aA
Kaune prasidėjus aukštųjų mokyklų jungimosi metui, vis kyla klausimas, ar mūsų mieste lemta likti vienam stipriam universitetui. Čia akys krypsta į Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetus. Jų konkurencija dėl studentų jau primena verslo įmonių kovą dėl pirkėjų. Kuo baigsis ši priešprieša ir kam tai bus naudinga?
Prie įėjimo į VDU pastatą K.Donelaičio gatvėje atsiradęs ryškus KTU stendas atspindi stiprėjančią konfrontaciją tarp šių įstaigų
© A. Aleksandravičiaus nuotr.

Suka skirtingomis kryptimis

Pasikalbėjus su KTU ir VDU rektoriais tapo akivaizdu: vieno bendro universiteto idėja dar labai trapi ir artimiausiu metu ji netaps kūnu. Abiejų įstaigų vadovai skirtingai mato aukštojo mokslo įstaigų perspektyvas.

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai jau nusprendė konsoliduoti abu universitetus, o naujajai įstaigai pasirinko istorinį Lietuvos universiteto pavadinimą. Pirmieji studentai į naująjį universitetą būtų priimti 2020 m. rugsėjo 1 d. Praėjusių metų pabaigoje KTU įsigijo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą.

VDU pernai pasiūlė universitetų bendradarbiavimo modelį – universitetų klasterį. Pasirašytas bendradarbiavimo protokolas, kuriame numatyta, jog klasteryje dalyvautų ne tik VDU, bet ir Lietuvos edukologijos bei Šiaulių universitetai. Diskusijos vyksta ir su Klaipėdos universitetu.

Neranda bendros kalbos

KTU rektorius Petras Baršauskas „Savaitraščiui Kaunui“ teigė, kad yra įsitikinęs, jog anksčiau ar vėliau Kaune turės likti vienas universitetas. „Kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus, skaičiuojantis ir sekantis Europos demografines tendencijas bei kryptis, tai supranta“, – rėžė P. Baršauskas.

Jis teigia siekęs visų Kauno universitetų konsolidacijos. „Buvau susodinęs kartu visų penkių universitetų atstovus. Du pabėgo iš karto. O VDU pusantrų metų imitavo jungimąsi. Daugiau neturiu laiko prie to grįžti. Jie eina savais keliais, ir tegu“, – kalbėjo P. Baršauskas.

Jis teigė, kad KTU nekonkuruoja su VDU. „Nėra jokios konkurencijos, mes Lietuvoje neturime lygių. Esu tuo įsitikinęs, tai rodo visi rezultatai“, – sakė rektorius.

Buvau susodinęs kartu visų penkių universitetų atstovus. Du pabėgo iš karto. O VDU pusantrų metų imitavo jungimąsi. Daugiau neturiu laiko prie to grįžti. Jie eina savais keliais, ir tegu.
Petras Baršauskas

P. Baršausko teigimu, nesutapo KTU ir VDU požiūriai į galimą susijungimą. „Aš kalbu apie kokybę, o VDU kalba tik apie išgyvenimą. Jiems svarbu išgyventi, o mes kalbame apie geriausius centrus, geriausių mokslo ir studijų jėgų konsolidaciją. VDU stengiasi išlikti atskiru vienetu, aš taip nesistengiu“, – aiškino jis.

Idėja – stambus universitetas

P. Baršauskas neatmeta galimybės, kad bus grįžtama prie pokalbių su VDU. „Viskas įmanoma, esame atviri viskam. Tačiau daug laiko jau sugaišau tuščiai šnekėdamas. Jei norime rimtai kalbėtis, turi būti priimama vyraujanti pasaulyje idėja. Tai – bendri, stambūs ir tarptautiniu mastu konkurencingi universitetai (angl. comprehensive university). Jie yra ateitis. Jei tik norima paprašyti, kad kažkas numestų pinigėlį, kad būtų galima pratempti dar porą metų, man tam gaila laiko“, – aštriai apie kolegas pasisakė P. Baršauskas.

