aA
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį Seimui pristatė Vyriausybės siūlomą valstybinių universitetų optimizavimo planą.
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Andrius Ufartas

Juo siekiama Lietuvoje palikti penkis valstybinius universitetus vietoje šiuo metu veikiančių keturiolikos. Už pasiūlymą šį planą svarstyti Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) balsavo 89 iš 97 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 8 asmenys šiuo klausimus susilaikė.

Tiesa, tam priešinasi ir dalies universitetų atstovai, ir opozicija. Kitokių planų dėl universitetų jungtuvių, panašu, turi ir ŠMK pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Naują idėją antradienį pristatė ir Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, Kaune galėtų likti 3, o ne 2 universitetai, kaip buvo numačiusi Vyriausybė. Esą Kaune atskirai galėtų veikti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris greičiausiai taip pat jungtų Lietuvos sporto universitetą (LSU), Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) ir Lietuvos edukologijos universitetą (LEU).

Turi naują idėją Kaunui

„Buvo tam tikros aistros, kai pradėtas svarstyti VDU ir LEU susijungimas. Vyriausybės plane tai yra numatyta. Vyksta procesas, kuriame visi turi teisę į nuomonę. Tikiuosi labai, kad jokių protestų, žiežirbų papildomų nekils, nes esame labai gerame procese. Prieš mėnesį laiko tikrai negalėjau įsivaizduoti, kad pamatysiu sutartį tarp ASU ir VDU. Jų ketinimo jungtis neįmanoma buvo įsivaizduoti. Dabar tai yra akivaizdu“, – spaudos konferencijos prieš Seimo posėdį metu sakė R. Karbauskis.

Politiko teigimu, ketinimų jungtis tarp aukštųjų mokyklų daugėja, tad jis neslėpė besitikintis, kad prie to bus prisidėta ir visa politine galia.

„Nėra jokių konfliktų nei su Vyriausybe, nei su ministerija šia prasme. Visi puikiai supranta, kad akademinė bendruomenė suinteresuota padėties gerėjimu“, – aiškino jis.

Anot R. Karbauskio, šiuo metu pristatomos rekomendacijos, o ne konkretūs įsakai, kuriuos vykdyti privaloma.

„Tai yra tas procesas, kuris mus atves į, kaip ir buvo projekte šnekėta, du klasikinius universitetus ir du technologinius, ir t. t. Galbūt šiek tiek skirsis. Galbūt Kaune bus du technologiniai, šnekant apie LSMU ir KTU universitetus, ir vienas klasikinis. Vilniuje – VGTU ir VU. Praktiškai tas pats, natūraliu būdu, be jokių privalomųjų nuostatų. Tikrai niekas nenori rankų niekam laužyti, niekas nevers universitetų daryti to, kam jie neturės valios patys “, – tikino jis.

Vyriausybės pozicija – 5 universitetai

Vadovaujantis Vyriausybės planu, Vilniuje liktų Vilniaus universitetas (VU), kuriam būtų suteikiamas klasikinio universiteto statusas, ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Prie VU turėtų prisijungti Mykolo Romerio (MRU) ir Lietuvos edukologijos universitetai (LEU), VU dalimi taptų ir Šiaulių universitetas (ŠU).

Savo ruožtu Kaune siūloma kurti plačios aprėpties universitetą, kuris apjungtų Kauno technologijos universitetą (KTU), Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos sporto universitetus (LSU). Kaip profilinis universitetas Kaune liktų ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).

Penktasis iš siūlomų išsaugoti universitetų – Klaipėdos universitetas. Tiesa, jo atstovai raginami peržiūrėti studijų programas ir specializuotis uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

Žadama kurti ir Lietuvos menų akademiją, kuri vienytų Lietuvos dailės akademiją ir Muzikos ir teatro akademiją.

„Šio plano tikslas – sukurti prielaidas aukštai studijų ir mokslinių tyrimų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais ir mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui“, – teigiama Seimo nutarimo projekte.

Ragina priimti aiškius sprendimus

„Tai tik viena iš aukštojo mokslo pertvarkos dalių, kuri negali būti sėkmingai įgyvendinta kartu nesiejant su finansavimo, kokybės užtikrinimo pertvarkomis. Manau, kad šis Seimas turi puikią galimybę užtikrinti aukštojo mokslo ateitį priimant sprendimus, kurių nepavyko ankstesniems seimams“, – Seimo nariams kalbėjo J. Petrauskienė.

Jos teigimu, akademinių bendruomenių ir būsimų studentų nerimas turi būti numalšintas priimant aiškius sprendimus.

