Mat skolose paskendusi savivaldybė neatsiskaitė su vežėjais dar už pernai metus, o apie šiuos metus atvirai sako, kad kompensacijos nebus. Tuo tarpu lengvatos tarpmiestiniuose autobusuose moksleiviams taip pat nenumatytos.

Įstatymas galioja, bet neveikia: šeimai tai kainuoja 220 Lt per mėnesį

28 km už Vilniaus gyvenančiai šeimai dabar sūnaus kelionė į mokyklą kainuoja 5,50 Lt. Tiek pat – atgal, taigi per 20 darbo dienų susidaro 220 Lt. Tiek jiems gali tekti mokėti už prabangą, kad sūnus mokytųsi pasirinktoje sostinės gimnazijoje.

„Žinoma, mūsų kaime yra mokykla, bet vaikas siekia geresnio išsilavinimo. Be to, mes abu dirbame Vilniuje ir vaikas nuo 5 klasės mokosi Vilniuje. Pradinėse klasėse jis lankė vietinę mokyklą, bet mums daug patogiau, kad jis mokytųsi mieste. Manome, kad taip saugiau. Kai mes vaiką paliekame savo kaime, nežinome, ką jis veikia, o čia jis turi galimybę lankyti daugiau būrelių, mes visada galime atskubėti į pagalbą, jei kas nors nutinka, pavyzdžiui, jis suserga. Mokytojai gali greičiau su mumis susisiekti. Pagaliau ir tėvų susirinkimai Vilniuje vyksta patogiu metu, o mūsų kaime – tuomet, kai nė vienas iš mūsų negali. Beje, sūnus, kaip rajono gyventojas, turėjo į gimnaziją laikyti stojamuosius egzaminus, nors jo pažymių vidurkis siekė beveik 10. Miestiečiai su kur kas mažesniu vidurkiu buvo priimami be konkurso. Sūnus jautėsi diskriminuojamas, klausė – kuo gi jis blogesnis už miestiečius“, - pasakojo Vilniaus rajono gyventoja.

Tiek ji pati, tiek jos vyras dirba mieste, taigi mokesčiai nuo jų atlyginimų keliauja į miesto biudžetą. Tiesa, jie abu valstybės tarnautojai ir didelėmis algomis negali pasigirti.

„Esame sąžiningi mokesčių mokėtojai, perkame visada ten, kur mokami mokesčiai, visada reikalaujame kvitų, stengiamės, kad mūsų pinigai keliautų į biudžetą, o dabar atsidūrėme tarsi spąstuose. Savivaldybė viena ranka duoda, kita – atima, t. y. įstatymas galioja, bet neveikia. Egzistuoja Transporto lengvatų įstatymas, kuris numato, kad 1-9-tų klasių bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių iki 40 km atstumu nuo miesto, kelionė būtų kompensuojama. Taip pat egzistuoja ne vienas Vilniaus tarybos sprendimas, perkeliantis šią įstatymo nuostatą į kitus teisės aktus.

Tačiau šiemet savivaldybė išsiuntinėjo raštus mokykloms, kad jos neišduotų blankų, leidžiančių mokiniams važiuoti tam tikro vežėjo autobusu nemokamai. Raštas – ne teisės aktas, bet mokyklos turbūt nenori ginčytis su savivaldybe ir neišduoda blankų. Ir kaip mums dabar suktis, kai tame pačiame Transporto lengvatų įstatyme moksleiviams nenumatytos lengvatos vykstant tarpmiestiniais autobusais? Mes suprantame, kad dabar pinigų trūksta viskam ir visiems, bet jeigu yra įstatymas, numatantis kažkokį veiksmą, turi būti ir pinigai, užtikrinantys įstatymo veikimą. Ar nėra taip, kad savivaldybė gavo šiuos pinigus iš valstybės biudžeto, bet panaudojo kitiems tikslams? O jei tikrai nėra pinigų padengti visai kelionės sumai, gal tuomet reikia inicijuoti įstatymo pakeitimą, numatantį bilietų lengvatas moksleiviams?“ - svarstė moteris.

Pašnekovė teigė, kad jei būtų bent 50 proc. lengvata bilietui, šeima dar išgalėtų susimokėti, tačiau jei situacija nepasikeis, turės ieškoti išeičių, kaip sumažinti kelionės išlaidas.

