Anot Mykolo Romerio universiteto dėstytojo dr. Dainiaus Dzindzalietos, jei niekas neužkirs kelio planuojamiems pokyčiams, jie bus priimti jau šių metų lapkričio pradžioje. Tai reikštų, kad mokiniai ir vėl bus priversti laikyti tokį pat egzaminą, kuriame daugiausiai taškų surenka nebūtinai gabiausi, bet greičiau skaitantys sąlygas, greičiau rašantys, geriau su jauduliu susitvarkantys mokiniai.

NEC direktorė Saulė Vingelienė tokius kaltinimus atmena ir tikina, kad jei pokyčiai ir bus, tai ne tokie, dėl kurių verta jaudintis.

Piktinosi keista NEC logika

„Nors dar 2012 metais teigiau, kad dabartinę MVBE programą ir vykdymo tvarką reikia kuo greičiau keisti, nesitikėjau, kad po dvejų metų tylos bus nuspręsta viską atlikti skubotai ir atmestinai, beveik neatsižvelgiant į išsakytas pastabas. Po to, kai šiemet kilo didelis triukšmas dėl labai prastų matematikos rezultatų, kaip viena iš pagrindinių problemų buvo minimas per didelis užduočių skaičius. NEC direktorė viešai žadėjo, kad į tai bus atsižvelgta ir bus duodama daugiau laiko užduočių sprendimams. Deja, NEC vėl pasirodė visu gražumu – susipainiojo, kas yra egzamino užduočių skaičius ir egzamino visų taškų suma.

Vietoje to, kad sumažintų užduočių skaičių, jie planuoja tik minimaliai pakeisti viso egzamino taškų sumą, antros dalies uždavinius vertindami ne dviem, o vienu tašku (už kiekvieną užduotį skiriamas tam tikras skaičius taškų ir galutinį įvertinimą lemia tik tų taškų suma). NEC turbūt pagalvojo, kad dvigubai sumažinus taškų skaičių už uždavinį, uždavinys palengvėja dvigubai. Keista logika, kurios niekaip nepavyksta suprasti“, – piktinosi D. Dzindzalieta.

Anot jo, taip pat nebuvo išgirstas raginimas atsisakyti testo ir trumpojo atsakymo dalių, nors susitikimuose su mokytojais NEC atstovai teigė, kad bent jau trumpojo atsakymo dalies planuojama atsisakyti. Atvirkščiai, trumpojo atsakymo dalį NEC net planuoja išplėsti.

Dainius Dzindzalieta

„Norėdamas būti tikslus, planuojamus egzamino struktūros pokyčius apžvelgsiu šiek tiek plačiau. 2014 m. testo dalyje buvo 12 užduočių, o priėmus planuojamus pakeitimus nuo 2015 m. liks 10 užduočių. Vadinasi, tokiu tempu, reaguojant į pastabas, prireiks dar 5 tokių reformų ir testo dalies neliks. Kitas niekam nereikalingas pakeitimas – „viso egzamino taškų suma lygi 60“, vietoje „viso egzamino taškų suma turėtų būti ne mažesnė nei 60“. Puikus neveiksnumo pavyzdys, bet vis tiek lieka neaišku, kam to reikia, ir kaip tai sprendžia tikrąją problemą – užduočių skaičius yra per didelis“, – sako specialistas.

Didės šansai geriau egzaminus išlaikyti tiems, kurie mėgsta spėlioti

Pasak jo, NEC taip pat neišdrįso atsisakyti trumpojo atsakymo dalies. Vietoje to, žada „sumažinti“ užduočių skaičių ir už vieną užduotį duoti ne 2 taškus, o tik 1 tašką.

„Deja, čia vėl išlenda gudrybė, kurios imasi NEC norėdama nuslėpti tiesą – nors užduočių bus mažiau, bet jos bus struktūrizuotos, tai yra uždaviniuose bus pateikta po kelis klausimus. Kadangi už trumpojo atsakymo dalį numatoma skirti 12 taškų, tai vadinasi bus 12 klausimų. 2014 m. buvo 10 uždavinių. Tad iškyla natūralus klausimas, kur čia tas sumažėjimas. Mokiniai dabar galės spėlioti į valias (sprendimo trumpojo atsakymo dalyje nereikia, vertinamas tik atsakymas)“,  – pabrėžia D. Dzindzalieta.

Keista jam pasirodė ir tai, kad nors NEC tinklapyje teigiama, kad struktūrinės užduotys trumpojo atsakymo dalyje buvo išbandytos praėjusiais metais, tokių užduočių minėtame egzamine jis nerado.

„Trečiosios dalies preliminarus užduočių skaičius vietoje 5-9 keičiamas į 6-8. 2012-2014 metais matematikos VBE šioje dalyje buvo 6-8 užduotys, tad atitiko planuojamą rėžį, tad vėl planuojami pokyčiai tik tam, kad parodyti, jog kažkas daroma. Kam to reikia? 2014 m. buvo 30 užduočių, 2015 m. planuojama, kad bus 28-30 užduočių (kiekvieną trumpojo atsakymo dalies klausimą vertinant kaip atskirą užduotį). Ir dėl to reikia atskiro ministro įsakymo? Juokingiausia yra tai, kad tai yra tik orientacinė egzamino struktūra, kurios NEC galės nesilaikyti. Dar vienas kompetencijos stokos ir darbo imitavimo pavyzdys“, – potvarkių trūkumus vardijo jis.

