aA
Praėjusių metų gruodžio pradžioje paskelbti PISA tyrimo rezultatai sukėlė nemažą diskusijų bangą viešojoje erdvėje. Pagal skaitymo gebėjimus Lietuvos 15-mečiai atsidūrė 29-36 pozicijoje iš 78 šalių. Kol vieni švietimo srities specialistai situaciją vadina tiesiog tragiška, kiti teigia, kad Lietuva kentėjo ne dėl akademinių pasiekimų, o dėl informacinio raštingumo.
Rado paaiškinimą tragiškiems 15-mečių skaitymo įgūdžiams Lietuvoje: mūsų vaikai nemoka naudotis kompiuteriu
© DELFI / Orestas Gurevičius

PISA reitingų rezultatai buvo aptarti Laisvės partijos švietimo programos pristatyme.

Situaciją vadina katastrofiška

DELFI primena, kad atliekant PISA tyrimą aiškinamasi 15-mečių moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei juos lemiantys veiksniai. 2018 m. tyrime dalyvavo 79 šalys.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, Lietuvoje net 24,3 proc. 15-mečių pagal skaitymo gebėjimus neperkopė vieno žemiausių – 1a – lygmens. 26,1 proc. tirtų moksleivių pasiekė vos 2 skaitymo lygmenį iš 6. Dar 27,7 proc. Lietuvos paauglių skaitymo gebėjimai atitinka 3 lygį.

Remiantis PISA reitingais, 4 lygį atlikę skaitymo užduotis mūsų šalyje pasiekė 16,9 proc. moksleivių. O štai į 5 ir 6 lygius perkopė tik vienetai – atitinkamai 4,5 proc. ir 0,4 proc.

PISA tyrimo rezultatai
PISA tyrimo rezultatai

„Kartais taip paguodžiam save, kad mes pagal skaitymo rezultatus esame kažkur viduriukyje, bet prisiminkime, kad po viduriuko yra dar ir praktiškai nedemokratinių valstybių, vos ne vos atsiplėšusių nuo dugno – Albanija, Nikaragva, kas tik nori. ES ir EBPO kontekste mes esame apačioje ir savęs nereikia apgaudinėti.

Puiki to iliustracija yra PISA tyrimo 5-6 lygiai. Aš aną kartą paskaičiavau, kiek Lietuvoje turime vaikų, kurie pasiekė aukščiausią, vadinkime, TOP lygį. Iš tų visų 7000 tirtų vaikų ten yra 17, berniukų yra 6. Tai kaip ir dėl Lietuvos tas 6 lygis gali būti ir panaikintas. Aš sakau, kad mes ne tik kad nežaidžiame šitoje lygoje, mes apskritai žaidžiame kažkokį kitą žaidimą. Taip jis yra su raidėmis, kaip su kamuoliu ir krepšinis, ir rankinis, bet jis yra jau kažkoks kitoks. Ten skaitymas yra kažkaip visai kitaip suprantamas“, – diskusijoje kalbėjo skaitmeninių knygų bibliotekos „Vyturys“ vadovas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narys Arūnas Šileris.

Pamoka
Pamoka
© Ignas Rusilas

Jis taip pat pridūrė, kad dar labiau nerimą kelia berniukų pasiekimai: „Kalbant apie berniukus, aš pažiūrėjau, kur mes iš tikrųjų esame. Berniukų pasiekimai lygiuojasi greta Albanijos, Moldovos ir Bulgarijos. Ar mes tai galime toleruoti ir slėpti ties kažkokiu patogiu vidurkiu? Mes esame katastrofiškoje situacijoje ir 25 proc. vaikų matematikos ir skaitymo gebėjimai nepasiekia 3 lygio.“

Lietuvos mokyklos nepasiekė trečio lygmens, geriausios mokyklos neišaugo iš trečio lygmes į penktą, šeštą lygį PISOS tyrimuose. (...) Kas yra trečias lygmuo? Tai atsitraukimas nuo vadovėlio.
V. Bacys

Rado paaiškinimą, kodėl pasiekimai tokie prasti

Kaip diskusijoje teigė buvęs Švietimo ir mokslo viceministras, Šiaulių rajono Aukštelkės, Kurtuvėnų bei Bubių mokyklų direktorius Vaidas Bacys, prasti paauglių skaitymo gebėjimai susiję ne su akademinimės žiniomis, o su informacinio raštingumo pasiekimais.

