Universitetai save pradėjo pardavinėti kaip bet kuri kita verslo rūšis. Taip, tai modernu. Galima pritarti ir plėtojamai nuomonei, kad vadinamosiose mugėse žmogus randa praktiškai visų universitetų informaciją vienoje vietoje.
Tačiau ar tikrai studijos turi būti parduodamos urmu likus keliems mėnesiams iki egzaminų ? Juk jos - "meškerė" visam gyvenimui, studijose turėtų gautinai susiformuoti žmogau asmenybė... Ar toks būdas tikrai geriausias mokiniui?
Sakote, kad taip jaunam žmogui lengviau rasti visą informaciją? Bet ko tada vertas septyniolikmetis, jeigu jis savarankiškai nesugeba atsirinkti ir įvertinti jau esamos informacijos apie universitetus, jeigu jam primygtinai reikia visą informaciją "pardavinėti" mugėse...
Vienos iš šių mugių šūkis - "išeini su atsakymu"... Tik klausimas – kokiu?
Pirmieji tokį pardavimą šiemet organizavo kauniečiai. Jie skelbiasi, kad mugę aplankė apie 20 000 žmonių. Atėmus pedagogus, tėvus, draugus bei žioplinėtojus, domėtis kur turėjo domėtis apie 6-7 tūkstančiai būsimų abiturientų.
Vilniuje aplankę analogišką paroda moksleiviai taip pat "išeis su atsakymu". Atrodo, kad renginio organizatoriai įsitikinę, jog tai pritrauks lankytojus, o tai reiškia, kad jaunuoliai ateis arba dar visiškai nenutuokiantys, kur studijuoti, arba vyks kažkas panašaus į viduramžiškas vestuves - jų mamos bei tėčiai ateis vaikui išrinkti universiteto.
Ir vienu, ir kitu atveju toks "smūginis" pasirinkimas, arba, žvelgiant kitu kampu - pardavimas universitetams gal ir naudingas. Jaunuolis įstos, na, jeigu pasirodys, kad "ne ten pataikė", po metų ar dviejų tiesiog pereis į kitą specialybę. Gal kam nuo to ir bus skaudu, bet tik ne universitetų kasai - tegul tik migruoja vaikai ir kuo dažniau. Nes, dažniausiai taip būna, kad patekę į valstybės finansuojamą, bet labai "širdžiai nemielą" specialybę, jaunuoliai meta studijas, o po metų – kitų, viena dalis jų grįžta jau su aiškiai susiformavusiu poreikiu į neakivaizdines studijas ir mielai už jas susimoka patys. Kita už mokslą mokančių dalis save dažniausiai ramina - na ir kas, kad atiduodu tuos kelis tūkstančius, bet užtat po 3-4 metų gausiu „tą popierių“.
Dažnai iš jaunuolių, ateinančių į "Kitą variantą", apie studijų muges girdžiu pakankamai skeptiškus atsiliepimus – aplankėme, matėme, girdėjome, prisirinkome reklaminių bukletų, bet taip ir neišsiaiškinome kur norime studijuoti. Ar tai reiškia, jog moksleiviui, dar besimokančiam mokykloje tikrai neįmanoma susivokti kur jis arba ji norėtų mokytis pabaigus mokyklą? Įmanoma, tik ne tokiais „konvejeriniais-smūginiais“ metodais.