„Teikiamas Seimo nutarimo projektas yra paremtas Vyriausybės sprendimu, kuris patvirtina darbo grupės planą. Niekas nėra iškraipyta. Pateiktas toks siūlymas, vyksta diskusija, kaip jį realizuoti. Nemanau, kad šiandien yra metas nerimauti, kad planas kitoks nei norima pateikti“, – aiškino ministrė.

Liberalui Eugenijui Gentvilui pastebėjus, kad visus reformuoti norimus dalykus reikėtų svarstyti kartu, ministrė tikino, kad papildomi dokumentai Seimo narius pasieks dar iki liepos mėnesio.

„Jei būtų pritarta šiam nutarimui, data yra 2018 m. birželis. Iki to laiko turi būti pateikti siūlymai dėl atskirų aukštųjų mokyklų jungimosi“, – paklausta apie konkrečias datas, kada planai bus įgyvendinti, sakė J. Petrauskienė.

Jos teigimu, pertvarkoms įvykdyti numatyta iki 200 milijonų eurų. 150 milijonų eurų iš jų turėtų ateiti iš ES fondų.

Kaune jau rezgamas kitoks planas

Tačiau šiems planams jaučiamas pasipriešinimas iš akademinės bendruomenės. Pavyzdžiui, VDU siekia jungtis su LEU ir ASU universitetais, dėl integracijos tariamasi ir su Lietuvos sporto universitetu (LSU). KTU šioje iniciatyvoje paliekamas už borto.

Beje, dar kovo pabaigoje VDU ir LEU jungtuvėms pritarė ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK). Taigi ir šis nutarimo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.

ŠMK šiuo metu vadovauja buvęs LEU Istorijos fakulteto dekanas „valstietis“ E. Jovaiša. Idėją dėl VDU ir LEU jungimosi jis palaikė nepaisant to, kad tam prieštaravo J. Petrauskienė.

Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Naują pasiūlymą teikia konservatoriai: siūlo palikti 3 universitetus

Koją Vyriausybės siūlymams gali pakišti ir konservatoriai. Gabrielius Landsbergis ir Mantas Adomėnas Seime užregistravo svarstyti nutarimą dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos, kuriame siūloma iki 2024 m. apjungti universitetus į trijų nacionalinių universitetų tinklą su jiems pavaldžiomis akademijomis.

Reformų vairą į rankas jie siūlo įduoti VU, VGTU ir VDU, kuriam būtų suteikiamas jungtinio nacionalinio universiteto Kaune statusas.

Konservatoriai taip pat siūlo Seimo nutarime numatyti, kad iki 2019 metų rugsėjo 1 dienos LEU būtų prijungtas prie VU, taip užtikrinant, kad pedagogai būtų rengiami stipriausiame nacionaliniame šalies universitete, aukščiausio lygio edukologijos programose.

Eugenijus Jovaiša
Eugenijus Jovaiša
© DELFI / Andrius Ufartas

Nori sudaryti galimybę universitetams išlikti ir be studentų

Kad atmosfera – įtempta, rodo ir ŠMK pirmininko E. Jovaišos įregistruotos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos.

Viena jų nurodo, kad lėšos universitetų administravimui ir ūkiui nebūtų įskaičiuojamos į studijų kainą ir nebūtų skirstomos pagal mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir vertinimo rezultatus, kaip pagal anksčiau patvirtintą tvarką turėtų nutikti nuo liepos.

„Ką tai reiškia praktikoje? Kad visiškai suvargęs universitetas X (tarkim, LEU) galės neturėti studentų, jis galės nevykdyti jokios mokslo veiklos, ir gaus lėšas šildymui (tuščių auditorijų) ir administracijos išlaikymui (kuri gali administruoti vien save).

Universitetas Y, kuris turės daug studentų, laboratorijų, vykdys tarptautinio lygio mokslo veiklą, gaus menkai lėšų ūkiui ir administravimui, turės taupyti ir visaip kaip verstis per galvą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pataisas įvertino buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Vis dėlto Seimo nariai nusprendė šį klausimą apsvarstyti komitete. Už tai balsavo 50 parlamentarų, prieš – 20, susilaikė 22.

Valdžią siekia grąžinti Senatui

Kitomis pataisomis, kurios antradienį taip pat pristatomos Seime, E. Jovaiša siekia universitetų valdymą grąžinti Senatui.

Projektas numato, kad senatas ir rektorius laikomi universiteto valdymo, o taryba – strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės, priežiūros institucija. Dabartiniame įstatyme aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba, ji skiria ir atleidžia rektorių. Pagal projektą, taryba neberinktų rektoriaus, nebevertintų aukštosios mokyklos finansų sąmatų ir jų ataskaitų.