Petras Baršauskas
Petras Baršauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Rektorius pasikartojo: žiūrint strategiškai į ateitį, visi trys universitetai – KTU, VDU ir LSMU − turi susijungti į vieną. „Tai būtų galingas universitetas, atsvara ne tik Vilniaus universitetui, bet ir galimybė būti galingiausiam visame regione ne tik dydžiu, bet ir turiniu. Tada po vienu skėčiu atsirastų šios kryptys – inžinerija ir technologijos, medicina, verslas ir socialiniai bei humanitariniai mokslai, kuriuos mes ir patys turime, todėl VDU mums net nebūtinas. Bet jei ši idėja nepriimtina, per jėgą nieko nepadarysi.

VDU rektorius J. Augutis man sakė, kad negali atvirai kalbėti apie universitetų jungimąsi. Tada vėl lieka tik imitacija. Vėl kuriame butaforinius konsorciumus, kurie iš esmės neturi šansų. Tos konsorciumų idėjos valkiojamos jau 25 metai. Jos neturi perspektyvų“, – mano P. Baršauskas.

Ginčai dėl vardo

Galbūt nesutariama dėl socialinių ir humanitarinių studijų, kurias siūlo abu universitetai? „Pasakysiu atvirai. Iki tų dalykų, smulkesnių klausimų, mūsų kalba su VDU net neprieidavo. Nesusitardavome net dėl tokių niekinių dalykų kaip universiteto pavadinimas. Suveikia ambicijos, galbūt dar kažkas. Pokalbiuose vyraudavo ne turinio, ne esmės dalykai, bet ambicijos, kad būtinai pavadinimas turi būti Vytauto Didžiojo universitetas.

Kaip bendras junginys galėtų vadintis? Jau buvome sutarę, kad Lietuvos universitetas. Būtų atstatomas senasis pavadinimas, kuris buvo anuomet, tik universitetas aprėptų visas mokslo kryptis. Jis gali vadintis ir Kauno universitetas ar dar kaip nors. Tik Lietuvos universitetas skamba stipriau, su pretenzija į regioninį lyderį.

Bet ne pavadinimas svarbiausia. Man tie dalykai visai neįdomūs. Svarbiausia turinys, tai, ką mes naujo, tarptautinio ir konkurencingo pasiūlysime jaunimui, kad jis nebėgtų iš Lietuvos. Beje, su medikais, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, kalbamės apie tai, kokią naują kokybę, dirbdami kartu, mes padėsime ant stalo“, – kalbėjo P. Baršauskas.

Pasakysiu atvirai. Iki tų dalykų, smulkesnių klausimų, mūsų kalba su VDU net neprieidavo. Nesusitardavome net dėl tokių niekinių dalykų kaip universiteto pavadinimas. Suveikia ambicijos, galbūt dar kažkas. Pokalbiuose vyraudavo ne turinio, ne esmės dalykai, bet ambicijos, kad būtinai pavadinimas turi būti Vytauto Didžiojo universitetas.
Petras Baršauskas

Jis teigė, kad paskelbus apie KTU, LSMU ir ISM integraciją, į naują junginį beldžiasi ir kitos mokyklos. „Durys visiems atviros. Svarbu norėti tapti geriausiais. Jei tam pritariama, tai susitarsime ir su kitais“, – mano P. Baršauskas.

Atsisakyti pavadinimo – keblu

VDU rektorius Juozas Augutis siūlo prisiminti Kauno universitetų istoriją. „Mūsų universitetas įkurtas 1922 m., jis pavadintas Lietuvos universitetu. 1930 m. buvo pervadintas Vytauto Didžiojo vardu.

1950 m. jis buvo uždarytas kaip juridinis asmuo, o veiklą pradėjo naujos įstaigos, tarp jų Kauno politechnikos institutas, dabartinis KTU, medicinos institutas. 1989 m. VDU buvo atkurtas. Grįžtant prie šių istorinių peripetijų ir kalbant apie Kaune atkuriamą vieną universitetą, logiška, kad tai galėtų būti Vytauto Didžiojo universitetas. Apie tai galime kalbėti.

Pavadinimas ir yra viena iš priežasčių, trukdančių KTU ir VDU bendrai veiklai. Bet bala nematė, tai nėra svarbus dalykas, tai − daugiau sentimentai. Nors tie žmonės, kurie atkūrė VDU, tarp jų ir išeivijos lietuviai, sunkiai suprastų, jei to pavadinimo atsisakytume.
Juozas Augutis

Pavadinimas ir yra viena iš priežasčių, trukdančių KTU ir VDU bendrai veiklai. Bet bala nematė, tai nėra svarbus dalykas, tai − daugiau sentimentai. Nors tie žmonės, kurie atkūrė VDU, tarp jų ir išeivijos lietuviai, sunkiai suprastų, jei to pavadinimo atsisakytume“, – pažymėjo J. Augutis.

