Mieste neįgaliųjų užimtumo problema – katastrofiška: vyresnius nei 21 metų žmones vienintelis priimantis Jaunuolių dienos centras neturi nė vienos laisvos vietos.
Laukė rugsėjo
Neįgalią 22 metų dukrą auginanti Renata Vaisiauskienė gyvena savo vaiko ritmu. Praėjusiais mokslo metais baigusi Panevėžio specialiąją internatinę mokyklą mergina šią rugsėjo 1-ąją pasitiko namuose, nors dar visą vasarą tėvai buvo garantuoti, kad švietimo įstaiga, kaip buvo žadėjusi, ir toliau pasirūpins jos užimtumu.
„Vasarą tokių kaip mūsų dukra vaikų dirbantiems tėvams – didžiulis rūpestis, nes nėra kam palikti prižiūrėti neįgalų jaunuolį. Ir dabar mūsų šeima turi derintis, kas pasiliks su ja namuose – būname pasikeisdami aš, vyras, sesė. Nors daug ir gražiai kalbama apie neįgaliųjų integraciją ir jiems skiriamas programas, tačiau realiai tokio vaiko nėra kam palikti net kelioms dienoms. Negaliu nė pagalvoti, kas būtų, jei į ligoninę atsigulčiau“, – pasakojo R.Vaisiauskienė.
Pasak moters, Specialiosios internatinės mokyklos, kurią jos dukra baigė praėjusiais mokslo metais, tėvams buvo pažadėjusi, kad nuo šio rugsėjo pradės įgyvendinti Neformaliojo suaugusiųjų ugdymo programą, pagal kurią ir toliau rūpinsis vyresnių nei 21 metų neįgaliųjų užimtumu.
Sužinojo per vėlai
Kaip tikina R.Vaisiauskienė, ji, kaip ir kiti dukters bendramokslių tėvai, netgi jau buvo parašę prašymus mokyklai, kad priimtų jų vaikus pagal naująją programą. Moteris dėl to netgi atsisakė vienintelės laisvos vietos Jaunuolių dienos centre. „Mokyklos pedagogus gerai pažįstu. Mane tenkina jų darbas, neįgaliųjų priežiūra. Nesinorėjo blaškytis, kitur lakstyti“, – aiškino R.Vaisiauskienė.
Tačiau iki rugsėjo 1-osios likus vos kelioms dienoms ją pasiekė žinia, kad vis dėlto žadėtoji jaunuolių užimtumo programa, turėjusi atrišti rankas neįgalių vaikų ritmu gyvenantiems tėvams, nebus įgyvendinama.
R.Vaisiauskienė prisiminė, kad Specialiosios mokyklos direktoriaus pavaduotoja Birutė Krasuckienė, pranešdama pribloškiančią žinią, susirinkusiems neįgaliųjų tėvams aiškino, jog vaikus tarp keturių sienų įkalino pinigų jiems neskyrusi miesto Savivaldybė. Netgi parodė Savivaldybės Socialinio skyriaus vedėjo Viktoro Michailovo pasirašytą raštą, kad lėšos nebus skirtos.
R.Vaisiauskienė neslėpė buvusi šokiruota tokio valdininkų sprendimo.
„Miesto biudžetui tie keli tūkstančiai litų tas pats, kas man keli centai. Ir tokių pinigų nesurado? Mokyklos pavaduotoja pripažino, kad apie tokį valdininkų sprendimą žinojusi, tačiau negalėjusi suvokti, kad taip bus“, – Savivaldybės nuosprendžiu stebėjosi neįgaliosios mama.
Pavėlavo paprašyti
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas neslėpė esąs nustebintas mokyklos elgesiu. Pasak jo, prašymas septynių jos auklėtinių maitinimui skirti 7182 litus gautas birželio pabaigoje.
„Reikėjo į mus kreiptis praėjusių metų pabaigoje, kai buvo skirstomas biudžetas. Nejaugi tada mokykla dar nežinojo, kad reikės pinigų? Iš kur Savivaldybei metų viduryje jų paimti?“ – stebėjosi V.Michailovas.