Žadėjo pokyčius po dvejų metų, jų galime sulaukti jau po kelių savaičių

D. Dzindzalieta mano, kad nenorėdamas savęs labai varginti kurdamas naujas užduotis, NEC nuėjo lengviausiu keliu – iš praėjusių metų egzaminų užduočių išrinko tas užduotis, kurias mokiniai sprendė lengviausiai ir pavadino jas pavyzdinėmis užduotimis.

„Ir visai nesvarbu, ar tos užduotys geros, ar blogos – svarbiausia yra parodyti, kad kažkas yra daroma. Paslaptis slepiasi ir po fraze „egzaminų programos tikslinimas“. Šiuo skambiu pavadinimu NEC pavadino matematinių klaidų taisymą mokinių pasiekimų vertinimo reikalavimuose. Vienintelis darbas, kurį jie atliko, buvo klaidų, kurias teko vos ne pirštu parodyti, pataisymas. Galbūt reiktų vengti žodžio „patikslinimas“, kai kalbama tik apie klaidų taisymą. Ir dėl šios priežasties reikia atskiro ministro įsakymo? Gal kitais metais NEC ir mokiniams leis patikslinti savo egzaminų užduočių sprendimo lapus po egzamino? Sulauktume nemažai šimtukų. Puikus darbo imitavimo pavyzdys – tereikia tik gražaus pavadinimo.

Keisčiausiai šioje situacijoje turėtų pasijusti mokytojai, kuriems dar prieš gerą mėnesį buvo žadėta, kad planuojami pakeitimai bus įvesti nuo 2016 metų. Tikėjęsi realių pokyčių po kelerių metų, artėjančių švenčių proga, mokytojai sulauks geros žinios apie planuojamus „pokyčius“ jau šiais mokslo metais. Kiek dar bus eksperimentuojama su mokiniais ir mokytojais? Kas už tai atsakys?“  – retoriškai klausė D. Dzindzalieta.

Esminiais pokyčių nevadina

Tačiau NEC direktorė Saulė Vingelienė sako, kad jokių stebuklų, staigmenų ar paslapčių čia nėra. Esą pokyčiai yra neesminiai, todėl tartis su didesne mokytojų dalimi ji nemato prasmės.

„Pokyčiai nėra esminiai, egzaminas tikrai nepasidarys labai lengvas ar paprastas. Yra programų reikalavimai, kuriuos turime atitikti. Jei norėsime esminių pokyčių, turėsime keisti programas. Tai daryti bus galima tik po dviejų metų. Teikimai ministrui gali būti tik neesminiai pasiūlymai, ką dabar ir darome. Mes negalime ir iš pagrindų nekeičiame egzaminų tvarkos ar turinio“, – patikino ji.

Saulė Vingelienė

Tai daryti taip pat planuojama, tačiau kol kas konkretesnių veiksmų imamasi tik dėl minėtų potvarkių. Jie svarstomi dabar vykstančio matematikų seminaro metu. Jeigu bus pritarta programai, Švietimo ir mokslo ministrui ji bus įteikta jau kitą savaitę. Tai reikštų, kad pokyčių matematikos brandos egzamine galime sulaukti vos už kelių savaičių – juos pajus ir šios laidos abiturientai.

„Tačiau esminių turinio pokyčių neplanuojame, todėl šis projektas neturi išgąsdinti nei mokytojų, nei mokinių. Kaip reikėjo mokytis geometriją, taip ir reikės. Kaip turėjo mokiniai mokytis tikimybes, taip ir turės. Dabar tiesiog nebereikės spėlioti, kiek kokių uždavinių bus. Be to, patys mokytojai siūlė atsisakyti dvitaškių uždavinių, už kuriuos vaikas gauna arba 0 arba 2 taškus. Vieno taško gauti už tokį uždavinį jis negali. Matematikai susirinkę galvojo, ką daryti, ir iškėlė idėją atsisakyti dvitaškių uždavinių, o vietoje jų palikti trumpo sprendimo uždavinius už kuriuos mokiniai gautų vieną tašką. Toks buvo pasirinkimas. Tačiau tai nereiškia, kad bus didinamas uždavinių skaičius ar lengvinamas egzaminas. Buvo prašyta, kad bendrojo kurso uždaviniai būtų pažymėti. Tai taip pat bus. Buvo nekonkretu ir tai, kad egzaminą turi sudaryti ne mažiau nei 60 taškų. Ne mažiau nei 60 yra ir 100 taškų. Formuluotę buvo būtina keisti. Norint nesusidurti su tokia pačia situacija, kaip kad buvo praėjusiais metais, kai mokiniai turėjo surinkti net 69 taškus, pasakėme, kad užduoties skaičių skaičius turi būti 60. Taip pat buvo parašyta, kad uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais po vieną tašką gali būti 12-20, dabar pasakyta, kad tokių uždavinių gali būti 10. Trumpojo atsakymo uždavinių skaičius buvo nuo 10 iki 14, dabar pasakyta, kad jų turi būti 12 ir jie bus vertinami po vieną tašką. Aiškiai matyti, kad nenorime didelių pokyčių, norime tik sukonkretinti užduotis“, – sakė S. Vingelienė.

Anot jos, tokie uždaviniai esą buvo išbandyti pavasarį rengiamame bandomajame matematikos brandos egzamine. Tuomet esą „viskas gražiai veikė“.

„Ir vaikams, ir mokytojams dabar bus paprasčiau“, – įsitikinusi NEC vadovė.