„Ne dėl akademinių žinių mes kentėjome, mes nekentėjome dėl negebėjimo bendradarbiauti, nes ten galima įsivertinti savo bendradarbiavimo gebėjimus, ir informacinio raštingumo. Mes darėme prielaidas, kad mūsų vaikai moka naudotis kompiuteriais. Nemoka naudotis kompiuteriais pagal tikslą ir pagal paskirtį, jie moka naudotis laisvalaikio leidimo formai, kas mums šitoje vietoje netinka“, – teigė specialistas.

Vaidas Bacys
Vaidas Bacys
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis sutiko, kad šiuolaikinėje mokykloje turi egzistuoti trys – lietuvių, anglų ir informacinio raštingumo – kalbos. Vis dėlto, pasak V. Bacio, tikėtis, kad visose trijose srityse mokinių žinios bus puikios sunku, kai jų neturi net mokytojai.

„Pagal tas tris kalbas mūsų mokytojai dvejose kalbose yra emigrantai. Emigrantai, kurie moko vaikus jų gimtosios kalbos, ir tik viena tų mokytojų kalba yra gimtoji – tai yra lietuvių kalba, kurią jiems yra lengva mokyti. Dvi kalbas jie patys mokosi ir dažnai moka prasčiau negu mokiniai, kurie sėdi klasėje. Tą iššūkį mes turime suvokti, priimti ir suprasti, ir galvoti, ką su tuo daryti“, – įsitikinęs V. Bacys.

Jam antrino ir Kūrybinių technologijų akademijos „bit&Byte“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė. Pasak jos, Lietuvai jau kartą padarė klaidą, kai mokinius sparčiai ėmė skatinti gilinti anglų kalbos įgūdžius, o pedagogus paliko nuošalyje.

„Nenorėčiau, kad būtų kaip su anglų kalba, kai mes investavome į visų vaikų anglų kalbos išmokimą ir pamiršom mokytojus. Ten prasidėjo vaiko ir mokytojo atskirtis, kai vaikai pradėjo mokytis anglų kalbos ir atsivėrė pasauliui, o mokytojai liko ten pat. Su technologine kūryba mes turime labai panašią situaciją. Jeigu mes mokytojus dar kartą paliksime nuošaly to, kas vyksta pasaulyje, mokytojai liks XX a. ir mes juos nuolatos koneveiksim už tai, ko mes jiems nesuteikėme galimybės padaryti“, – pabrėžė diskusijos dalyvė.

Monika Katkutė-Gelžinė
Monika Katkutė-Gelžinė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Čia yra tai, į ką turime investuoti. Mes turime ne tik aprūpinti mokyklas kompiuteriais, kas yra paprasčiausia, bet turime labai prasmingai investuoti į mokytojus. Ne į informatikos mokytojus, bet į lietuvių kalbos, į istorijos“, – pridūrė V. Bacys.

Ne dėl akademinių žinių mes kentėjome, mes nekentėjome dėl negebėjimo bendradarbiauti, nes ten galima įsivertinti savo bendradarbiavimo gebėjimus, ir informacinio raštingumo. Mes darėme prielaidas, kad mūsų vaikai moka naudotis kompiuteriais. Nemoka naudotis kompiuteriais pagal tikslą ir pagal paskirtį, jie moka naudotis laisvalaikio leidimo formai, kas mums šitoje vietoje netinka.
V. Bacys

Skaitymo gebėjimai tiesiogiai susiję su pamokų lankomumu

Kaip diskusijos metu pastebėjo Vilniaus vicemeras, pristatęs Laisvės partijos švietimo programą, Vytautas Mitalas, prasti skaitymo ir matematikos gebėjimai glaudžiai susiję su mokinių lankomumu.

„Mokinių, kurie praleido bent vieną pamoką be pateisinamos priežasties per dvi savaites iki tyrimo, pasiekimai žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Pamokų praleidinėjimas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 38-76 taškais, matematinio raštingumo 34-54 taškais, gamtamokslio raštingumo 36-67 taškais“, – kalbėjo V. Mitalas.

