„Kalbėdamas apie pačią problemą, kad mokiniams krūvis yra per didelis, nieko naujo pasakyti negaliu. Programos iš tiesų yra perkrautos, tačiau mokslo metų ilginimas, mano ir mano kolegų nuomone, tikrai nebūtų ta išeitis, kuria reikėtų naudotis. Kur kas geresnė opcija, mūsų nuomone, būtų peržiūrėti programas ir atrinkti dalykus, kurie iš tiesų yra svarbūs. Ir tai yra darbas, kurį reikia padaryti, o ŠMM to padaryti nenori ar negali. Todėl, žinoma, turi kentėti moksleiviai ir minėta įstaiga, kuri radikaliais veiksmais siekia šiek tiek sušvelninti krūvį aukodama vasaros atostogas“, – sakė jis.
Bene paskutinis lašas jo kantrybės taurėje buvo ŠMM mokytojams išplatinta apklausos anketa, kurioje užduodami klausimai būtent šia tema. Anot jo, klausimynas sudarytas taip, kad bet kuriuo atveju negali nesutikti su idėja ilginti mokslo metus.
Šiuo metu anketa nebėra platinama, sumuojami gauti rezultatai.
Tiesa, ŠMM atstovai šiuos kaltinimus neigia ir sutartinai kartoja – ilginti mokslo metus yra būtina.
Išplatino anoniminę apklausą
„Kiekvienas Lietuvos mokytojas turėjo gauti anketą iš tos pačios ŠMM, kurioje jam užduodami klausimai būtent šia tema. Ji prasideda įžanginiu tekstu, kuris nieko blogo lyg ir nežada. Atrodo, kad šis klausimas bus sprendžiamas būtent atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, kas yra labai sveikintina.
„Gerbiami Mokytojai, Švietimo ir mokslo ministerijai svarbi pedagogų nuomonė dėl mokslo metų trukmės. Siūloma, kad nuo 2016 m. mokiniai mokykloje vasarą būtų užimti ilgiau. Koreguoti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį bei pedagogų pastebėjimus, kad dabar per mokslo metus ne visi spėja įgyvendinti numatytą programą, tenka nuolat skubėti ir dėl to kenčia mokinių pasiekimai. Mums svarbi Jūsų nuomonė.
Maloniai prašome atsakyti į keletą klausimų. Apklausa yra anoniminė, bus skelbiami tik apibendrinti duomenys. Iš anksto dėkojame už atvirus ir nuoširdžius atsakymus“, – tekstą anketoje citavo jis.
Klausimai sukėlė įtarimų
„Pirmas klausimas, atrodo, nieko blogo nežada. „Kurioje klasėje dirbate?“ iš tiesų yra visiškai normalus klausimas su normaliais atsakymo variantais. Tačiau vėliau prasideda linksmybės. Į klausimą „Jūsų nuomone, kiek turėtų trukti mokslo metai?“ pateikiami atsakymo variantai iki įvairių birželio datų. Galima sakyti, kad ir tai nieko blogo nežada, tačiau vėliau pamatysite, kad bet koks atsakymas į šį klausimą sudarytų pretekstą paankstinti mokslo metų pradžią.
Kitas klausimas „Ar sutiktumėte, kad mokslo metai prasidėtų anksčiau (rugpjūčio pabaigoje) ir baigtųsi, kaip dabar – birželio pradžioje?“ turi atsakymo variantus „taip“, „ne“ ir „neturiu nuomonės“. Nėra atsakymo varianto, paliekančio mokslo metus tokius, kokie jie yra dabar. Atsakius „taip“ mokslo metai turėtų prasidėti rugpjūčio pradžioje, atsakius „ne“, nesutinkame, jog jie baigtųsi kaip dabar, birželio pradžioje.
Iš tiesų akivaizdus ŠMM siekis nepalikti kito varianto, tik mokslo metų prailginimą. Kitas klausimas, į kurį atsakymo variantai iš tiesų yra itin impresyvūs, yra „Jūsų nuomone, brandos egzaminai turėtų būti organizuojami:“ su atsakymo variantais „mokslo metų pabaigoje (šeštadieniais)“ ir „tik pasibaigus mokslo metams“.
Kaip žinia, dabar valstybiniai brandos egzaminai vyksta mokslo metų pabaigoje ir tikrai ne šeštadieniais. Abu variantai, kuriuos siūloma pasirinkti, nepalieka jokių galimybių palikti sistemą tokią sistemą, kokia ji yra“, – pasakojo mokytojas.
Dėl egoistinių mokytojų užmačių kentės mokiniai
„Paskutinis klausimas skamba taip: „Kas, jūsų nuomone, turi didžiausią įtaką mokinių pasiekimams?“ Pateikiama lentelė, kurioje kaip labai svarbius, svarbius ar nesvarbius reikalaujama įvardinti keturis dalykus: dalyko pamokų skaičių, mokymo metodiką, mokytojo kompetenciją ir mokslo metų trukmę.