Miesto Savivaldybė savo neigiamą atsakymą mokyklai nusiuntė po trijų dienų – liepos 30-ąją, todėl belieka tik stebėtis, kodėl pedagogai, kad nebegalės tęsti vyresnių nei 21 metų neįgalių jaunuolių ugdymo, tėvams pranešė prieš pat mokslo metus. Maža to, V.Michailovą stebino, kodėl Savivaldybė turėtų skirti nemokamą maitinimą. Anot jo, teisės aktai numato, kad suaugusiųjų ugdymo programą finansuoja patys jos organizatoriai.
„Kur yra parašyta, kad suaugęs, pajamas turintis žmogus privalo būti nemokamai maitinamas?“ – pabrėžė V.Michailovas.
Įžvelgia neatsakingumą
Specialiąją mokyklą kontroliuojanti Apskrities viršininko administracija dėl namuose įkalintų neįgaliųjų ir jiems netesėtų mokyklos pažadų kaltina pačios švietimo įstaigos vadovus. Apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės teigimu, netgi jei Savivaldybė miesto biudžete ir būtų suradusi pinigų sumokėti už neįgaliųjų maitinimą, mokykla vis tiek nebūtų galėjusi, kaip tėvams žadėjo, nuo rugsėjo 1-osios tęsti vyresnių nei 21 metų jaunuolių ugdymą.
Anot viršininkės, kad galėtų teikti naują paslaugą – pasirūpinti mokyklą baigusiųjų užimtumu – švietimo įstaigai reikia papildomų etatų, o jie gali būti steigiama tik leidus Finansų ministerijai. Tačiau Specialioji mokykla, susiskaičiavusi, kiek jai reikia naujų etatų, ministerijai tepateikė tik rugpjūčio pabaigoje.
Anot G,.Umbrasienės, akivaizdu, kad mokykla pati pavėlavo – ir ministerija, ir savivaldybės savo finansus skirsto metų pradžioje.
„Mokykla kur kas atsakingiau turėjo pažiūrėti į savo pažadus tėveliams. Manau, čia yra pačios mokyklos neatsakingumas. Turbūt mokytojų atostogos lėmė tokį jų atsipalaidavimą ir chaosą“, – teigė G.Umbrasienė.
Laukiančiųjų eilė
Nors Specialioji mokykla pasirūpinti ją baigusių auklėtinių tolesniu užimtumu kol kas neturi juridinio pagrindo, tačiau įstaigos pavaduotoja Birutė Krasuckienė patvirtino, kad eilė jau nusidriekusi keletą metų į priekį.
„Tėvų prašymų, kad mūsų mokyklą baigę jų vaikai nori čia ir toliau tęsti ugdymą, turiu iki 2013-iųjų“, – teigė pavaduotoja.
Anot jos, turintiesiems vidutinį arba žymų protinį atsilikimą Specialiosios mokyklos rengiama programa ir tik 38 neįgaliuosius galintis priimti Jaunuolių dienos centras yra vienintelė išeitis, leidžianti neužsidaryti namuose tarp keturių sienų. Iki šio rugsėjo savo pažadų nespėjusi ištesėti mokykla, jei jai vis dėlto pavyks įgyvendinti tėvams vilčių teikiančią programą, ją baigusiais auklėtiniais rūpintųsi dar 15 metų. Pati B.Krasuckienė mokyklos kaltės dėl per anksti tėvams padalytų pažadų neįžvelgė.
„Su Apskrities viršininko administracija gal jau nuo metų pradžios tą programą deriname. Ką mums pasako, tą ir darome. Apeidami apskritį į Finansų ministeriją mes neturime kompetencijos kreiptis“, – aiškino pavaduotoja.
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Panevėžio viltis“ pirmininkė Aušra Maskaliovienė situaciją dėl vyresnių nei 21 metų neįgaliųjų užimtumo pavadino katastrofiška.
„Tokią paslaugą teikiančiame Jaunuolių dienos centre visos vietos užimtos. Jei šios paslaugos plėtros nebus, 21-erių sulaukusių ir specialiąsias įstaigas baigusių neįgaliųjų tėvams teks išeiti iš darbo, kad galėtų prižiūrėti savo vaiką. Ši problema Panevėžyje tikrai didžiulė“, – pabrėžė A.Maskaliovienė.