Revoliucija moksle: licėjus bus prieinamas ir kaime

Mindaugas Breiva jau penktus metus vaikus moko informatikos Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje. Per šį laiką jis įgijo vyr. mokytojo kategoriją, o netrukus ketina gintis metodininko vardą.

M. Breiva niekada negalvojo, kad taps mokytoju. Vilniaus universitete matematikos studijas baigęs jaunuolis išbandė daug darbų, paskui pradėjo savo verslą. Į švietimą jis pasuko sugalvojęs dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti“, kuri mokytojo duonos kviečia paragauti jaunus lyderius.

„Tai suintrigavo. Per metus mokykla pritraukė – švietime pamačiau gilią prasmę. Patinka, kad švietime galima atlikti daug įdomių dalykų ir padėti kurti tą visuomenę, kurioje gyvensime patys“, – sako mokytojas.

Ateityje bus galima spręsti ir testus

Su draugu informacinių sistemų inžinieriumi Gintaru Lukoševičiumi M. Breiva pradėjo įgyvendinti vaizdo pamokų projektą. M. Breiva atsakingas už pedagoginę, akademinę dalį, G. Lukoševičius – už technologinę pusę.

Mindaugas Breiva

© DELFI / Tomas Vinickas

„Tai vaizdo pamokų biblioteka. Pamokas kuria patys mokytojai. Mes juos pamokome naudotis planšete, ausinėmis ir mikrofonais, kad galėtų savarankiškai įrašyti pamokas“, – pasakoja G. Lukoševičius.

Mokytojai pamoką tam tikra tema įrašo namie. Maksimali pamokos trukmė – 10 minučių, per šį laiką turi būti išdėstyti temos pagrindai. Paskui pamoka talpinama į vaizdo pamokų katalogą. Interneto svetainėje vaizdopamokos.lt pamokas gali žiūrėti visi norintys moksleiviai.

Per tris mėnesius svetainėje sukaupta 50 formalaus ir dar 50 neformalaus ugdymo pamokų. Kol kas čia daugiausia matematikos pamokų. Per tris mėnesius pamokos peržiūrėtos per 21 tūkstantį kartų. Kol kas projektas plačiai neviešinamas, o tobulinamas – atsižvelgiama į tėvų, mokinių pastabas.

„Štai viena Užupio gimnazijos mokytoja įrašinėja pamokas ir rodo savo dešimtokams mokykloje ar užduoda namų darbams. Kiek žinau, mokiniai patenkinti. Ir mokytojai, ir mokiniai sako, kad metodas veika“, – sako G. Lukoševičius.

Jo žiniomis, tokia praktika sėkmingai veikia užsienyje. Ateityje planuojama šalia pamokų pateikti testus, kad mokiniai galėtų įsivertinti savo žinias.

Aktualu gyvenantiems kaime ir užsienyje

Vaizdo pamokose galima gauti bazines žinias, o mokykloje aiškintis, ko nesupratai. M. Breivos teigimu, vaizdo pamokos palengvina ir mokytojo darbą – jis gali skirti daugiau laiko konsultavimui, užduočių individualizavimui. Vaizdo pamokos gali pagelbėti mokykloje nebuvusiems vaikams.

Pasak mokytojo, tai ypač naudinga vaikams su specialiaisiais poreikiais: jiems ypač aktualus kartojimas, tad namie pamoką galima peržiūrėti savo tempu. Dažnai specialiųjų poreikių turintys mokiniai nedrįsta pasakyti, kad pamokos nesuprato ir jaučiasi nepatogiai.

Gintaras Lukoševičius

© DELFI / Tomas Vinickas

„Tai ypač aktualu kaimo mokyklų mokiniams, kurie tikrai negauna licėjaus lygio mokymo. Internete jis galėtų išvysti aukščiausio lygio licėjaus mokytojo pamoką būdamas savo mieste“, – kalbėjo G. Lukoševičius.

Pastebėta, kad pamokas žiūri nemažai į užsienį emigravusių mokinių moksleivių. Todėl, mano idėjos sumanytojai, tai gali būti vienas iš nuotolinio mokymo būdų.

Švietimą Lietuvoje vertina aukščiau nei JAV

M. Breiva įsitikinęs, kad Lietuvoje švietimo lygis geras. „Mūsų švietimo kokybė, palyginus su pasaulio, sakyčiau, laba gera. Tuo reikia tik pasidžiaugti. Štai JAV finansavimas vienam mokiniui gal devynis kartus didesnis, o kokybė nežinau, kiek kartų prastesnė. Teko mokytis JAV mokykloje – man ten nebuvo ką veikti, būdamas devintokas išsilaikiau 12 klasės egzaminą dešimtukui ir pati mokytoja prašė ją konsultuoti, tikrinti kitų sąsiuvinius“, – prisimena M. Breiva.

G. Lukoševičius Lietuvos švietimo problema įvardija tai, kad čia daug teorinių žinių, bet šlubuoja praktiniai reikalai. „Štai Vokietijoje studentų, siekiančių aukštojo mokslo, procentas mažesnis negu pas mus, bet nedarbas žymiai mažesnis negu Lietuvoje. Vadinasi, Lietuvoje studentai išmoksta to, ko visiškai nereikia“, – įsitikinęs G. Lukoševičius.

Pasak jaunuolių, jų ideologija tokia: žinios vertingos tiek, kiek jomis daliniesi, nes dalindamasis ne tik duodi, bet ir pats tobulėji. Planšetes ir kitą vaizdo pamokoms reikalingą įrangą idėjos autoriai perka iš aukotų pinigų. Jie savo sumanytą projektą prilygina internetinei enciklopedijai „Vikipedija“.

Viena iš vaizdo pamokų: