Laukia virėjų mūšis
Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla jau turi surinkusi praktiškai visas grupes – tik kai kuriose vis dar yra po keletą laisvų vietų (pavyzdžiui, būsimiems dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojams). Tiesa, susiduriama ir su problemomis.
Šiemet nebeliko maisto ruošimo specialybės, kai būdavo rengiami virėjai konditeriai. Vietoj to siūlomos dvi atskiros specialybės – virėjo ir konditerio. Pasak šios mokyklos direktoriaus Tautvydo Anilionio, galbūt pritrūko reklamos, gal moksleiviams pasirodė nepatraukli siauresnė specializacija, tačiau surinkti būsimųjų konditerių grupę kol kas sekasi sunkiai. O štai tapti virėjais panoro ne vienas, ir čia laukiama konkurso.
Šiemet siūloma dar viena nauja studijų programa – aplinkos apsaugos darbuotojo. Čia jau turima suformuota visa grupė: vietų nebelikę, o prašymai vis dar plaukia.
Margaritos Rimkevičaitės technologinėje mokykloje, direktoriaus T. Anilionio tikinimu, tradiciškai populiariausios specialybės yra smulkiojo verslo paslaugų teikėjo ir kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus. Stojančiųjų konkursai į jas būna jau daugybę metų. Tačiau kiek šiemet pretenduoja į vieną vietą, dar sunku pasakyti, nes surinkus grupę nauji prašymai tiesiog nepriimami.
Šie metai apskritai ypatingi: net ir į tas specialybes, kurios nėra tokios populiarios tarp moksleivių, jau baigiama surinkti grupes.
T. Anilionis pasakojo turintis minčių kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl papildomos kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus grupės sudarymo. Nors technologinė mokykla ir taip perpildyta – daugiau mokinių sutalpinti paprasčiausiai nebėra patalpų. Tikimasi, kad mokslo metams prasidėjus čia mokysis apie 550 moksleivių, iš jų bemaž 200 – pirmakursiai.
Bus mokykloje ir viena devintokų klasė. Prašymų į ją turima užtektinai.
Atveda ir savo vaikus
Panevėžio profesinio rengimo centro Vystymo skyriaus vedėja Sandra Navickienė taip pat džiaugėsi puikiai vykstančiu priėmimu: didžioji dalis grupių mokytis po 10-os klasės jau užpildyta. Dabar laukiama abiturientų. Jų čia bus trys grupės.
„Kitą savaitę ir šie sugužės“, – neabejoja vedėja. S. Navickienė pastebi, kad būsimieji moksleiviai jau kitokie, nei būdavo anksčiau. Į profesinę mokyklą ateina mokytis turėdami geresnius pažymius. Be to, ir požiūris į mokslą pasikeitė – jaunimas profesine ateitimi domisi iš anksto ir yra nusiteikęs rimčiau. Tam, S. Navickienės manymu, turi įtakos ir mokyklų tinklo pertvarka. Be to, tėvai leidžia vaikus į profesines mokyklas, kad šie įgytų amatą ir toliau tęstų mokslus dirbdami. Tokiu būdu dažnai šeimai finansiškai lengviau išleisti vaikus studijuoti.
Pasikeitęs ir pats požiūris į profesinę mokyklą – dabar net buvę mokiniai atveda mokytis ir savo vaikus. Be to, pasak S. Navickienės, jaučiamas ir kitų mokyklų įdirbis.
„Gal neverta gimnazijoje kankintis – juk niekas neuždraudžia toliau mokytis. Jei mokykloje pritingi, tai gal čia užsikabina“, – priminė ji.
Profesinio rengimo centre taip pat bus konkursai, tik kol kas dar sunku pasakyti, kokioms profesijoms, mat priėmimas pradėtas dar kovo mėnesį. Tuo metu mokytis automobilių remontininkų specialybės pageidavo trys į vieną vietą, tačiau praėjus keliems mėnesiams ir neturint tikslių skaičių įvertinti konkursų dydį sudėtinga.
Pastebima, kad tarp vaikinų populiariausios specialybės yra automobilių remontininko ir automobilių elektros įrangos remontininko. Merginoms čia siūlomos dvi specialybės – higieninės kosmetikos kosmetiko ir kirpėjo. Pirmoji specialybė populiaresnė, nes, anot S. Navickienės, vėliau didesnės galimybės toliau tęsti mokslus. O kirpėjos toliau gilinti šios specialybės žinias gali tik vienoje kolegijoje Vilniuje.
