Tokie sveikatos būklės pokyčiai neretai kartojasi tris kartus per metus – praėjus porai mėnesių nuo naujų mokslo metų pradžios, prieš sesiją ir pavasarį, kuomet turi būti pristatomi kursiniai, bakalauro ar magistro darbai.
Suprasti, kokia yra šio reiškinio prasmė – nesudėtinga. Nemažai studentų pradeda mokytis, tačiau dvejoja, ar tikrai nori tęsti studijas. Yra tokių, kurie mokslų nesugeba derinti su darbu. Semestro viduryje atsiranda ir jaunuolių, kurie nori nutraukti studijas, tačiau tai padarius reikia grąžinti pusės metų studijų kainą. Ką jau kalbėti apie atvejus, kai baigiamųjų darbų pridavimo terminas – ant nosies, o reikiamos medžiagos nėra. Daugelis studentų žino, kad nuo panašių nepatogumų gali išgelbėti akademinės atostogos.
Nors įstatymiškai visi studijuojantieji turi teisę į jas, tačiau atostogų pasiėmimo tvarka nėra aiškiai reglamentuojama. Kiekviena aukštoji mokykla šiuo klausimu gali vykdyti skirtingą politiką, tačiau dažniausia jų – studentai nuo mokslų atleidžiami dėl ligos (studentės – ir nėštumo atveju).
Ligą paprasčiausiai simuliuoja
„Mano universitetas akademines atostogas leidžia pasiimti tik dėl sveikatos ar finansinių problemų. Niekam nerūpi, jei turi rimtų kitokio pobūdžio problemų, todėl studentai ir pradeda ieškoti ligų. Žinau ne vieną atvejį, kai pažymą dėl pablogėjusios sveikatos studentai gaudavo tiesiog simuliavę ligą“, – pasakojo studentė Gintarė.
Jos teigimu, tokioje pažymoje dažniausiai būdavo nurodoma, kad jaunuoliui – emocinė krizė, nervinis sutrikimas ar lengva depresijos forma.
„Žinau, kad kartais tokią diagnozę gana paprasta „gauti“, o kartais prireikia ir ilgiau pavaidinti. Pavyzdžiui, viena mano pažįstama ėjo pas šeimos gydytoją, kuri jai liepė pasidaryti kraujo, šlapimo tyrimus, persišviesti plaučius, dar nusiuntė pas neurologą. Pastarajam ji papasakojo, kad jaučia nuovargį, įtampą, blogai miega, kad jai sunku susikaupti. Gydytojas išrašė pažymą, kuria remiantis buvo kreiptasi į gydytojų komisiją. Tai jie peržvelgė ją, pažiūrėjo, kad dar kraujas ne visai geras buvo (pripažinkim, dabar dažnas žmogus su tuo problemų turi) ir parašė rekomendaciją suteikti akademines atostogas“, – kaip veikia sistema, pasakojo studentė.
Nereikėjo nė meluoti – pažymą davė iškart
Savo ruožtu studentas Antanas pasakojo vos prieš savaitę lankęsis pas gydytoją. Vaikinas mokosi viename geriausių Lietuvos universitetų, įstojo į perspektyvią specialybę, valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau sako nežinantis, ar nori studijas tęsti ir toliau.
„Po mokyklos viskas taip sunku atrodo. Svetimas miestas, susiradau naktinį darbą, nes kitaip neišgyvenčiau, dar visokie studentiški reikalai. Jaučiau, kad tuoj pratrūksiu. Studijų mesti nenorėjau, noriu dar pasvarstyti, ar tikrai tai turėčiau padaryti. Kai nuėjau pasikalbėti su studijų koordinatore, ši tik pasijuokė, kad visiems taip būna, o jei rimtai noriu susistabdyti studijas, perspėjo, kad reikės gydytojų pažymos.
Meluoti nemėgstu, tai nuėjau pas seną šeimos gydytoją, kuri nuo vaikystės mane gydo, ir pasakiau, kur slypi problema. Ji iš karto išdavė pažymą, nustatė man vegetodistoniją. Girdėjau iš vyresnių pažįstamų, kad studentai glėbiais tokias pažymas neša. Turiu draugą, kuris akademines atostogas dėl ligos, kurios nėra, pasiėmė jau antrą kartą“, – pasakojo vaikinas.
