Šį pasiūlymą jau suskubo palaiminti Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, tačiau su tuo nenori sutikti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), teigianti, kad jaunimo sveikatingumas turi būti skatinamas sąmoningumo ir savanoriškumo, bet ne privalomumo principu.
Dabar galiojančiame Kūno kultūros ir sporto įstatyme įtvirtinta nuostata, kad 1 ir 2 universiteto kursuose kūno kultūros ir sporto pratybų turi būti ne mažiau kaip 2 valandos per savaitę, o kituose kursuose – pasirinktinai. Tačiau, LURK Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko prof. Povilo Tamošausko teigimu, universitetai kūno kultūros dalyko neįtraukia į 7 pagrindinių studijų programų dalykų skaičių ir, pažeisdami teisinį reglamentą, dalyką vertina įskaita ar kreditais. Tik esą Mykolo Romerio universitete kūno kultūra pirmakursiams privalomas dalykas, įtrauktas į pagrindinių studijų programų studijuojamų dalykų sąrašą.
LURK manymu, būtų tikslinga kūno kultūros pratybas įtraukti į pagrindinės studijų programos studijuojamų dalykų skaičių kaip papildomą dalyką, kurio trukmė neįeitų į studijų apimtį nustatančių kreditų skaičių. Tam būtų reikalinga Mokslo ir studijų įstatymo pataisa.
„Dabar susidaro situacija, kai studentai užsirašo, atėjęs dėstytojas jų neranda, tačiau pasirašo, kad jie buvo. Kaip ir darbas nevyksta, o pinigėliai kaip ir plaunami, neefektyviai išnaudojami“, - DELFI sakė P. Tamošauskas.
LURK iniciatyva, kūno kultūros ir sporto pratyboms 1 kurse turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę, o kituose kursuose sporto pratybos turi būti kaip pasirenkamas dalykas. Pratybų trukmę galima išskaidyti po dvi valandas 1 ir 2 kursuose. P.Tamošausko teigimu, jeigu įstatymo pataisai būtų pritarta, studentai „gautų minimalią reikalingą sporto normą“.
„Per ją galėtume studentus paruošti, kad jie, baigę 1 kursą, gautų žinių ar savarankiškų įgūdžių ir toliau gyvenime turėtų instrumentą, kuriuo naudotųsi. Iš mokyklos atėję vaikai neparuošti net motyvacijos lygmenyje, neturi įgūdžių, yra prastos sveikatos“, - aiškino jis.
Jam pritaria Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis. „Dabar kūno kultūra yra kaip rekomendacija, studentai gali rinktis, gali ne. Tačiau kai apie sportą kalbame kaip apie sveikatinimo priemonę, sportas dar nėra niekam pakenkęs. Ir būtų teisinga, kad rektorių pasiūlymu Mokslo ir studijų įstatymas būtų papildytas“, - sako Ž. Šilgalis. Vieningai pataisai pritarianti komisija yra pasirengusi ją užregistruoti Seime.
Sportuos ir magistrai, ir doktorantai?
„Nenorėtume su tuo sutikti, nes tai nelabai demokratiška. Mes visiškai sutinkame, kad studentų sveikatingumas turi būti skatinamas, bet manytume, kad visų pirma tam turi būti sudaromos sąlygos. Turėtų būti remiamasi sąmoningumo ir savanoriškumo, bet ne privalomumo principu“, - DELFI sakė ŠMM sekretorius Giedrius Viliūnas.
Pasak G. Viliūno, problemų kyla su kreditais, mat jeigu dalykas yra programoje, studento darbas turi būti įvertintas. „Be to, pasiūlyme apie sporto programas kalbama tiesmukai – tai reiškia, kad nuostata būtų taikoma magistrantams ir doktorantams, taip pat neįgaliems studentams. Net jei mes tą nuostatą ir priimtume, formuluotė būtų netiksli“, - sakė ŠMM sekretorius.
Pasiūlyme ŠMM įžvelgia siekį kūno kultūrą padaryti privaloma. G. Viliūno teigimu, ŠMM supranta rūpestį dėl studentų sveikatingumo, bet nėra tikra, kad siekis tai daryti per studijų programas yra šiuolaikiškas. „Tai labiau primena komandinę sistemą, kai viskas yra išsprendžiama iš viršaus ir primetama“, - kalbėjo ministerijos sekretorius. Jo teigimu, privalomo fizinio lavinimo nuostatų nėra europinėje praktikoje.
Taisys mokyklų broką
Rašte Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Jaunimo ir sporto reikalų komisijai bei ŠMM LURK teigia, kad universitetų studentų sveikata nėra gera. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad 37 proc. akademinio jaunimo yra medicinos įstaigų įskaitose, specialiajai medicinos grupei priskiriama 18-25 proc. studentų, o 7-9 proc. visai atleidžiami nuo kūno kultūros pratybų. Tarp studentų labiausiai paplitę susirgimai regos, judamojo-atraminio aparato ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.
„Visi šie susirgimai daugumoje yra įgyti ir sietini su neteisinga gyvensena. Tai byloja, kad mūsų moksleiviams, studentams nėra suformuota motyvacija sveikai gyvensenai, trūksta išsamesnio supratimo apie higienos kultūrą, sveikatos rizikos veiksnius, sveikos gyvensenos principus ir šių veiksnių svarą gyvenimo kokybei“, - rašoma laiške.
P.Tamošausko teigimu, VGTU atlikti tyrimai rodo, kad vidurinėje mokykloje per keletą metų neišmokstama gerai atlikti rytinės mankštos. O universitete esą gaunama ir žinių, ir išmokoma atlikti mankštą, ir savarankiškai sportuoti, tobulėti. Sporto pratybomis esą būtų taisomas vidurinių mokyklų brokas.