Prognozė: 2030 m. ketvirtadalis studentų studijuos užsienyje

2030-aisiais ketvirtadalis Lietuvos studentų studijuos užsienyje, mūsų aukštasis mokslas turėtų atitikti pačius aukščiausius tarptautinius standartus, į Lietuvą važiuos studentai iš užsienio. Tokias Lietuvos mokslo ir studijų perspektyvas vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030” pateikia ekspertai.

Lietuvos mokslų akademijoje surengtoje diskusijoje biochemikas Daumantas Matulis dalijosi būrio ekspertų įžvalgomis, kokios šalies mokslo ir studijų perspektyvos tarptautinėje erdvėje 2030 m.

„Kalbant apie studijas ir studentus 2030 m., aišku, kad aukštasis mokslas turėtų atitikti pačius aukščiausius tarptautinius standartus, turi būti orientuotas į tarptautinę erdvę. Įsivaizduojame, kad studentų judėjimas jau nebus vienkryptis, arba 90 proc. vienkryptis, kaip dabar, o bus daugiakryptis. Juk jau ir dabar į Lietuvą atvyksta studijuoti studentai iš užsienio“, - kalbėjo D. Matulis.

Ekspertų manymu, 2030 m. 25 proc. lietuvių studentų studijuos užsienyje.

„Įsivaizdavimas, kad ketvirtadalis studijuos svetur, atitinka padėtį daugelyje Skandinavijos šalių“, - sakė mokslininkas. Pasak D. Matulio, nors daug rašoma apie baisius studentų emigracijos mastus, jo žiniomis, užsienyje studijuoja tik 3 proc. studentų iš Lietuvos.

Tikisi, kad išvykusieji sugrįš

D. Matulio vadovaujama ekspertų darbo grupė priėjo išvadų, kad remiamas fundamentinis mokslas būtinai turėtų būti tarptautinio ir aukščiausio lygio. Valstybė turėtų finansuoti tik konkurencingiausius mokslo tyrimus.

Ekspertų manymu, taikomuosiuose tyrimuose turėtų atsirasti daugiau verslumo kultūros, inovacijų ir patentavimo.

„Jeigu kalbėsime apie dėstytojus, mokslininkus, būtinai turi susikurti tarptautinio lygio tyrėjų kritinė masė, turi tinkamai veikti konkursai į pareigybes. Tikimės, kad 2030 m. dauguma studentų bus grįžę iš užsienio“, - sakė D. Matulis.

Štai į Biotechnologijos institutą vykdant vieną projektą iš užsienio grįžo 8 mokslininkai. Į šias vietas pretendavo 70 kandidatų.

„Pagalvojus, jeigu su puse milijono eurų galima tą padaryti, o su dviem mokslui skirtais milijardais to negalima padaryti, yra tik skandalas po skandalo, tai parodo, kur vis dėlto turėtume judėti ir kaip tokie dalykai turėtų būti sprendžiami“, - kalbėjo po 12 metų iš JAV į Lietuvą grįžęs D. Matulis.

Jo nuomone, iki 2030 m. Lietuvoje turi susiformuoti keletas stiprių, gerai finansuojamų akademinių centrų, mokslo tyrimų infrastruktūra ir jos plėtra turi būti finansuojama europiniu mastu. Mokslo ir studijų institucijos turėtų tapti tarptautinių mokslininkų plėtros centru.

Ekspertai taip pat kėlė klausimą, ar iki 2030 m. Lietuvoje įsikurs žinomo užsienio universiteto filialas. Dauguma pasisakė prieš šią idėją.

„Kitas klausimas, ar galėtų užsienietis rektorius būti kokiame nors Vilniaus universitete. Mano nuomone, ir galėtų, ir būtų labai daug naudos iš tokių dalykų. Bent jau tarybose tikrai galėtų būti daug užsieniečių, kurie priežiūrą vykdytų“, - sakė mokslininkas.