Grėsmė dėl Kauno statuso

VDU rektorius atkreipė dėmesį, kad dabar Kaunas yra pristatomas kaip universitetų miestas. „Ilgai pagal studentų kiekį gyventojų skaičiui lenkėme ir Vilnių. Jei mes sukurtume vieną universitetą, kad ir didelį bei labai gerą, paverstume Kauną vieno universiteto miestu. Tam tikra prasme prilygintume jį Klaipėdos situacijai ir po kelerių metų užsimirštų, kad universitetas sudarytas iš kelių įstaigų. Būtų kalbama, kad turime universitetų miestą Vilnių ir kitus miestus, kuriuose veikia po vieną universitetą. Jei Vilniuje taip pat vyktų judėjimas vienam universitetui kurti, galbūt tai būtų argumentas, kad ir Kaunas turėtų sekti šiuo pavyzdžiu“, – svarstė J. Augutis.

J. Augutis
J. Augutis
© KTU archyvo nuotrauka

J. Augutis akcentavo, kad KTU yra labai svarbus ir reikalingas Lietuvai. „Jis − flagmanas savo srityje. Tačiau socialinių ir humanitarinių mokslų studijos KTU yra neįprastas dalykas. Jos atsirado todėl, kad vienu metu jaunimas nesiveržė į nepopuliarias inžinerines ir technologines specialybes. Minėtos studijos atsirado tam, kad KTU išgyventų. Bet šios studijos KTU neturi gilių tradicijų, šaknų, dėstytojai buvo sukviesti iš kitų universitetų, nes KTU jų neturėjo.

Jei mes sukurtume vieną universitetą, kad ir didelį bei labai gerą, paverstume Kauną vieno universiteto miestu. Tam tikra prasme prilygintume jį Klaipėdos situacijai ir po kelerių metų užsimirštų, kad universitetas sudarytas iš kelių įstaigų.
Juozas Augutis

LSMU yra visiškai atskira respublika. Tai − biomedicinos mokslai, kurių programos absoliučiai kitos, ir sujungimas su kitu universitetu ten nieko nepakeistų, studijos išliktų atskiros“, – mano J. Augutis.

Mokyklos – itin skirtingos

Jis pridūrė, kad VDU atsirado kaip trūkstama grandis Kaune, kuriame stigo humanitarinių ir socialinių mokslų studijų. „Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas buvo per mažas šiai spragai užpildyti Kaune. Jis dirba dar kitokiu stiliumi nei KTU ar LSMU.

VDU artes liberales, t.y. laisvųjų menų universiteto idėja, sunkiai suderinama su technologiniais ar sveikatos mokslais. Net technologijos mokslai VDU yra ne tie tikrieji, ne medžiagotyros, statybos ar elektronikos dalykai“, – atkreipė dėmesį jis.

J. Augučio nuomone, skirtingų universitetų sujungimas sukeltų daugiau bėdų, nei išspręstų problemų.

„Galbūt vienintelė sinergija tarp KTU ir VDU įmanoma socialinių bei humanitarinių mokslų srityje. Abiejuose turime tos pačios srities studijų. Iš jų būtų galima padaryti vieną katedrą, sukurti didesnį studentų srautą. Tačiau reikėtų ne sujungti universitetus, o juos atskirti pagal funkcijas. Esu ilgai dirbęs KTU, žinau jį iš vidaus. KTU nėra būdinga plėtoti humanitarinių mokslų studijas. Būtų logiška, kad jos būtų sukeltos į vieną vietą, ir tai galėtų būti VDU“, – pastebėjo J. Augutis.

Kova dėl studentų

VDU rektorius pripažino, kad jį stebina KTU elgesys konkuruojant dėl studentų.
„Lietuva per maža, kad čia veiktų rinkos ir konkurencijos dėsniai. Lietuvoje universitetai turėtų užimti savo nišą ir konkuruoti su užsienio universitetais kaip vienas vienetas. Lietuvoje aukštosios mokyklos, pirmiausia KTU, pasidavė rinkodaros žaidimo taisyklėms ir į universitetus įnešė prekybos, reklamos dalykų.

