Ketvirtadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas diskutavo apie pedagogų regimą. Diskusijoje iškelta mintis, kaip į mokyklas pritraukti geriausius asmenis: mat jei iš netinkamo molio lipdysi, niekaip nesulipdysi.

Pasak R. Vaitkaus, kokybė pagerės, jei aukštosios mokyklos nustos vaikytis kiekybės ir pinigų, o susikoncentruos į kokybę. Viceministro teigimu, dabar daugelis žiūri labai paprastai: jei neturiu valstybės finansuojamos studijų vietos ir mano studijų programų nepasirinko, tai aš nuleidžiu kartelę, įstoja bet kas ir savo lėšomis studijuoja.

„Mane ne tiek šiurpina žema kartelė socialiniuose moksluose, bet kada išgirsti, kai inžineriniam rengimui priimti žmonės, kurie nelaikė matematikos valstybinio egzamino apskritai ir fizikos nesimokė. Paskui jie eina projektuoti, tai atsiprašau... Kada mes važiuosime per tokius tiltus, turbūt reikės žegnotis. Čia bendra universitetų bėda – viskas atsiremia į tai, kad norime kuo daugiau padaryti, parengti, nes tai mūsų darbo vietų garantija“, – kalbėjo R. Vaitkus.
Rimantas Vaitkus

Įgėlė Edukologijos universitetui

R. Vaitkus įgėlė pedagogų kalvei – Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) ir paaiškino, kodėl ministerija ėmėsi laipsnio nesuteikiančių studijų. Laipsnio nesuteikiančios studijos sudarys galimybę dalykų specialistams per 1,5-2 metus įgyti pedagogo profesinę kvalifikaciją. Tapti mokytoju bus galima ne tik ketverius metus studijuojant LEU, bet ir mokantis kitame universitete.

„Panagrinėkime LEU mokytojų rengimo procesą. Fizikos fakultetas pas jus dar yra? Nebėra. Chemijos katedra dar išliko? Nėra. Kiek priėmėte praėjusiais užpraėjusiais metais į tas specialybes? Nulį. Tad štai, jei nedirbsime šioje srityje, bus katastrofa“, – laipsnio nesuteikiančias studijas sukritikavusiems LEU atstovams atrėžė R. Vaitkus.

Pasak R. Vaitkaus, dėl to ministerija į problemą pasižiūrėjo paprastai: jei nėra LEU įdirbio, reikia atsisukti į dalykininkus. Tai žmonės, kurie, pavyzdžiui, nėra motyvuoti dirbti laboratorijose ir eksperimentinėse įmonėse ir ateis dirbti mokytojais. „Patikėkite, mes labai gerų žmonių turime, man pačiam tenka su jais susitikti ir bendrauti, jie tikrai bus geri pedagogai“, – užtikrino viceministras.

LEU studijų prorektorė profesorė Vilija Salienė pateikė savas įžvalgas.

„Manau, pagrindinė priežastis ta, kad apskritai mokytojo, švietimo ir kultūros darbuotojo prestižas mūsų valstybėje labai sumenkęs. Kol tas prestižas visuomenėje nebus pakeltas, turime tą daryti bendromis pastangomis, kol iš tikrųjų jaunas žmogus nesupras, kad būti mokytoju garbė – ne tik mediku, ne tik teisininku, ne tik inžinieriumi ar dar kuo – tol mes pačių motyvuočiausių ir geriausių studentų, nesvarbu į kurį universitetą, norinčių būti mokytojais, nepritrauksime“, – kalbėjo V. Salienė.
Vilija Salienė

Panašios pozicijos laikosi R. Vaitkus. Pasak jo, klasėje paklausus, kas nori tapti mokytojais, rankas pakels vienetai: mat darbas labai sunkus, o atlyginimas labai mažas. Dėl šios priežasties vaikai nemato perspektyvos ir žiūri aukštesnių tikslų: tapti gydytoju, prokuroru, advokatu, notaru, teisėju, ekonomistu.