Vienas iš svarbiausių klausimų pasiruošimo procese – kiek reikės pinigų? Apie patirtas ir dar planuojamas išlaidas sutiko papasakoti antroko ir antrakursio studento mama Loreta bei greitai į trečią gimnazijos klasę eisianti Viktorija ir jos tėvai.

Pradinuko apranga: kiek?

Šiemet Loretos jaunesnysis sūnus eis į antrą klasę Raseinių Šaltinio pagrindinėje mokykloje. Pernai, kada vaikas pradėjo lankyti pirmą klasę, buvo galima pasirinkti – pirkti mokyklos uniformą, ar ne. Jei pirmokų tėvai dar neskubėjo užsakyti uniformos, galėjo kažką panašaus – mėlynos spalvos – nupirkti iš parduotuvės. Šiemet antrokams mokyklinė uniforma privaloma. Baigiantis praėjusiems mokslo metams moksleiviai, dar neturintys uniformų, buvo matuojami. Tėvai vaikams užsakė rūbelius.

Kalbinta antroko mama pasakojo, jog sūnui užsakė polo marškinėlius ir megztinuką. Pradinis įnašas – 40 litų. Šia suma padengiamos išlaidos už marškinėlius, nes Raseinių Šaltinio pagrindinės mokyklos svetainėje rašoma, jog būtent tiek jie kainuoja. Gavus uniformą, reikės sumokėti likusią kainą. Mokyklos svetainėje rašoma, kad megztuko kaina svyruoja nuo 75 iki 85 litų.

Apatinę dalį – kelnes – reikia nusipirkti patiems. Antroko mama sakė, jog tai kainuos apie 55 litus. Vadinasi, vienas naujas pradinuko aprangos komplektas kainuos nuo 165 iki 180 litų.

Pašnekovė užsiminė ir apie reikalingą sportinę aprangą, kuriai irgi teks skirti apie 100 litų. Raseinių Šaltinio pagrindinėje mokykloje mergaitės dar gali papildomai išsirinkti sarafaną ar sijoną. Pastarieji atitinkamai kainuoja nuo 95 iki 110 litų ir nuo 70 iki 80 litų.

Uniformų pliusai ir minusai

Nemažai problemų tėvams kyla dėl to, kad moksleiviai matuojami pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje, kada pasibaigia mokslo metai. Dažnai vaikai per vasarą stypteli ne vieną centimetrą, pastambėja. Tėvai stengiasi tai numatyti ir vadovaudamiesi uniformų siuvėjų patarimais, užsako vaikui didesnį rūbą. Tačiau atsitinka ir taip, kad vaikas per kelerius metus paauga vos keletą centimetrų, o per vasarą gali ir visai nepasikeisti. Moksleivių tėvai privalo „dalyvauti loterijoje“ – tiks atžalai uniforma pradedant naujus mokslo metus ar ne. Kita pašnekovė – Viktorija – šiemet Raseinių Šaltinio pagrindinėje mokykloje baigė dešimtą klasę ir ateinančius dvejus metus ketina mokytis Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje. Mergina bus gimnazistė trečiokė. Ir su Viktorijos šeima pakalbėjau apie mokyklinę uniformą. Šįkart – apie gimnazijos.

Pasak pašnekovų, nauja gimnazistės uniforma kainuoja 150 litų. Merginoms siuvami juodi sarafanai. Kai kurios gimnazistės siekia sutaupyti kelis litus ir uniformą nusiperka iš gimnaziją pabaigusių merginų. Pasak vienos gimnazistės, ji sarafaną ir švarkelį nusipirko už 90 litų. Tiesa, merginoms švarkai nebūtini. Vaikinams jie privalomi. Švarkus gimnazistai perka iš parduotuvių, o kaina priklauso nuo gaminio kokybės ir parduotuvės, iš kurios perkama.

Šaltinio mokykloje uniforma dėvima kasdien. Išimtis – penktadienis. Mokiniams tądien leidžiama į mokyklą ateiti vilkint laisvo stiliaus drabužiais. Gimnazijoje uniformos dėvimos tik švenčių dienomis ir budėjimo metu.

Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos mokiniams uniformų dėvėti kol kas nereikia.

Kanceliarinės priemonės: kiek?

Būsimojo antroko mama Loreta sakė, jog pernai paruošti atžalą į mokyklą buvo šiek tiek sunkiau. „Ruoštis antrai klasei yra lengviau, nes daug ką žinai“, – pripažino ji. Loreta jau po truputį perka sūnui kanceliarines priemones. Moteris rodė nupirkusi kelis plonus sąsiuvinius langeliais. Vienas kainavo apie 1,30 Lt. „Jei ant viršelio yra gražesnis paveikslėlis, iškart kaina didesnė“, – pastebėjo moteris.

Mama Loreta svarstė, kiek šiemet reikės pinigų, norint nupirkti reikalingiausias kanceliarines priemones mokyklai: „Tušinukai, pieštukai, sąsiuviniai, penalas kainuotų apie 100 litų. O jei dar kuprinė, pratybos…“. Kaip žinome, kuprinių kainos įvairios, priklausančios nuo prekės kokybės. Vieniems metams pratybų kainą galima apytiksliai paskaičiuoti. Kaip sakė mama Loreta, pernai pirmokui reikėjo aštuonių dalių pratybų. Viena dalis kainuoja 11–12 litų. Jei reikėtų pirkti visas pratybas vienu metu, tektų pakloti apie 100 litų. „Dabar, kai gausim algas, eisim visko pirkti. Ar jaučiasi? Tai aišku. Dar sūnų studentą turiu, jam reikia įdėti pinigų. Ir viskas – algos nėra“, – apie naujų mokslų metų rūpesčius pasakojo pašnekovė.