Palyginus PISA tyrimo rezultatus ir mokinių lankomumą likus dviem savaitėms iki tyrimo matyti, kad nė vienos pamokos be pateisinamos priežasties nepraleidę mokiniai skaitymo užduotyse surinko 495 taškus, 1-2 kartus pamokas praleidę – 457 taškus, 3-4 kartus ugdymo užsiėmimus iškeitę į kitą veiklą – 429 taškus, o tie, kurie pamokas praleido 5 ir daugiau kartų – 419 taškų.

PISA tyrimo rezultatai ir mokinių lankomumas likus dviems savaitėms iki jo
PISA tyrimo rezultatai ir mokinių lankomumas likus dviems savaitėms iki jo

Kad mokinių lankomumas iš tiesų rimta problema Lietuvos mokyklose sutinka ir V. Bacys. Jo teigimu, jai išspręsti nereikia jokių didelių investicijų ir tai turėtų būti padaryta pirmiausiai.

„Mes turime susirūpinti vaikų lankomumu. Kad veiklos būtų prasmingos ir ne 45 minutes. Tai iš tikrųjų yra paprasta, lengva ir aišku. Čia tikrai yra taktika, čia nereikia jokių strategijų, čia turime visi suaugę susiimti ir pagalvoti, ar prekybos centre policininkas, socialinis darbuotojas turi paklausti, kodėl vaikas ne pamokoje? Ar tėvai turi pagalvoti, kad nereikia vežtis į ekskursiją arba į Egiptą, kai vyksta užsiėmimai? Ar mokytojai turi pagalvoti, kaip įdomiau organizuoti procesą birželio mėnesį? Ne tik birželio, bet ir visus metus, kad jis nepavargtų“, – kalbėjo švietimo specialistas.

Reikėjo skaityti tiklaraščius ir forumus

Nors po tyrimo pristatymo EBPO PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė pasidžiaugė, kad Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai nuo 2009 pagerėjo 8 taškais, V. Bacys pastebi, jog net geriausios šalies mokyklos nepakilo į aukščiausius lygius šioje srityje.

„Lietuvos mokyklos nepasiekė trečio lygmens, geriausios mokyklos neišaugo iš trečio lygmes į penktą, šeštą lygį PISOS tyrimuose. (...) Kas yra trečias lygmuo? Tai atsitraukimas nuo vadovėlio. Tai ne vadovėlinių tekstų skaitymas, tai yra teksto, kur tau reikia lyginti, reikia daryti išvadas“, – aiškino švietimo specialistas.

Kalbant apie berniukus, aš pažiūrėjau, kur mes iš tikrųjų esame. Berniukų pasiekimai lygiuojasi greta Albanijos, Moldovos ir Bulgarijos. Ar mes tai galime toleruoti ir slėpti ties kažkokiu patogiu vidurkiu? Mes esame katastrofiškoje situacijoje ir 25 proc. vaikų matematikos ir skaitymo gebėjimai nepasiekia 3 lygio.
A. Šileris

Savo ruožtu V. Mitalas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos 15-mečiai švietimo įstaigose yra ruošiami tik egzaminams, tačiau savo žinių negeba pritaikyti kasdienybėje.

„Kas yra tie skaitymo gebėjimai? Aš pats pasižiūrėjau į keturias užduotis, kurias reikia išspręsti. Ten yra labai praktiniai, o ne filosofiniai, literatūriniai dalykai. Pavyzdžiui, reikia perskaityti keliautojo, kuris keliavo į egzotišką salą, blogą ir pasakyti, ką jis pamatė ir ko nepamatė. Atsakyti į teksto suvokimo klausimus. Reikia perskaityti forumo susirašinėjimą, ar vištai galima duoti aspirino, kai ji suserga, ar negalima. Tai nėra literatūrinis suvokimas, ką Žemaitė turėjo omenyje rašydama tokius ir tokius dalykus.