Taip pat keičiama tarybos sudarymo tvarka: jei šiuo metu tarybos nariai iš šalies (ne aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės atstovai) senato nustatyta tvarka atrenkami viešojo konkurso būdu, E. Jovaiša siūlo nustatyti, kad išorinius tarybos narius siūlo verslo atstovai, Lietuvos mokslų taryba ir Lietuvos mokslų akademija, taip pat Kultūros taryba.

Taip pat komiteto vadovas siūlo keisti tvarką, kaip atleidžiamas universiteto rektorus: dabar tam reikia, kad už atleidimą balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai tarybos narių, tuo tarpu pataisos numato, kad rektorius būtų atleidžiamas senato daugumai du kartus nepritarus metinei veiklos ataskaitai.

Vadina demokratiškiausiu modeliu

„Mūsų, valstiečių, įsitikinimu tai yra demokratiškiausias valdymo modelis“, – pristatydamas šiuos pokyčius sakė E. Jovaiša.

Jo teigimu, Taryba, savo ruožtu, turi būti ekspertai, diktuojantis, kaip reikia vystyti aukštąją mokyklą.

„Mes būsime apkaltinti grįžimu į praeitį, bet noriu pasakyti, kad mūsų kaimynai estai turi šį modelį. Italijoje, Graikijoje taip pat egzistuoja. Kaltinti sugrįžimu ar sovietizmu – nonsensas. Jei kas nepamena, tuomet buvo nutarimas ir atsirasdavo rektorius. Jokio bendruomenės sprendimo nebuvo“, – tikino politikas.

Tvirtą paramą E. Jovaišos siūlymui šiuo klausimu išsako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius prof. Algirdas sako, kad galimi abu valdymo modeliai, kategoriškai prieš – Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, nurodė rektorius apklausę BNS.

Galiausiai Seimo nariai nubalsavo už tai, kad ši pataisa būtų svarstoma ŠMK. Už balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 21, susilaikė 15.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po protestų jį palaikė žuvusiu: omonininkų rankose atsidūręs Jevgenijus pasakoja, ką patyrė iš tiesų svarsto versiją, kad OMON pareigūnams duodama kažkokių narkotikų

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną internete pasklido daugybė nuotraukų ir vaizdo įrašų,...

Drabužių gamintojai Lietuvoje – įtampoje: kol dalis verčiasi per galvą, kiti – plečiasi ir didina algas

Anot Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos ( LATIA ), dėl COVID-19 stipriai...

ES bendrovės praranda viltį dėl „Brexit“ susitarimo: sandėliuose kaupia atsargas

Nelengva buvo ignoruoti bėdos nuojautas, kai grupė Vokietijos įmonių vadovų antradienį surengė...

Emma Ashford, Matthew Kroenig | D+ nariams

Pažaboti Kiniją: kiek toli sau leis eiti Jungtinės Valstijos?

Vašingtono ir Pekino konfliktai tęsiasi nuo Ramiojo vandenyno bazių iki Himalajų.

Į Nausėdų Valdovų rūmuose Macronui ir jo žmonai surengtą iškilmingą vakarienę skubėjo ne tik pasipuošę svečiai, bet ir greitoji atnaujinta 22:05 (390)

Pirmadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas . Kartu...

Ekspertai apie rinkimus: partijos ne tik nebepasiūlo naujovių, bet ir nebegeba parašyti programų (161)

„Naudojant vyriausybės ir valstybės resursus yra bandoma išvažiuoti, kaip su partijos programa,...

Ekspertė įvertino Brigitte Macron ir Dianos Nausėdienės įvaizdžius: netikėtas sutapimas  paviešintos vakarinės aprangos nuotraukos (541)

Pirmadienio vakarą Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono lėktuvas, kartu su...

Siaubinga netektis: Radviliškio rajone iš virstančio automobilio iškrito ir žuvo 17-metė (135)

Pirmadienį, apie 12 val., Radviliškio r., kelyje Šeduva-Krekenava, nuo kelio nuvažiavo ir apvirto...

Macronas norėjo paaiškinti Nausėdai, kodėl ėmėsi rusiškos iniciatyvos: norime turėti skaidrų, nenaivų dialogą su Rusija papildyta 21:18 val. (364)

Į Lietuvą atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė norėjęs paaiškinti, kodėl...

Nebe vasara, bet šilumos dar sulauksime (2)

Antradienį Lietuvoje vyraus puikūs orai , nes juos vis dar lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus...

|Maža didelių žinių kaina