Šiame klausime dauguma mokytojų neabejotinai pasirinks, jog dalyko pamokų skaičius yra labai svarbus dėl vienos labai konkrečios priežasties. Juk nuo pamokų skaičiaus tiesiogiai priklauso pedagogo darbo užmokestis.
Šiuo atveju moksleiviai turės kentėti dėl egoistinių dalies mokytojų užmačių. Žinoma, dalies, tačiau tokių atsiras tikrai nemažai“, – pastebėjo jis.
Mokytojai permainų nenori
Anot mokytojo, visa anketa sukurta tikrai ganėtinai profesionaliai – klausimai ir atsakymai į juos sudaryti taip, kad neliktų kitų variantų, tik pritarti mokslo metų ilginimui.
„Pavyzdžiui, pamokų skaičius tikrai yra svarbus, bet tai nereiškia, kad jį reikia didinti. O šiuo atveju paliekama aibė vietos interpretacijai.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, jog ši anketa buvo kurta tikintis, kad mokytojai nebus sąmoningi ir viešai nepademonstruos savo nepasitenkinimo.
Esu įsitikinęs, jog mokytojai, pasiekiantys geriausių rezultatų, tikrai nenori jokių permainų. Tikiuosi, jog visuomenė neliks abejinga, išdrįs pasisakyti, kad ir neskelbdami savo vardo, ir kiti mokytojai, o ŠMM supras, jog tokiais metodais nieko nepasieksi. Juk tik visi kartu mes galime pagerinti savo ir, svarbiausia, jaunosios kartos gyvenimo kokybę“, – įsitikinęs mokytojas.
Norėjo pamatyti bendrą tendenciją
Savo ruožtu ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja dr. Loreta Žadeikaitė atkreipė dėmesį į tai, kad anketa buvo orientuota į kiekybinį, o ne kokybinį tyrimą. Anot jos, tokiu atveju platesni atsakymai į klausimus nėra pateikiami.
„Pasirinktas „blic“ apklausos tipas tam, kad būtų surinkti apibendrinti duomenys ir vedamos viešos konsultacijos, kurių metu, kokybinio tyrimo metu, būtų išsiaiškinta, kokie argumentai yra tų žmonių, kurie nepritaria ar pritaria mokslo metu ilginimui. Su kiekviena interesų grupe yra atliekami pokalbiai, kurių metu aiškinamasi, kokios problemos kyla ir ką galima padaryti. Mūsų tyrimo tikslas buvo pamatyti bendrą tendenciją“, – sakė ji.
Ji pasakojo, kad klausimai apie tai, ar mokslo metus reikėtų ilginti, buvo užduoti ir mokytojams, ir mokiniams, ir jų tėvams. Tiesa, pateikti bent preliminarių atsakymų L. Žadeikaitė kol kas tikino negalinti – duomenys apdorojami.
Atsakė į mokytojo klausimus
Komentuodama mokytojo pastebėjimus ji sakė, kad apklausos klausimai buvo derinti su MOSTA, panaudoti duomenys iš Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) organizuoto PISA tyrimo.
„Pagal testų sudarymo teoriją, į klausimą „Ar sutiktumėte, kad mokslo metai prasidėtų anksčiau (rugpjūčio pabaigoje) ir baigtųsi, kaip dabar – birželio pradžioje?“, kai žmonės sako „taip“, tai reiškia, kad jie išreiškia, kad nori keisti tvarką, o jei „ne“, tai nori, kad būtų palikta tvarka, kuri galioja dabar. Tai, ar reikėtų mokslo metus pradėti rugpjūčio pabaigoje, o baigti, pavyzdžiui, birželio pabaigoje – jau kito tyrimo klausimas“, – sakė ji.
Anot L. Žadeikaitės, taip bus traktuojami ir apklausos rezultatai.
Reikia ne pridėti pamokų, o keisti mokymosi metodiką
L. Žadeikaitė patikino, kad šiuo metu brandos egzaminai vyksta ir šeštadieniais, pavyzdžiui, užsienio kalbos egzaminai vyks tik šeštadieniais.
„Pirmas atsakymo variantas: „mokslo metų pabaigoje (šeštadieniais)“ – ir sako dabartinę situaciją. Jei jis atsako taip, vadinasi, pritaria, kad egzaminai nesitrukdytų ir ugdymo procesas. Kitas pasiūlymas – kad ne šeštadieniais, o birželį – „tik pasibaigus mokslo metams“, reiškia, kad egzaminai vyktų, kai visi turės aiškius metinius pažymius“, – sakė ji.
Komentuodama mokytojo reakciją į klausimą „Kas, jūsų nuomone, turi didžiausią įtaką mokinių pasiekimams?“, ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja sakė, kad į šio klausimo atsakymus buvo įtraukti 4 svarbiausi veiksniai: pamokų skaičius, metodika, mokytojo kompetencija ir pamokų trukmė yra išskirti remiantis tarptautinio PISA ir Nacionalinio tyrimo pagrindu.