Užteko rekomendacijos
Lengvai išspręsti akademinių atostogų klausimą pavyko ir studentei Dovilei. Ji pasakoja, kad emocinė krizė ją ištiko prieš kelerius metus.
„Mokiausi dieniniame skyriuje, dirbau. Studijų semestras pasitaikė labai sunkus, turėjau skolų, grėsė netekti valstybės finansuojamos studijų vietos. Nebežinojau, ką daryti, supratau, kad nepajėgsiu visko pavežti, todėl visa apsiverkusi nuskubėjau pas gydytoją. Pasakiau, kad verkti norisi, nes esu pervargusi, kad man tikrai labai blogai, nuolat jaučiu įtampą. Pamatavo spaudimą – aukštas. Dabar galvoju, gal dėl to, kad prieš vizitą išgėriau kavos. Pasitaikė supratinga medikė, diagnozės neparašė, tik rekomendaciją suteikti akademines atostogas. Tąkart to užteko“, – prisiminė ji.
Po metų mergina atsitiesė, baigė studijas ir yra iki šiol dėkinga tąkart sutikai medikei, pas kurią lankosi iki šiol.
Kas verčia studentus simuliuoti ligas?
Išgirdus šias istorijas ne vienam gali kilti klausimas – ar tikrai verta simuliuoti ligą dėl to, kad padarytum pertrauką nuo studijų? Pasirodo, taip, nes kai kuriose aukštosiose mokyklose iš tiesų egzistuoja tik tokia sistema.
Pavyzdžiui, Vilniaus universitete akademinės atostogos gali būti suteikiamos tik dėl dviejų pagrindinių priežasčių: ligos arba nėštumo. Tokia informacija skelbiama oficialiame universiteto tinklalapyje. Taip pat nurodyta, kad norint išeiti akademinių atostogų, būtina pristatyti dekanui prašymą ir priežastį patvirtinantį dokumentą. Anksčiau VU atstovai yra sakę, kad kiek laiko gali trukti akademinės atostogos, nustato gydytojai.
Tuo metu Vytauto Gedimino technikos universiteto nuostatai nurodo, kad studentai akademinių atostogų yra išleidžiami dėl 4 priežasčių: ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros. Tiesa, neleidžiama studijų pertraukti pirmųjų studijų metų pirmame semestre. Studijų tąsos data turi sutapti su semestro pradžia. Tokiu atveju studentai neišbraukiami iš studentų sąrašų, bet jie praranda valstybės finansuojamą vietą. Įdomu ir tai, kad suteikiama galimybė atnaujinti studijas nesibaigus studijų pertraukimo terminui.
Daug liberalesnė tvarka – Vytauto Didžiojo universitete. Jame nereikalaujama nurodyti, dėl kokių priežasčių studentas nusprendė padaryti pertrauką.
Medikai atsakomybės ginasi
DELFI kreipėsi į kelis šeimos gydytojus, klausdamas, ar jie sulaukia tokių studentų prašymų. Visų jų atsakymai, be abejonės, buvo neigiami.
Kad nesusiduria su tokia problema, o pas juos dirba tik profesionalūs gydytojai, vienbalsiai tvirtino ir Antakalnio ir Centro poliklinikų bei privačios „Saulėtekio klinikos“ atstovai.
Tiesa, visai priešingą informaciją galima rasti internete. Viešoje erdvėje pastaruoju metu aktyviai dalijamasi patarimais, kaip apgauti ir net papirkti gydytoją. Pastarosios gydymo įstaigos, žinoma, labai populiarios tarp studentų.
Saugo licenciją ir darbo vietą
Savo ruožtu viešai pristatytu būti nepanoręs „Saulėtekio klinikos“ atstovas tikino, kad fiktyvios diagnozės nerašomos, nes gydytojai labai bijo prarasti licenciją dirbti.
„Viskas labai griežtai vyksta. Apie kiekvieną piršto pajudinimą reikia informuoti ligonių kasas. Žinia apie menkiausią apžiūrą, procedūrą persiunčiama ten. O jei tik kas blogai, pavyzdžiui, recepte kablelis ne ten padėtas, iš karto sulaukiam kokios 300 eurų baudos“, – skundėsi jis.
