Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) puslapyje internete skelbiamos oficialios ministro ir viceministrų biografijos. Tiek švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, tiek dar trys viceministrai nurodo savo baigtas mokyklas. E. Tamošiūnaitė apie ją nutyli – po gimimo metų iškart peršoka prie 1998 m. Vilniaus universitete baigtų lietuvių filologijos studijų.
„Baigiau lenkų Maišiagalos pirmąją vidurinę mokyklą“, – DELFI sakė E. Tamošiūnaitė. Paklausus, ar šioje mokykloje ji mokėsi nuo pirmos klasės, E. Tamošiūnaitė kartojo „baigusi Maišiagalos vidurinę mokyklą“.
„Nemačiau, kad kas nors kitas nurodytų darželį, kuriame ugdėsi, pradinę, pagrindinę mokyklą“, – teisinosi viceministrė ir toliau vengė atsakyti į klausimą, ar Maišiagalos mokykloje mokėsi nuo pirmos klasės. DELFI paklausus, ar ši nesimokė lietuviškoje Širvintų rajono Jauniūnų pagrindinėje mokykloje, viceministrė galiausiai pripažino šį faktą.
Iš lietuviškos į lenkišką mokyklą ji sakė perėjusi po 9 klasių. „Taip nusprendėme aš ir mano tėvai. Tai mūsų pasirinkimo teisė. Aš esu lenkė, tad baigiau lenkų mokyklą, norėjau ugdytis gimtąja kalba. Manau, kiekvienas namuose lenkiškai kalbantis vaikas, jei nori, gali pasirinkti mokyklą“, – tvirtino E. Tamošiūnaitė.
Beje, iš lietuviškos mokyklos perėjusi į lenkišką, E. Tamošiūnaitė spėjo sublizgėti lietuvių kalbos olimpiadose. „Triskart buvau respublikinės lietuvių kalbos olimpiados nugalėtoja, tuo metu prizinių vietų laimėtojai buvo atleidžiami nuo lietuvių kalbos brandos egzamino. Lietuvių kalbą mokiausi puikiai“, – pasakojo politikė. Už laimėjimus lietuvių valstybinės kalbos olimpiadose, E. Tamošiūnaitė atleista nuo valstybinės lietuvių kalbos egzamino. Šį egzaminą, kuris lengvesnis nei gimtosios lietuvių kalbos, iki šiol laikydavo nelietuviškų mokyklų auklėtiniai.
Bėga į tautinių mažumų mokyklas?
Lietuvoje jau kurį laiką netyla diskusijos dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino. Valdančioji koalicija nusileido LLRA reikalavimams ir tautinių mažumų moksleiviams dar labiau palengvino lietuvių kalbos egzaminą. Formaliai visi abiturientai laikys vienodą egzaminą, tačiau praktikoje tautinių mažumų abiturientai rašys šimtu žodžių trumpesnį rašinį, galės padaryti kur kas daugiau klaidų. Dalies pedagogų teigimu, lietuviai dėl to bus diskriminuojami. Mokytojai užsimena, kad dalis lietuvių abiturientų sumanė perbėgti į tautinių mažumų mokyklas.
„Vilniaus mokytojai sako, kad tinginiai lietuviukai perėjo į kitakalbių mokyklas – kad galėtų laikyti palengvintą privalomą egzaminą. Jie laimingi, nes egzaminas bus palengvintas“, – DELFI teigė Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė.
Pasak R. Dilienės, taip lietuviai gali elgtis, nes dėl nuolaidų tautinių mažumų mokyklų abiturientams pasijuto apgauti ir tikisi nelietuviškoje mokykloje lengviau išlaikyti egzaminą.
Sostinės savivaldybė tvirtina apie tai nežinanti. „Apie tokius atvejus savivaldybei nėra žinoma“, – tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis.
Pereiti į nelietuvių mokyklą galima, tačiau lengvesnis egzaminas neišdegs
Ar galimybė pereiti į nelietuvišką mokyklą ir laikyti lengvesnį egzaminą įmanoma, DELFI klausė ŠMM specialistų.
Kaip teigiama ministerijos pateiktame atsakyme, dvyliktokas per mokslo metus gali keisti mokyklą. Jeigu jis nusprendė keisti ne tik mokyklą, bet ir mokomąją kalbą, pavyzdžiui, iš lietuvių mokomąja kalba pereiti mokytis tautinės mažumos kalba (baltarusių, rusų ar lenkų), privalo atsiskaityti už gimtosios lenkų, rusų ar baltarusių kalbos vidurinio ugdymo dalyko programą.
Be to, mokyklos tautinės mažumos mokomąja kalba taryba gali nuspręsti, kad visi ją baigiantys abiturientai turi laikyti gimtosios kalbos brandos egzaminą, t.y., lenkų, rusų ir pan.
„Vadovaujantis Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, jei mokinys baigė pagrindinio ugdymo lietuvių gimtosios kalbos programą, o vėliau, vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje, perėjo į mokyklą tautinės mažumos kalba, jo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbas bus vertinamas kaip mokinio iš lietuvių mokomąja kalba mokyklos“, – aiškina ŠMM.
DELFI jau rašė, kad LLRA atstovė E. Tamošiūnaitė buvo tarp lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino palengvinimo tautinių mažumų atstovams iniciatorių. Ministras D. Pavalkis tuomet sakė, kad E. Tamošiūnaitė „užsiėmė ne visai tuo, kuo reikėtų“.