„Galiu pasakyti, kad mokytojai ir tėvai pirmoje vietoje dažniausiai žymi mokymo metodiką ir mokytojo kompetenciją. Vadinasi, jaučiama, kad ne pamokų reikia pridėti, o keisti metodiką“, – sakė ji.
Anketa – nemokama
L. Žadeikaitė pastebėjo, kad lietuviai moksleiviai ir pagal mokymosi dienų skaičių, ir pagal rezultatus yra labai žemai tarptautiniame lygmenyje.
„Mūsų netenkina Lietuvos vaikų pasiekimai – mokytojų, tėvų taip pat. Jeigu vaikas išmoks mokytis reflektuodamas, mokydamasis kitoje aplinkoje, jis iš tiesų pajus mokymosi džiaugsmą“, – sakė ji.
L. Žadeikaitė taip pat informavo, kad anketos sudarymas nieko nekainavo mokesčių mokėtojams.
„Jei užsakytume anketą per apklausų agentūras, vienas klausimas kainuotų apie 870 eurų. Rengdami šią apklausą geranoriškai, per mokyklos vadovus mes sužinosime tėvų, mokinių ir mokytojų nuomonę“, – pabrėžė ji.
Siūlo grįžti prie jau buvusių mokslo metų trukmės
ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Šuminienė, komentuodama, kodėl nuspręsta keisti mokslo metų trukmę, sakė, kad tai nėra pakeitimas – tai grįžimas prie Nepriklausomybės pradžioje numatytų mokslo metų trukmės.
„Nepriklausomybės pradžioje mokslo metų trukmė buvo numatyta ilgesnė nei yra dabar. Maža to, ta mokslo metų trukmė vis trumpėjo – dėl kalendorinių metų, dėl švenčių, valstybinių brandos egzaminų organizavimo ugdymo proceso metu: kai dalis mokytojų dalyvavo egzamino darbų vertinime ir egzaminų administravime. Ir pamažu jie tapo tokie, kokie yra dabar. Pavyzdžiui, 1999-2000 m. m. buvo galima rinktis šešių ar 5 mokymosi dienų savaitę ir mokymasis truko 195 mokymosi penkias dienas, 2003–2005 m. m. taip pat mokslo metai truko 195 dienas, pamokos buvo baigiamos birželio pirmą dieną, bet po birželio 1-os prasidėdavo projektinė ir kitokia ugdomoji veikla. 2005 m. mokslo metai buvo iki birželio 21-os dienos, po to iki birželio 20-os, 19-os – taip, kad mokslo metai baigtųsi penktadienį. Mūsų mokslo metai buvo maždaug tokie, kaip daugelyje Europos šalių. Dabar jie tapo vieni iš trumpiausių mokslo metų Europoje.
Jei keliame tikslą pagerinti mokinių pasiekimus ir girdime, kai mokytojai sako, kad jiems neužtenka laiko pasiekti norimų rezultatų, turime investuoti į situacijos gerinimą. Pamoka tai yra valstybės investicija į vaiką.
Mokslo metų trukmės keitimas taip pat yra susijęs ir su tuo, kad Lietuvoje yra labai ilgos vasaros atostogos. Yra įrodyta, kad kai jos tęsiasi ilgai, vaikas netgi pamiršta tą, ką išmoko. Taip pat reikia paminėti ir tai, kad vaikai ateina iš socialiai skirtingos aplinkos. Būna vaikų, kurie per visą vasarą neatsiverčia nė vienos knygos. Atsiranda didžiulis plyšys labai nepalankus vaikams iš socialiai nesaugios aplinkos. Pailginus mokslo metus yra padidinamas prasmingas vaikų užimtumas“, – sakė ji.
Kasmet gautų daugiau žinių
A. Šuminienė skaičiavo, kad jei sprendimas ilginti mokslo metus būtų priimtas ir 2015-2016 mokslo metais ir jie pailgėtų viena savaite, tai kasmet mokiniams prisidėtų po keletą dalykų pamokų per savaitę. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos per savaitę prisidėtų 5 pamokos ir taip vyktų kasmet.
„Į mokslo metų ilginimą reikėtų žiūrėti vertikaliai ir horizontaliai. Horizontaliai – tai kiekvienoje klasėje šiais metais, vertikaliai – vaikas auga, atsineša tą bagažą, įdirbį ir gebėjimus, iš buvusios klasės“, – pastebėjo ji.
Anot A. Šuminienės, svarbus pokytis pailginus mokslo metus – mokytojams bus suteikiama daugiau laiko pasiekti tiems pasiekimams, kurie yra numatyti bendrosiose programose. Mokytoją mažiau „spaustų laikas“. Jis jaustųsi saugesnis.
„Pamokų skaičiai pas mus yra vidutiniai, dalykų skaičiai – panašūs palyginus su kitomis Europos valstybėmis. Pastebime, kad jos dabar eina kitu keliu – ilgina dieną mokykloje. Formalus ugdymas šiuo atveju sujungiamas su neformaliu, atsiranda laikas vaikams padaryti namų darbus mokykloje“, – apie kitas idėjas, kurias taip pat būtų galima svarstyti Lietuvoje, užsiminė specialistė.