Be to, klinikos atstovo teigimu, ir suvaidinti ligą nėra taip jau paprasta. Jo nuomone, daug medikų vos žmogui įžengus pro duris gali pasakyti, kuo šis serga.
„Pas mus yra psichiatrų, psichologų, neuropatologų ir visokių kitokių specialistų komanda. Specialistai iškrapšto kiekvieną detalę, klausia: „O tai kodėl nemiga?, „O tai kodėl nori žudytis?“. Žinote, psichologų yra daug, pasiūla yra didelė, tai jie labai saugo savo darbo vietas“, – sakė pašnekovas.
Studentai serga, nors patys to nežino?
Savo ruožtu Centro poliklinikoje šeimos gydytoja dirbanti Daiva Berškienė sakė nesulaukusi atvirų studentų prašymų išrašyti rekomendaciją suteikti akademines atostogas, tačiau netiesioginių užuominų apie tai, patikino ji, buvo.
„Aš esu gydytoja ir privalau tikėti pacientu. Yra daugybė problemų, kurių negaliu patvirtinti laboratoriniais arba instrumentiniais tyrimais. Pavyzdžiui, sutrikęs miegas. Taip, teoriškai studentas gali prisigalvoti ligų, tačiau praktiškai, esant šiuolaikiniam tempui, turint omenyje, kad dalis studentų dar ir dirba, kad galėtų išgyventi, kas galėtų paneigti, kad tam vaikui iš tiesų nėra depresijos ar nerimo sutrikimo. Gal tik jis to ir pats nežino.
Tačiau sprendimas dėl akademinių atostogų suteikimo niekada nėra padarytas vieno gydytojo. Visų pirma, žmogus turi kreiptis į šeimos gydytoją. Jis skiria papildomus tyrimus, nukreipia pas kitus specialistus. Jei jie rekomenduoja suteikti akademines atostogas, šeimos gydytojas turi tai patvirtinti ir parašyti raštą gydytojų konsultacinei komisijai, kuri ir nusprendžia, ką daryti. Tikrai nėra taip, kad atėjai pas gydytoją, kažką pribūrei ir jis tau davė pažymą“, – aiškino ji.
Įspėjo dėl ateities – užkerta kelią svajonių profesijai
D. Berškienė taip pat priminė, kad sirgus tam tikromis ligomis gali būti sunku įsidarbinti tam tikrose darbo vietose.
„Visos įrašytos diagnozės, kokios jos būtų – kaltos ar ne, su psichiatriniais šifrais ar ne, šiais laikais, kai yra informacinė sistema, yra išsaugomos. Tie duomenys valstybinėje ligonių kasoje yra kaupiami. Turime nemažai atvejų, kai asmenys nori stoti į karo tarnybą, į aviacijos mokslus, kai reikalinga vadinamoji „švari“ ligos istorija“, – pasakojo ji.
Tuomet, sakė gydytoja, tam tikros komisijos tiesiog išsitraukia duomenis apie kažkada asmeniui nustatytas diagnozes ir siunčia jį pas gydytojus, kurie patvirtintų ar paneigtų jas.
Pastebi ir priešingą reiškinį
Iš viso Centro poliklinikoje dirba 5 gydytojų konsultacinės poliklinikos. D. Berškienė sakė kad po to, kai sulaukė DELFI klausimų, kreipėsi į dvi jų. Paaiškėjo, kad per šiuos metus jie rekomendacijas išeiti akademinių atostogų išrašė 4 studentams, tik vienam – dėl psichologinių priežasčių.
Gydytoja taip pat tikino dažnai sulaukianti priešingos studentų reakcijos į jų sveikatos problemas.
„Studentai dažnai sako, kad nereikia jiems jokios pažymos dėl ligos, nes paskui egzaminus ne su savo grupe reikės laikyti. Man tuomet kaip tik būna pikta, kad mokslai iškeliami aukščiau sveikatos. Taip tikrai būna dažniau nei atvirkščiai“, – pasakojo ji.