Darželių ir tėvų atstovai tvirtina, kad taip elgtis verčia skurdas, o, pavyzdžiui, Kauno savivaldybė sako, kad kai kurios auklėtojos dirba trumpiau dėl nepakankamo darbo krūvio.
„Kiek žinau, viename darželyje buvo pokalbis su darbuotojais, kad arba vienos atsisakome, bet visi liekame su pilnais etatais, arba visi po truputį apsikerpa. Padidėjus minimaliai algai reikėjo padidinti atlyginimus kiemsargiui, sargui, automatiškai kitiems pinigų liko mažiau. Tada kai kam pasidarė 0,95 etato, nes darželio biudžetas liko toks pat. Tai yra savivaldybės įstaiga, kur įstatymai dar turėtų galioti“, – DELFI sakė Kauno Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas, pats vedantis vaiką į vieną iš darželių.
Jis prisimena, kad dar pernai darželyje visos grupės dirbo iki 18 val., o šiemet – jau iki 17.30 val.
„Po šios valandos likę vaikai suvedami į vieną budinčią grupę. Darbuotojas nukenčia, nes negauna viso etato, jį iš darbo paleidžia valanda ar 1,5 val. anksčiau. Tėvams nepatogumas, nes reikia blaškytis tarp grupių ieškant savo vaiko. Į budinčia grupę atėję vaikai savo spintelių neturi, jų paltai sukabinami ant kampų, sudedami ant suoliukų. Taip pat vaikas budinčioje grupėje būna su šlepetėmis, taigi ryte atvedus jį reikia grįžti į budinčią grupę jas paimti arba neštis į mašina, tada rizikuoji jas pamiršti. O jeigu vienas tėvas nuveža, bet kitas pasiima? Štai taip bandoma taupyti“, – piktinosi darželinuko tėtis.
Kiek uždirba darželio auklėtoja?
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Liucija Milašauskienė DELFI patvirtino, kad darželių vadovai taip elgiasi dėl pinigų trūkumo.
„Žinoma, grupės yra perpildytos, o apmokėjimo tvarka yra tokia, kad mokama ne už piko valandas, o apskritai už valandas. Dalį ryto ir dalį vakaro grupėje nėra tiek vaikų, kad galima būtų mokėti už visą etatą. Yra tokia sistema, nuo kurios nukenčia auklėtoja. Direktoriai gelbėja auklėtojas ir jų neatleidžia. Šiaip turėtų vienas žmogus būti atleistas ir visi tada turėtų po pilną etatą. Tačiau stengiasi neatleisti ir sudaryti bent 0,75 etato“, – sakė ji.
Tokia situacija, pasak pašnekovės, yra susidariusi didžiuosiuose miestuose.
„Yra toks finansavimas, kad negalima sudaryti didesnio etatų sąrašo, nes tai yra pinigai. Tada mažėja etatų sąrašas, išskaidomas atlyginimas, atsižvelgiama į tai, kad vaikai ateina ne nuo 6-6.30 val., o vėliau, tada daromos budinčios grupės. Dažniausiai tėveliai vaikus atveda 7.30-8 val., retas kuris atveža prieš septynias, taigi vaikus galima laikyti vienoje grupėje. Žinoma, mes labai nenorime ir gailime auklėtojų“, – teigė L. Milašauskienė.
Jos teigimu, kiekvienoje grupėje dirba dvi auklėtojos, bet viena jų dažniausiai – nevisu etatu. Pradedančioji auklėtoja gauna 1300 Lt atskaičius mokesčius, o patyrusi už visą etatą – apie 1500 Lt. Auklėtojoms padeda padėjėjos, liaudiškai vadinamos šeimininkėlėms, per mėnesį uždirba minimalią algą – apie 825 Lt atskaičius mokesčius.
Paklausta, ar padidėjus minimaliai algai darželiams skiriama daugiau lėšų atlyginimams, pašnekovė sakė: „Vilniuje darželiai už 1,5 mėnesio apskritai lėšų negauna, nes savivaldybė neturi pinigų. Tuo laikotarpiu iš surenkamo ugdymo mokesčio susimokame atlyginimus (kiekvieno vaiko tėvai moka 50 Lt per mėnesį ugdymui – DELFI). Savivaldybė juk skolose“.
Grupės padidinamos, atlyginimai – ne
Tačiau ji pastebi, kad auklėtojoms niekas nesumoka už papildomą darbą, kai grupes lanko daugiau vaikų nei leidžia higienos normos.
„Labiau neramina ne nevisi etatai, bet tai, kad ir Vilnius, ir Kaunas nachališkai ir be jokių sąžinės priekaištų pažeidinėja higienos normas ir įstatymais numatytą tvarką. Grupėse viršijamas vaikų skaičius, nors to negali būti. Kur žiūri priežiūros institucijos? Kai į grupę ateina dviem, trim ar penkiais vaikais daugiau nei turėtų būti, akivaizdu, kad auklėtojos darbo krūvis išauga, bet atlyginimai dėl to nedidėja. Aš nekalbu apie paslaugos kokybę, ugdymo galimybes, vaikų saugumą. Kaip gali auklėtoja dirbti padidintose grupėse be padidinto atlyginimo? Gal dėl to vertėtų susirūpinti Darbo inspekcijai“, – piktinosi pašnekovė.
R. Žemaitės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė neatsakė į klausimą, kiek sostinės darželiuose yra perpildytų grupių, todėl tikslių duomenų NAMS neturi. Tačiau, asociacijos duomenimis, 12 sostinės darželių vaikų skaičius grupėse yra tikrai viršijamas.
Nevisu etatu dirba beveik ketvirtadalis
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė atsakyme DELFI tvirtino, kad taip elgiamasi ne dėl finansavimo trūkumo, bet dėl to, kad auklėtojoms nėra pakankamo krūvio.
„Auklėtojų krūviai priklauso nuo grupių skaičiaus įstaigoje ir jų darbo laiko. Taigi kuo daugiau grupių ir kuo ilgesnės jų darbo valandos, tuo daugiau įstaigoje yra auklėtojų etatų ir atvirkščiai, sutrumpinus grupių darbo laiką ar uždarius grupes, auklėtojų etatų skaičius sumažėja“, – rašoma atsakyme.
NAMS Kauno skyriaus vadovė Lina Palaimienė DELFI sakė, kad Kaune yra irgi darželių trūkumas – vien šį rudenį į darželius nepateko 1 tūkst. vaikų.
„Aš jau nekalbu apie tai, kad grupėse yra daugiau vaikų nei leidžia higienos normos“, – pridūrė ji.
Tuo metu Kauno Pedagogų registro duomenimis, Kauno miesto ikimokyklinėse įstaigose šiuo metu dirba 989 auklėtojos, iš kurių 233 (apie 23 proc.) dirba nevisu etatu.
Vilniuje darželiuose trūksta apie 1,5 tūkst. vietų.
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose Lietuvos higienos normose nurodoma, kad grupėse iki 1 metų amžiaus gali būti ne daugiau kaip 6 vaikai, 1-1,5 m. – ne daugiau kaip 10 vaikų, 1,5-3 m. – ne daugiau kaip 15 vaikų, o nuo 3 iki 7 metų – ne daugiau kaip 20 vaikų.