Nustebino pasirinkimas
Moksleiviai šiemet nustebino ir Prekybos bei paslaugų verslo mokyklos darbuotojus. Pasak šios mokyklos profesinio informavimo taško konsultantės Birutės Lelienės, palyginti su praėjusiais metais, šiemet atėjo kone dvigubai daugiau mokinių nei pernai. Anksčiau nešti dokumentus pradėjo ir abiturientai. Pernai tokiu laiku juos buvo atnešęs tik vienas, o šiemet jau sulaukta aštuoniolikos. Neabejojama, kad jų, ką tik gavusiųjų brandos atestatus, ateis dar daugiau.
Pasak B. Lelienės, stebina ir tai, jog šiemet populiariausia specialybė yra padavėjo ir barmeno. Mokykla buvo numačiusi priimti vieną grupę – 25 moksleivius, tačiau turima jau pusantros grupės – 40 moksleivių. Su kuo tai susiję, sunku paaiškinti. Pati mokykla tokio bumo nesitikėjusi. Vaikai ir jų tėvai, pasak B. Lelienės, tokį pasirinkimą aiškina tuo, kad įgijus šią profesiją vėliau lengviausia įsidarbinti.
Tačiau tapti pramonės įmonių prekybos konsultantais pageidauja jau mažiau moksleivių.
„Anksčiau iš karto užpildydavo vietas, o dabar mažai kas stoja. Matyt mano, kad nebus kur dirbti – gamyba sustojusi“, – pasakojo B. Lelienė.
Kokias profesijas rinksis šiųmečiai abiturientai, dar nežinia. Pagal esamą situaciją spėjama, kad populiarios bus apskaitininko ir kasininko profesijos. Šiuo metu jos mokytis jau nori 8 moksleiviai.
Kol kas mokykla dar turi laisvų vietų į vizualinės reklamos gamintojus, floristus, prekybos įmonių vadybininko padėjėjus ir pan. Dar galima stoti mokytis ir naujos profesijos – apeigų ir švenčių organizatoriaus. Pasak B. Lelienės, mieste tokių specialistų niekas neruošia, o jų trūkumas yra.
Konsultantė sako pastebėjusi, kad kai kurie gerai besimokantys jaunuoliai nestoja į aukštąsias, o ateina mokytis profesijos. B. Lelienės spėjimu, lemiamų veiksniu priimant tokį sprendimą gali būti prastesnė materialinė šeimų padėtis. O profesinėje mokykloje mokslas nemokamas ir mokama stipendija. Be to, nieko neprarandama: baigus profesinę mokyklą galima toliau gilinti žinias – visi keliai atviri.
Jau ne pirmus metus pastebima, kad ir profesinės mokyklos atsikračiusios „profkių“ įvaizdžio. Pasak B. Lelienės, mokomasi šeimomis – vyresnieji šeimos nariai atveda jaunesnius brolius, seseris, giminaičius.
Rengia specialistus užsieniui
Dalis moksleivių, baigę profesines mokyklas, gilina žinias kolegijose. Nors sunkmetis vis dar pildo bedarbių gretas, visų trijų Panevėžio profesinių mokyklų atstovai tvirtino, kad dauguma buvusių moksleivių įsidarbina. Tiesa, didelė dalis jų išvyksta į svečias šalis.
„Ruošiame specialistus užsieniui“, – apgailestauja B. Lelienė. Jos teigimu, ten patraukia dauguma viešbučių darbuotojų, taip pat užsienyje neretai pasilieka ir tie, kurie ten atliko praktiką pagal projektus (pavyzdžiui, šiemet šios mokyklos floristai ir vizualinės reklamos gamintojai praktiką atliko Vokietijoje).
Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos buvę auklėtiniai taip pat paklausūs tarp darbdavių.
„Kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriai jau trečiame kurse neretai turi darbo“, – džiaugiasi mokyklos vadovas T. Anilionis.
Dalis moksleivių taip pat praktiką atliko užsienyje – Italijoje ir Portugalijoje, tad kai kurie galimybių įsidarbinti pasidairė ir ten.
Direktoriaus teigimu, jeigu moksleiviai ir užsiregistruoja Darbo biržoje, tai dažniausiai dėl socialinių garantijų.
S. Navickienė taip pat tvirtino, kad jų mokyklos moksleiviai randa darbo – bent jau didžioji dalis. Įmonės, kuriose atliekama praktika, yra tvirtos, atsilaikiusios krizės metu, jei moksleivis gerai dirba, neretai ten ir pasilieka. Tokia pat opi situacija ir su išvykstančiaisiais padirbėti užsienyje: Panevėžyje profesinio rengimo centre išugdyti specialistai vis dažniau tampa atradimu užsieniečiams darbdaviams.