Pabrėšiu, kad mokinių, pasiekusių tą viršutinį – 5, 6 – lygmenį, Lietuvoje yra 1,5 karto mažiau negu EBPO valstybėse. Tai yra iššūkis. Tai yra ne formulių ar kažkokios literatūrinės gijos žinojimas, bet tai iš esmės yra supratimas“, – teigė politikas.

Vytautas Mitalas
Vytautas Mitalas
© DELFI / Domantas Pipas

DELFI primena, kad pagal skaitymo rezultatus geriausiai tyrime pasirodė keli Kinijos miestai, Singapūras, Makao (Kinijoje), Honkongas (Kinija), Estija, Kanada, Suomija. Blogiausiai – Filipinai, Dominikos Respublika, Kosovas, Libanas, Marokas.

Tyrimas atliekamas kas treji metai

Kaip rašė BNS, PISA tyrimas vyksta kas treji metai nuo 2000 metų.

2015 metais pagal gamtamokslinį raštingumą Lietuvos penkiolikmečiai užėmė 36–38 vietas, matematinio raštingumo rezultatas panašus – 36 vieta, vertinant skaitymo gebėjimus teko 39 vieta iš daugiau kaip 70 vertintų šalių ir regionų.

Tuomet tarp tyrime dalyvavusių EBPO narių geriausiai įvertinti Japonijos, Estijos, Suomijos ir Kanados penkiolikmečiai.

Latviai lietuvius lenkė pagal gamtamokslio raštingumo ir skaitymo gebėjimų vidurkius. PISA tyrimą sudaro užduotys moksleiviams, jų bei tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų anketos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(42 žmonės įvertino)
2.9524

Top naujienos

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Kaip pralaužti Rusijos blokadą Ukrainoje: dėl bado grėsmės Vakarai gali ryžtis ir ypač rizikingam planui

Ko neprivertė karas, privers badas. Tokių svarstymų – vis daugiau, mat Rusijos agresija prieš...

„Tokia mano istorija“: daugybę kartų girtas prie vairo įkliuvęs Viktoras dėkoja, kad pagaliau buvo įkalintas (4)

„Kai pirmus kartus ėjau į teismą, bijojau, bet po to baimė dingo – jeigu prieš tai manęs...

Amerikiečiai negali patikėti, kaip pigu Lietuvoje: tai svajonių šalis! (6)

Verkiantiems dėl Lietuvoje beprotišku greičiu kylančių kainų reikėtų nuvykti į Kaliforniją...

Karas Ukrainoje. Ukrainoje pratęsta karinė padėtis, uždrausti simboliai „Z“ ir „V“ per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios miesto vadovas (7)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Sinoptikai nurodė, kada vėl sulauksime šilumos: savaitės viduryje orai keisis

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Dangų dengs pakankamai storas debesų...

Šiluvoje užuovėją nuo karo radusi Tatyana dirba piligrimų centre ir taip maldo ilgesį Ukrainoje likusiai šeimai – anūkui vos 3 mėnesiai

Nors Lietuvos šventvietė Šiluva garsėja kaip traukianti religines bendruomenes, ji apjungia visus...

Žiniasklaida: Rusija pasikvietė statinių bombų ekspertus jau kelios savaitės yra Rusijoje ir dirba kartu su kariuomenės pareigūnais

Apie 50 ekspertų, turinčių didelę šių sprogmenų gamybos ir tiekimo patirtį, dirba kartu su...

Verslas PliusMark Ellwood

Verslininko, aplankiusio visas šalis Žemėje – ir pabuvojusio kosmose, kelionių patarimai

Jimas Kitchenas išmano keliones . 57-erių metų verslininkas ir investuotojas tvirtina esąs...

Delfi PliusDailius Dargis

Paskutinio sovietų bunkerio Lietuvoje paslaptis: ne tik lankėsi KGB, bet ir neprikausomybės laikais sulaukdavo keistų vizitų bei įsilaužimų II dalis

Vieno įspūdingiausių Lietuvoje esančio sovietinių laikų karinio bunkerio paslaptys sėja nerimą...

Šeimos atostogos jau ne už kalnų: išdavė, kur driekiasi idiliški paplūdimiai ir stebina vis dar puikios kainos

Kelionės su šeima neretai gali tapti rimtu iššūkiu: mažiesiems tikrai ne visuomet įdomu tai,...