„Ir dabar mes taupome kelionei, iš kaimo sudarinėjame ekipažus po 5 žmones, nes važiuoti ne pilna mašina – prabanga. Kai vaikas telpa, mes jį pavežame, tiesa, jam tenka dar valandą laukti pamokų pradžios. Atgal parvežti jau negalime, nes pamokos jam baigiasi anksčiau. Jis jau pusę keturių gali būti namie ir ruošti pamokas. Tačiau reikės kažką galvoti – gal prašyti mokyklos, kad jis bibliotekoje galėtų pasėdėti, pasimokyti“, - pasakojo moteris.

Vietoj kompensacijų bandys keisti viešojo transporto maršrutus

Vilniaus miesto savivaldybė
Kaip DELFI paaiškino Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus specialistas Andrejus Žukovskis, moksleivių kelionės į mokyklą kompensavimas savivaldybei per metus kainuoja 1,2 mln. Lt. Deja, už pernai metus savivaldybė praktiškai neišgalėjo atsiskaityti su vežėjais. Likusi skola – 1 mln. 14 tūkst. Lt. Šiemet skolai padengti skirta 693 tūkst. Lt., tačiau naujos sutartys dėl moksleivių vežimo nesudaromos.

Pokyčiai palietė 1295 Vilniaus rajone gyvenančius vaikus, kuriuos iki šiol nemokamai vežiojo 17 įmonių.

„Šiuo metu į mokyklas išsiuntinėtos anketos, kurios padės išsiaiškinti, kiek mokinių į Vilniaus mokyklas važiuoja iš konkrečių vietovių. Bus bandoma pagerinti jiems sąlygas pakoreguojant miesto viešojo transporto maršrutus. Juk viešasis transportas gali važiuoti ir į kai kuriuos rajonus. Tačiau kaip spręsti situaciją, kai žmonių gyvenamoji vieta labiau nutolusi ir miesto transportas iki ten negali atvažiuoti, bus svarstoma kitą savaitę“, - teigė pašnekovas.

Tuo tarpu keisti bilietų kainas tarpmiestiniuose autobusuose, A. Žukovskio teigimu, – ne savivaldybės kompetencija. Šiuo metu visoje šalyje galioja bendra tvarka, pagal kurią 50 proc. nuolaida taikoma vaikams iki 10 metų. Tačiau visų vaikų kelionė į mokyklą iki artimiausio miesto pagal teisės aktus paprastai būdavo kompensuoja savivaldybių.

Prieš metus vežti vaikus atsisakė patys vežėjai

Ta pati problema, susijusi su skolomis vežėjams, buvo iškilusi ir pernai, tačiau buvo išspręsta moksleivių naudai. Tuomet sostinės priemiesčiuose gyvenantys žmonės apie tai, kad jų vaikai negali vykti į mokyklą nemokamai, sužinojo iš pačių autobusų vairuotojų ir kontrolierių.

„Iš Avižienių į Vilnių važiuoja tikrai labai daug vaikų – nuo pradinukų iki gimnazistų. O dabar kiekvienam vaikui sakoma, kad jo neveš. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi pradinukai. Jie gi galėjo ir pinigų neturėti. Grįžo antrokai, trečiokai iš mokyklos išsigandę, o tėvai nieko nesupranta, kas vyksta“, - DELFI prieš metus pasakojo Avižienių gyventoja.

Moteris teigė, kad jos sūnui, vykstančiam į Vilniaus Simono Daukanto gimnaziją, kelionė kainuoja 2,20 Lt. „Vaikas šiandien 3 km ėjo per laukus iki miesto autobuso. Nėra blogai, kad jis pasivaikšto, kol šilta, bet kas bus žiemą?“ - svarstė pašnekovė.

Tąkart vaikus nemokamai vežiojusi įmonė atsisakė vykdyti įsipareigojimus dėl 200 tūkst. Lt skolos, likusios dar iš praėjusių mokslo metų. Savivaldybė pinigų buvo nepervedusi dar už praėjusių metų rudenį. Įmonės atstovai teigė neturintys kitoks išeities, antraip įmonės pasieks bankroto ribą. Vilniaus savivaldybė savo ruožtu piktinosi, kad prie vaikų vežiojimo neprisideda kitos savivaldybės, kuriose šie ir gyvena. Visgi tąkart situacija išsisprendė – savivaldybė pažadėjo įmonei po truputį grąžinti skolą.