Rekordiškam kiekiui jaunimo rinkimai buvo „ne dzin“

Praėjusiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose jaunimo aktyvumas buvo vienas didžiausių Lietuvos istorijoje.

Net 37 proc. 18-34 metų Lietuvos piliečių atliko savo pilietinę pareigą. Lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais, jaunimo aktyvumas išaugo kone perpus.

„Didelis rinkėjų aktyvumas (47,28 proc.) bei mažėjantis pažeidimų skaičius rodo, kad šalyje bręsta politiškai stipri pilietinė bendruomenė, kuri gali atsakingai priimti visos šalies ateitį lemiančius sprendimus. Tą brandą šiemet pademonstravo ir jauniausi rinkėjai”, - situaciją komentuoja Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, pilietiškumo skatinimo kampaniją „Man ne dzin“ rengiančios organizacijos, prezidentas.

M. Zakarka pažymi ir tai, jog Europos Parlamento kandidatų sąrašuose buvo kaip niekada gausu jaunų politikų, kurie mobilizavo jaunesnius šalies rinkėjus. Pastebėta ir efektyvesnė bei jaunam žmogui patrauklesnė politinė kampanija, tad dauguma jaunų kandidatų į Europos Parlamentą figūravo pirmuosiuose partijų kandidatų reitingų dešimtukuose.

Sociologai teigia, kad reguliarus dalyvavimas rinkimuose – tai ne kas kita, o susiformavęs įprotis. Pasak jų, Lietuvoje auga karta, kuri domisi politiniais šalies procesais ir rinkimuose išreiškia savo subjektyvią politinę kompetenciją.

„Gali būti, kad jaunimą aktyviau dalyvauti šiuose rinkimuose paskatino ir kai kurių partijų, pavyzdžiui, Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatų aktyvumas bei žinomumas. Galbūt tai, kad vienu metu vyko antras Prezidento rinkimų turas ir rinkimai į Europos Parlamentą, ne tik padidino bendrą rinkėjų aktyvumą, bet ir paskatino aktyviau balsuoti jaunus rinkėjus”, - sako politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Kita priežastis, kuri galėjo turėti įtakos didesniam aktyvumui – lengvesnės balsavimo procedūros. Šie rinkimai buvo pirmieji, kurių metu piliečiai galėjo balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje. Tai tikras palengvinimas jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie mokosi ar dirba ne savo gimtuosiuose miestuose.

R. Vilpišauskas teigia, kad jaunų rinkėjų aktyvumas ateityje priklausys nuo partijų veiklos, jų pačių atsinaujinimo ir jaunimo įtraukimo, taip pat ir nuo rinkiminių kampanijų, galinčių atkreipti jaunimo dėmesį.

„Norint mobilizuoti jaunus rinkėjus, politinėms partijoms reikia kalbėti apie jaunimo aktualijas, naudoti informavimo priemones, kurios yra patrauklios tai amžiaus grupei. Tačiau dalis partijų veikiausiai ir toliau sąmoningai orientuosis į vyresnius rinkėjus, nes taip yra kur kas paprasčiau”, - teigia R. Vilpišauskas.