Tai sudaro beveik pusę visų galimų priimti mokinių, nurodo ministerija.
"Visuomenės požiūris į profesinį mokymą keičiasi, ateina vis daugiau norinčiųjų išmokti amato. Profesinis mokymas Lietuvoje yra pakankamai aukštos kokybės, orientuotas į darbo rinkai reikalingų specialistų ruošimą ir kartu išlaikantis balansą tarp praktinių įgūdžių ir platesnio išsilavinimo", - pranešime teigė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Paprastai profesinės mokyklos prašymus mokytis priima iki rusėjo.
Trečdalis iš pareiškusiųjų norą mokytis profesinėse yra įgiję vidurinį išsilavinimą. Į profesines mokyklas priimami mokiniai nuo 14 metų.
Daugiau kaip 70 šalies profesinio mokymo įstaigų siūlo apie 300 įvairių profesinio mokymo programų: architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t.t.
Į praktiką orientuotas profesinis mokymas, pasak D.Pavalkio, atspindi bendrą Europos Sąjungos šalių tendenciją artinti darbo ir mokymo sritis. Pasak ministerijos, Europos lygiu vis labiau akcentuojamas profesinio mokymo, organizuojamo realioje darbo vietoje, vaidmuo sprendžiant jaunimo nedarbo problemą. Pabrėžiama pameistrystės, kai besimokantieji daugiau laiko praleidžia įmonėse ir darbdaviai prisiima atsakomybę už mokymą, sėkmė.
"Pameistrystė vertinama nevienareikšmiškai. Šalia jos privalumų įžvelgiama ir trūkumų, nuogąstaujama, kad tokia mokymo forma neužtikrina noro siekti aukštesnio išsilavinimo, o pagal pameistrystės programą besimokantieji gali tapti pigia ir tik mokymą organizuojančiai įmonei reikalinga darbo jėga, nes įmonė gali būti suinteresuota rengti darbuotojus tik pagal savo reikmes, siauros specializacijos", - sako ministras.
Dėl to, jo teigimu, Lietuvai nereikia aklai kopijuoti kitų šalių patirties.