Seimo kontrolierius Augustinas Normantas siūlo atsisakyti vadinamųjų „nusiraminimo kambarių“, kuriuose užfiksuoti sveiku protu sunkiai suvokiamo elgesio su vaikais atvejai.
„Apsilankę vaikų socializacijos centruose, kur siekta įvertinti talpinimo į nusiraminimo kambarius tvarką, taip pat laikymo juose sąlygas, Seimo kontrolieriaus patarėjai nustatė, kad tik dviejuose –„Gruzdžių“ ir „Saulutės“ socializacijos centruose nėra nusiraminimo kambarių, o vaiką ištikus nevaldomam emocijų protrūkiui su juo bendrauja socialinis darbuotojas, psichologas. Kituose – į nusiraminimo kambarius vaikai talpinami pažeidžiant teisės aktus, o Kauno vaikų socializacijos centre neteisėtai naudojamos papildomos suvaržymo priemonės – antrankiai, guminė lazda, ašarinės dujos“, - skelbiama Seimo kontrolierių įstaigos pranešime.
Seimo kontrolierius A. Normantas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis teisės aktais vaikui turi būti sudaromos palankios pozityvios socializacijos, resocializacijos ir ugdymo sąlygos, o tai reiškia, kad pirmiausia būtina taikyti švelnesnes nusiraminimo poveikio priemones.
„Teisės aktai numato, kad vaikas į nusiraminimo kambarį patalpinamas, tik tuomet, kai dėl nevaldomo emocijų protrūkio kelia pavojų savo ir aplinkinių saugumui. Tačiau daugelyje socializacijos centrų vaiko patalpinimas į nusiraminimo kambarį taikomas kaip nuobauda“, - sako A. Normantas.
Seimo kontrolierius taip pat pabrėžia, kad „nusiraminimo kambariuose“ kaip karceryje vaikai laikomi nesuvokiamai ilgą laiką. Ir vėl – Kaunas dėmesio centre.
„Patalpinant į nusiraminimo kambarius ne visuomet nurodoma, ar vaiko elgesys kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Be to, Vėliučionių, Vilniaus ir Kauno socializacijos centruose nusiraminimo patalpose vaikai laikomi itin ilgai – iki 24 valandų, kai izoliavimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, o jos taikymas turėtų būti kaip įmanoma greičiau nutrauktas.“, - teigiama pranešime.
Negana to, „nusiraminimo kambariuose“ uždarytiems nepilnamečiams kartais neleidžiama net atlikti gamtinių reikalų.
„Seimo kontrolieriaus patarėjai Vėliučionių socializacijos centre nustatė, kad net dviejuose nusiraminimo kambariuose neužtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos (nepakankamas apšvietimas, ventiliacija) – nesudaroma galimybė pasinaudoti tualetu“, - informuoja Seimo kontrolierių įstaiga.
„Teisės aktai numato, kad turi būti užtikrinta, kad vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio netinkamo elgesio ar bausmių, vaikui būtų garantuojama sveika ir saugi aplinka, taip pat nusiraminimo kambariai atitiktų jiems keliamus įrengimo reikalavimus“, – sako Seimo kontrolierius A. Normantas.
Kauno socializacijos centro vadovas patvirtino: lazdos ir ašarinių dujų prireikė
Kauno vaikų socializacijos centro vadovas Adolfas Skališius, išgirdęs apie žinią, tikino, kad jam toks siūlymas – naujiena, kuri kelia nuostabą, kadangi į socializacijos centrus patenka vaikai su elgesio ir emocijų sutrikimais.
„Didžioji jų dalis turi didelius elgesio sutrikimus. Šiems vaikams niekada nebuvo jokių stabdžių. Mes, socializacijos centrai, esame bendrojo lavinimo mokyklos. Juose dirba išskirtinai pedagoginiai darbuotojai. Ir buvo ne vienas atvejis, kai mūsų mokiniai (pas mus jie patenka nuo 14 iki 18 metų) rodo ir ne tik rodo, bet ir taiko agresyvius veiksmus darbuotojų – mokytojų, auklėtojų – atžvilgiu. Turime vaikų, kuriems pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl atvirų plėšimų, vagysčių ir t. t. Yra ir nuteistų vaikų. Jie neprognozuojami, negali atspėti, kada jiems kils agresijos priepuolis prieš suaugusįjį ar draugus. Jų neizoliavus kyla pavojus ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams.
Tai nereiškia, kad mes juos izoliuojame 24 valandoms. Mūsų vidaus dokumentuose yra nurodytas „kaip galima trumpesnis laikas“, bet pasižiūrėkime į šį klausimą praktiškai. Vaikas yra patalpinamas į nusiraminimo kambarį. Jis nepaliekamas vienas, stebimas, su juo bandoma užmegzti kontaktą, bet jeigu jis yra agresyvus, kontakto su juo neįmanoma užmegzti. Pirmiausiai jam reikia leisti nusiraminti, kad jis pabūtų vienas. Yra vaikų, kurie patys pasiprašo pabūti vieni, nes prisipažįsta, kad kažkas jiems darosi blogai. Pabūna 10-20 min. ir eina toliau. Tačiau dauguma taip nesielgia, todėl jiems nusiraminimo kambarys – vienintelė vieta, kur jie gali pabūti vieni ir kai jie pradeda kontaktuoti su specialistu, iš jo paleidžiami. Už gerą elgesį vaikai į tuos kambarius tikrai nepatenka“, - savo poziciją dėstė pašnekovas.