Tada ir atsitinka tokie dalykai, kaip pernai KTU reklama stotelėse. Arba pakabinama iškaba prie įėjimo į mūsų universitetą ir tikimasi, kad kažkas nuo to pas juos pagerės, o pas mus pablogės. Tai – žemas lygis, nenoriu to komentuoti. Tai prasilenkia su akademinės bendruomenės supratimu ir nieko gera neduoda: nei rodo pavyzdžio jaunimui, nei ką nors sukuria. Tokios reklamos, tokia konkurencija tik parodo, kokio lygio mes esame“, – kalbėjo J. Augutis.

Prie įėjimo į VDU pastatą K.Donelaičio gatvėje atsiradęs ryškus KTU stendas atspindi stiprėjančią konfrontaciją tarp šių įstaigų
Prie įėjimo į VDU pastatą K.Donelaičio gatvėje atsiradęs ryškus KTU stendas atspindi stiprėjančią konfrontaciją tarp šių įstaigų
© A. Aleksandravičiaus nuotr.

VDU rektorius nepritartų bandymui Lietuvoje kurti dar vieną klasikinį universitetą. „Nemanau, kad tai – teisingas kelias, nes toks universitetas iš anksto būtų pasmerktas būti antruoju Lietuvoje, kadangi Vilniaus universitetas išlaikytų savo poziciją. Be to, Lietuvai būtų per daug tokių dviejų klasikinių universitetų. Galiausiai pralaimėtų jie abu.

Nuo to, kad sujungsime kelis universitetus, reitinguose gal ir pakilsime į kokią 250 vietą. Ne dydis lemia universiteto gerumą, o jo studijų kokybė ir finansavimas. Reitingai skaičiuojami universiteto kuriamą mokslinę produkciją dalijant iš universiteto darbuotojų skaičiaus. Dešimtukuose yra tie universitetai, kuriose studijuoja 10–20 tūkst. studentų. Tik susikoncentravę į atskiras sritis turime šansą pasiekti aukštesnių rezultatų ir konkuruoti užsienyje“, – mano J. Augutis.

„Savaitraštis Kaunui“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Agresyvūs Skvernelio judesiai gali jaukti ne vienos partijos planus – kam bijoti labiausiai (21)

Pasirodžius pranešimams apie vienas po kito prie ekspremjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos...

Kinija neįsileido prekių iš Lietuvos: mūsų šalies galimai nebeliko muitinės sistemose (326)

Vienos Lietuvos įmonės gaminiai šiandien negalėjo patekti į Kinijos jūrų uostus, pranešė...

Ragina suskubti medikus ir iš Lietuvos: Europos kosmoso agentūra siūlo ekstremalų darbą – 2023-ieji įsimins visam gyvenimui

Europos kosmoso agentūros finansuojama tyrimų programa „Concordia“ tyrimų centre Antarktidoje...

Vokietija įveda „neskiepytųjų karantiną“

Vokietija įveda ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 . Postą netrukus paliksianti kanclerė...

Arūnas Milašius. Kodėl Lietuva – nenormalių kainų šalis (1)

Kalėdinis laikotarpis džiugins pasienio su Lenkija gyventojus – tauta vėl masiškai patrauks į...

Kalėdinę dainą pristatanti Monique pasakė, su kuriuo lietuvių atlikėju neįsivaizduoja dueto (18)

Naujoje „Delfi TV“ laidoje humoristo Dominyko Klajumo pašnekove tapusi Monique ne tik pristatė...

Iš pareigų pasitraukė teisėsaugos tyrime įtariama Žalgirio klinikos vadovė (3)

Iš pareigų pasitraukė teisėsaugos tyrime dėl neteisėto skiepijimo nuo COVID-19 įtariama...

Nauja politinė jėga glemžiasi regionus: pavojus iškyla ne vienai partijai (161)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Seime vadovaujami demokratai stiprina savo pozicijas regionuose,...

Benediktas Vanagas oficialiai pranešė: į Dakarą vykstančiame kelte jo lenktynių bolido nėra (88)

Lenktynininkas Benediktas Vanagas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad nors...

Lavrovas perspėja apie „košmarišką karinės konfrontacijos scenarijų“ Europoje papildyta (242)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį perspėjo, kad į Europą...