Tėvai, ruošiantys dukrą į gimnaziją, šiuo metu šiek tiek sutrikę: „Neįsivaizduojam, ką reikės pirkti. Nežinom, ar reikės pirkti kokių pratybų“, – gūžčiojo pečiais būsimos gimnazistės tėvas. „Žinoma, reikės sąsiuvinių, rašiklių. Mokslo metų pradžiai šio bei to jau esam nupirkę“. Viktorijos šeima spėja, kad mokslo metų pradžiai, neskaičiuojant bendron sumon išlaidų pratyboms, turėtų užtekti 60–70 litų.

Vadovėliai ir pratybos

Didžiąją dalį vadovėlių mokiniams parūpina mokykla. Pratybas reikia pirkti patiems. Dažniausiai pratybas naudoja žemesnių klasių mokiniai, ypač pradinukai. Pasak būsimo antroko mamos, pirmoje klasėje reikėjo nupirkti aštuonerias pratybas – ketverios pratybos skirtingiems dalykams po dvi dalis.

Kitokia situacija yra su užsienio kalbų vadovėliais. Kiek įmanoma, mokyklos iki trečios gimnazijos klasės parūpina vadovėlių. Vis dėlto kai kurie mokiniai prašo tėvų pirkti naujų vadovėlių, kad į juos būtų galima rašyti, o kitais metais parduoti jaunesniesiems už mažesnę kainą. Pagrindinių mokyklų mokiniai, mokydamiesi užsienio kalbos, kas dvejus metus gali nusipirkti naują komplektą – knygą ir pratybas – maždaug už 50 litų.

Dažnai tėvai nuogąstauja išgirdę apie užsienio kalbos vadovėlių ir pratybų kainas. Raseinių miesto trečių klasių gimnazistams, vardan kokybiško, įdomaus ir patogaus mokymosi, siūloma pirkti naujus vadovėlius ir pratybas, kurie kainuoja apie 50 litų. Suma nemaža, tačiau negalima pamiršti, jog mokiniams vadovėliai tarnaus iki pat mokyklos baigimo – dvejus metus. Vis dėlto šių, naujesnių vadovėlių, galima atsisakyti ir mokytis iš senesnių, kuriais aprūpina mokykla.

Atsargiai – akcija!

Artėjant rugsėjui prekybos centrai ir kanceliarinių prekių parduotuvės stengiasi pritraukti vis daugiau pirkėjų. Siūlo prekes kuo spalvingesnes, patrauklesnes ir neva kokybiškesnes. Ruošiamos dėmesį traukiančios reklamos, siūlomos akcijos, dalijami nuolaidų kuponai. Pastaruosius du dalykus reikėtų sekti itin atidžiai. Pavyzdžiui, parduotuvėje A kainos gali būti žymiai didesnės negu parduotuvėje B, tačiau parduotuvėje A apstu nuolaidų, kurias pritaikius kainos tampa tokios pačios, kaip ir parduotuvėje B, arba netgi vis tiek didesnės. Vis dėlto pirkėjui visuomet smagiau eiti ten, kur kainos neva mažinamos.

Viktorijos ir jos tėvų klausiau, ar jie pastebi kainų skirtumus skirtingose parduotuvėse. Būsima gimnazistė sakė, jog didelio kainų skirtumo nepastebinti. „Kol centų skaičiuoti nereikia, nėra problemos. Žinai, kad reikia nupirkti, ir perki, – sakė būsimos gimnazistės tėvas.

Mokantis reikia pinigų

Pernai mama Loreta į tą pačią mokyklą išleido du sūnus: vieną – į pirmą klasę, kitą – į dvyliktą. Atrodo, nemenkas išbandymas. Pirmoką paruošti mokyklai buvo sunkiau, nes reikėjo pasirūpinti viskuo – nuo pieštuko iki kuprinės. Vyresnysis sūnus mokyklai pasiruošė pats, jo reikmėms išlaidų susidarė mažiau, tačiau viskas išsilygino per mokslo metus. Dvyliktokus turintys tėvai priversti plačiau atverti pinigines paskutiniosioms šventėms mokykloje – šimtadieniui, paskutiniam skambučiui, išleistuvėms.

Būsimos gimnazistės tėvų paklausiau: kada dukrą paruošti mokyklai yra sudėtingiau – pirmai klasei ar dabar, kai Viktorija bus gimnazistė? „Manau, kad vienodai. Kai vaiką leidi į pirmą klasę – turi viskuo pasirūpinti, taip ir dabar“, – į klausimą atsakė būsimos gimnazistės mama.

Tėvas, atsakydamas į tą patį klausimą, atsižvelgė į ekonominius pokyčius: „Prieš dešimt metų visai kita lito vertė buvo. Šiandien už tą patį litą galima žymiai mažiau nupirkti. Atlyginimai sumažėjo, o kainos padidėjo“.