Centro vadovas neneigė, kad prieš mokinius gali būti panaudotos tokios ekstremalios priemonės, kaip antrankiai, guminės lazdos ir ašarinės dujos, tačiau tikino, kad visos šios priemonės naudojamas tik išskirtiniais atvejais ir teisės aktų numatyta tvarka.
„Papasakosiu vieną atvejį, kai apsaugos darbuotojui iškilo reali grėsmė valgykloje, kurioje susimušė du vaikai, o darbuotojas šoko į tarpą jų skirti. Tuo atveju tikrai buvo panaudota guminė lazda, savo akimis mačiau, tačiau ja nebuvo daužoma, mušama. Suduota buvo vieną kartą, nes ten į darbą jau ėjo šaukštai, šakutės, peiliai ir t. t. ir nežinia kuo galėjo baigtis. Aš žinau, kad vyko tyrimai, kuriais bandyta įrodyti, kad vaikai mušami, tačiau aš tokių faktų neturiu. Ašarinės dujos buvo panaudotos taip pat tik išskirtiniu atveju, kai 17 metų vaikinas, pasiraitojęs rankoves ar net iki pusės nusiplėšęs palaidinę, šoko pirmiausiai prieš grupės auklėtoją vyrą, o tuomet ir prieš apsaugos darbuotoją, kuris įsikišo į konfliktą“, - tikino A. Skališius.
Vadina sovietiniu palikimu
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela patikino, kad už tai atsakomybę turėtų prisiimti dvi pagrindinės ministerijos – Švietimo ir mokslo ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri kuruoja vaikų teises.
Anot jo, vieno vaiko išlaikymas tokiame centre kainuoja apie 724-869 eurų per mėnesį.
„Skiriant tokius pinigus, natūralu, kad rūpinamės, kad su vaikais būtų elgiamasi gerai. Tačiau visa tokių mokyklų sistema yra bloga. Jei mes pasižiūrėtume į užsienį, matytume, kad niekur nėra tokių didelių socialinių centrų. Su tokiais vaikais turi būti dirbama kaip įmanoma mažesnėse grupėse. Dabar Lietuvoje vienas socialinis pedagogas turi dirbi su bene dešimt tokių vaikų. Kitose šalyse, kur darbas yra sėkmingas, su vienu vaiku dirba arba vienas specialistas arba net keli. Gali teisintis ir viena ar kita ministerija, tačiau aš iš jų negirdėjau jokių konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima pakeisti situaciją“, – sakė J. Požela.
Siūlo radikalias permainas
Jis spėja, kad galbūt kažkam yra paranku tokios situacijos socializacijos centruose nematyti arba apsimesti, kad viskas yra gerai.
„Man tai primena požiūrį, kad jei mes uždarome neįgalų vaiką ar suaugusį asmenį į kažkokį centrą, tai visuomenėje mes jo nebeturime. Apsimetama, kad iš viso neturime tokios problemos. Dirbau su įvairių vaikų globos namų vadovais, bet jie nuoširdžiai nemato tame problemų. Mėgstamas jų požiūris: dirbame jau 30 metų, žinome, kaip yra geriau. Tai yra atsakymas į visus klausimus. Deja, bet turbūt turėtume tuos žmones keisti jaunesniais darbuotojais, kurie į viską žiūri kitaip“, – siūlo J. Požela.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kas laukia vaikų po to, kai jie patiria minėtą prievartą. J. Poželos taip elgdamiesi su jais mes tiesiog auginame potencialius kalinius.
„Deja, dabar nesistengiama žiūrėti į vaiko esmę. Yra reikalingos labai sudėtingos, bet būtinos radikalios permainos“, – įsitikinęs jis.
Ministerija: pažeidimai seniai pašalinti
Švietimo ir mokslo ministerija, apie Seimo kontrolieriaus išvadas dėl socializacijos centrų sužinojusi iš žiniasklaidos, sako, kad tyrime naudota 2013 m. surinkta informacija, nes minimi seni duomenys. Pavyzdžiui, Vėliučionių vaikų socializacijos centre nusiraminimo kambarys panaikintas praėjusių metų rudenį.
Centrai, turintys nusiraminimo kambarius, yra pasitvirtinę tvarkas, pagal kurias vaikai juose gali būti tik išskirtiniais atvejais ir ne ilgiau kaip 2 val.
Šiuo metu yra parengta ir svarstoma nauja Socializacijos centrų veiklos koncepcija, kurios pagrindinis tikslas - gerinti vaikų reabilitacijos ir socializacijos galimybes.
Švietimo ir mokslo ministerija artimiausiu metu rengs pasitarimą su Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų vadovais, Vaikų teisių kontrolieriaus tarnyba dėl socializacijos ir specialiojo ugdymo centrų tolesnės veiklos.
Ministerija primena, kad vieno vaiko ugdymui socializacijos centre skiriama apie 1570 eurų per mėnesį.