Rinkai reikia?
Neretai teigiama, kad profesinis mokymas neatitinka darbdavių poreikių, o paruošiami specialistai neretai būna nereikalingi darbo rinkai. T. Anilionis tokį požiūrį vadina stereotipiniu ir labai inertišku. Technologinės mokyklos direktoriaus teigimu, nė viena institucija negali tiksliai pasakyti, kurių specialistų reikės darbo rinkai už dvejų trejų metų. Pavyzdžiui, neseniai trūko statybininkų, o dabar jų nebereikia.
Tiesa, T. Anilionio teigimu, turi ir pačios mokyklos dirbti lanksčiai. Jo vadovaujamoje mokykloje yra profesijų, kurių grupės renkamos tik kas kelerius metus, nes nėra tokios didelės paklausos. Šiemet mokykla, kaip minėta, pasiūlė aplinkos apsaugos darbuotojo profesiją: gal, prisipažino T. Anilionis, šiek tiek rizikuojama, tačiau perspektyvos įžvelgiamos – apskrityje formuojama nauja atliekų rinkimo politika ir dirbti galės ne bet kas, atėjęs iš gatvės.
S. Navickienė taip pat nemano, kad šis teiginys teisingas. Mieste veikiančios mokyklos pagal susitarimą nedubliuoja profesijų, tad specialybių, kurias gali pasirinkti moksleiviai, labai platus pasirinkimas. Mokyklos stebi darbo rinkos barometrus, tačiau tiksliai nuspėti, kokių specialistų reikės ateityje, tikriausiai ir neįmanoma. Be to, besimokančiųjų grupės neformuojamos labai didelės – po 25 žmones, o moksleiviai suvažiuoja iš įvairių regionų. Baigę mokslus jie grįžta į savus kraštus, tad visi specialistai vienoje vietoje nebūna. Ir dar S. Navickienė sako iš patirties žinanti: būna taip, kad rinkoje kuri nors specialybė nėra paklausi, o moksleiviai vis tiek sėkmingai įsidarbina.
Krizė turi įtakos
Šiemet iki liepos 16 dienos Panevėžio darbo biržoje įsiregistravo 799 absolventai, iš jų didžioji dalis – 480 – įgiję aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą. Profesines mokyklas baigė 319 absolventų (2009 m. sausio–liepos mėn. – 236), iš jų 265 asmenys jas baigė šiemet. Iš viso Panevėžio darbo biržoje įsiregistravo 18 profesinių mokyklų absolventai, daugiausia iš VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro – 153 absolventai, Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos – 76 asmenys ir M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos – 61 absolventas.
Daugiausia VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre įgijusių statybininko, apdailininko, pastatų inžinerinės įrangos montuotojo, automobilių remontininko, kirpėjo ir kt. mokymo programas baigusių (iš viso 14) absolventų.
Tarp Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos absolventų daugiausia baigusiųjų apskaitininko ir kasininko, pramonės įmonių prekybos komersanto, viešbučių darbuotojo, vizualinės reklamos gamintojo ir kt. (iš viso 8) mokymo programas.
Tarp M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos absolventų daugiausia baigė apskaitininko ir kasininko, virėjo ir konditerio, kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus, smulkiojo verslo paslaugų teikėjo ir kt. (iš viso 6 ) mokymo programas.
Manoma, kad daugiau kaip trečdaliu išaugęs savarankiškai darbo nerandančių profesinių mokyklų absolventų srautas rodo ekonominės krizės mastą. Iki 2009 metų per visus metus įsiregistruodavo 2–3 kartus mažesnis profesines mokyklas baigusių absolventų skaičius nei šiemet: 2008 m. – 180, 2007 m. – 151, 2006 m. – 132. Darbo rinkoje buvo jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, absolventai nesunkiai įsidarbindavo.
Panevėžio darbo biržos duomenimis, šiuo metu didelis neužimtos darbo jėgos perteklius ir vis dar ribotas darbuotojų poreikis leidžia darbdaviams kelti aukštus reikalavimus pretendentams, ypač darbo patirčiai. Pastarasis reikalavimas absolventams dažnai neįveikiamas, tai iliustruoja sumažėjęs įdarbintų absolventų skaičius: 2009 metais įdarbinti 96 profesinių mokyklų absolventai, tai yra 27 proc. visų įsiregistravusiųjų per metus, o 2008 m. įdarbinti 42 proc., 2007 m. 44 proc. įsiregistravusių absolventų.