Seimas antradienį po pateikimo pritarė projektams, kuriais numatomos aukštojo mokslo naujovės, viena jų – siūlymas nustatyti 7 balų ribą, kaip gerai besimokančio studento kriterijų.
„Tikrai netinkamas būdas yra įstatymo lygiu rašyti balus kaip kriterijų, kuris toli gražu netinka visoms aukštosioms mokykloms. Kitas dalykas tai, kad septynetas pagal tą visuotinai pripažįstamą sampratą tikrai nėra gerai besimokantis. Visi žino, kad gerai yra lygu aštuonetui“, - laidoje „Žvilgsnis“ sakė G. Steponavičius.
Pasak buvusio švietimo ministro, skirtingose specialybėse skirtingi ir studentų balų vidurkiai, todėl negalima įvesti vieno balo, nusakančio studento gerumo kriterijų.
„Negalima visko matuoti pagal vieną kurpalių, nes specifika aukštųjų mokyklų ir specialybių skiriasi“, - pastebėjo G. Steponavičius.
Kalbėdamas apie kitus įstatymo projektus, G. Steponavičius pabrėžė, kad blogai ir tai, jog norima politizuoti aukštųjų mokyklų valdymą bei riboti studentų pasirinkimą, neskiriant valstybės finansuojamų vietų privačiuose universitetuose. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nario, svarbiausia, kad pagaliau būtų įvestas minimalus stojimo į aukštąsias mokyklas balas.
„Esminis klausimas, kuris yra pribrendęs – minimalaus balo įvedimas, kuris šitame projekte yra įtvirtintas. Kitaip tariant, apatine kartele nustatoma, kokių studentų nebegalėtų priimti. Bet akivaizdu, kad tokiu atveju valstybė turi labai aiškiai pasakyti, kad reikia paraleliai priimti sprendimus ir dėl aukštųjų mokyklų. Nes dabar mažėja studentų dėl demografijos ir emigracijos. Tai atitinkamai nustačius kartelę, daliai aukštųjų mokyklų, kurios ir dabar praranda studentus, bus labai sudėtinga atsigauti“, - laidoje kalbėjo pašnekovas.
Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą galite išgirsti čia.