„Pakraupau paskaičiusi vaiko vadovėlį. O paskui dar stebisi, kad paaugles žudo...”, – piktinosi mama, netiesiogiai primindama Šiaulius sukrėtusią nelaimę, kai paauglės nužudė bendraamžę.
„Kokie supuvę žmonės švietimo sistemoje dirba, ko moko vadovėliai. Tai mūsų vaikų nužmoginimo programa”, – piktinosi moteris, Astridos Lindgren kūrinio ištraukos nuotraukas nusiuntusi ne tik DELFI, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijai.
Individualiosios psichologijos instituto direktorės dr. Rasos Bieliauskaitės teigimu, nerimauti dėl vadovėlyje pateiktos ištraukos nėra pagrindo.
„Neigiamą įtaką vaikams daro tiesioginis smurto vaizdavimas ir viešojoje informacijoje smulkiai, su detalėmis aprašinėjamas nusikaltimo vykdymas. Tai vaikams ir paaugliams gali kelti siaubą, baimę, kad toks poelgis iš viso yra įmanomas, kad taip realybėje gali būti”, – DELFI komentavo psichologė.
„Mes turime įvairių impulsų, agresyvių taip pat. Tačiau pagrindinis žmogaus įgimtas poreikis – būti su kitais, priklausyti grupei, bendruomeniškumo jausmas”, – atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto docentė.
Pasak psichologės, agresyvumas – svarbi emocija, esanti šalia kitų. Tačiau jo išraiška gali būti ne tik tiesioginė – supykau ir kam nors trenkiu.
„Tokiu atveju svarbu, kad tėvai 2–3 metų amžiaus vaikams leistų pykti, bet neleistų savęs ar kito mušti. Vėliau formuojasi paties vaiko gebėjimas savo veiksmus suvokti ir išreikšti simboliškai. Tada vaikas pyktį gali išreikšti per įsivaizdavimą, kalbą”, – pasakojo DELFI pašnekovė.
Savotišką simbolinę agresyvią raišką kaip tik ir matome pasakose, kur minimi blizgantys raganos taukai, duobės žarijų, sudraskymai į gabalus ir kiti baisūs dalykai.
dr. R. Bieliauskaitės žodžiais, simbolinė agresyvumo raiška leidžia vaikams reguliuoti savo emocijas: „Žaidimo erdvėje tu gali reikšti įvairius jausmus ir jie nėra pavojingi ar baisūs – juk visi žino, kad žmonės žmonių nevalgo. Vaiko raidai tai labai svarbu”.
Prie ko veda tėvų noras apsaugoti vaikus nuo menkiausio susidūrimo su baisiais dalykais?
„Šiltnamio” vaikas, psichologės teigimu, gali neišmokti tvarkytis su savo jausmais: arba jų nevaldys, arba užslopins, dėl to sirgs psichosomatinėmis ligomis ar bus nekūrybiškas, piktas, pasyviai agresyvus
