Kaip DELFI patvirtino Lietuvos gimnazijų asociacijai vadovaujantis Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas, dėl pamokų pradžios savivaldybė gimnazijoje organizavo apklausas, tačiau, kaip teigia mokiniai ir tėvai, į jų nuomonę neatsižvelgė.

„Vilniaus miesto gimnazijų tarybos pirmininkai ruošia kreipimąsi merui, kad būtų atšauktas sprendimas vėlinti pamokų pradžią Vilniaus gimnazijose“, - sakė E. Grigaliūnas.

Vaikų sąskaita spręs transporto kamščių problemą

Direktoriaus įsitikinimu, vaikų sąskaita spręsti Vilniaus viešojo transporto problemas būtų neteisinga. Be to, pavėlinus pamokų pradžią, kentės neformalusis ugdymas.

„Vėliau pradėję mokytis vaikai vėliau baigs pamokas, vėliau pradės būrelius, vėliau grįš į namus. O kada jiems ruošti pamokas? Ką mes laimėsime, valanda pastumdami pamokų pradžią – nežinau“, - sakė Gimnazijų asociacijos vadovas.

DELFI pašnekovo nuomone, vėlesnė pamokų pradžia sudarytų nepatogumų ir tėvams, ypač gyvenantiems užmiestyje, priemiesčiuose, kurie važiuodami į darbus mokyklon užveža savo vaikus.

Užmiestyje gyvenanti daugiavaikė mama: košmaras

DELFI kalbinta keturių vaikų mama Kristina piktinosi „iš aukščiau“ nuleistu sprendimu vėlinti pamokų laiką gimnazijose.

„Mūsų vaikams pamokos prasidėtų skirtingu metu. Gyvenam užmiestyje, visus vaikus išvežam vienu metu ir savo transportu. Vyras darbe turi būti aštuntą. Tai kur dėtis gimnazistui, jeigu mieste jis bus pusę aštuonių, o pamokos prasidės tik devintą?“, - klausė mama, naujovę vadinanti košmaru.

Pamokų vėlinimui nepritarė ne tik jos sūnaus bendraklasiai, bet ir tėvai, mokytojai, tačiau „savivaldybė tik „paimitavo“ demokratiją ir priėmė jai pačiai naudingą sprendimą“.

Pasak mamos, pats gimnazijos direktorius elektroniniame dienyne parašė, kad yra prieš sprendimą vėlinti pamokas, bet privalės pradėti devintą, nes taip liepta savivaldybės.

Dirbti ilgiau draudžia higienistai

Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos direktoriaus Algio Lankelio-Elvich teigimu, viena valanda pavėlinus gimnazijų darbo laiką, jų mokyklą lankantys mokiniai nebespės į pamokų pradžią.

„Mes savo užsiėmimų vėlinti negalim vien dėl higienos normos, pagal kurią pamokos dailės mokykloje turi baigtis iki 20 valandos. Tai reiškia, kad gimnazijoje vėliau mokytis pradėję ir vėliau pamokas baigę mokiniai nebegalėtų pas mus visavertiškai mokytis“, - sakė dailės mokyklos vadovas.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC) būrelių lankomumo pikas nuo 15 iki 20 valandos. „Jei gimnazijose valanda vėliau prasidėtų pamokos, mums tektų perorganizuoti darbą, kad visi norintys į užsiėmimus tilptų per trumpesnį laiką. Vėliau vakare tėvai nebenori leisti vaikų į būrelius, nes jie turi ruoši pamokas, pailsėti, laiku eiti miegoti. Todėl pamokų vėlinimas mums nebūtų geras dalykas“, - DELFI sakė LVJC direktorius Valdas Jankauskas.

Gimnazistai – pagrindinis blogio šaltinis?

Į Lietuvos gimnazijų asociacijos vadovą dėl Vilniuje planuojamų permainų kreipiasi ir tėvai, ir mokytojai. „Prieš 4 mėnesius ir mes pats mokyklos taryboje priėmėme sprendimą nekeisti pamokų pradžios laiko, todėl dabar vaikai ir tėvai jaučiasi apgauti – jie išsakė savo nuomonę, tačiau į ją nebuvo reaguota“, - apgailestavo E. Grigaliūnas.

Pašnekovo žiniomis, keturmetėse gimnazijose ankstinti pamokų laiką buvo sumanyta dėl to, kad jas lanko daugiausia vaikų iš kitų teritorijų, kuriems iki mokyklų reikia važiuoti.

Ar tų gimnazistų tiek daug, kad būtent jie prieš 8 valandą, kai į darbą skuba dauguma dirbančiųjų, užkemša Vilniaus gatves, E. Grigaliūnas sakė, kad gimnazistų, aišku, nemažai. „Tačiau tikrai nemanau, kad jie – pagrindinis blogio šaltinis“, - juokėsi direktoriaus.

Išvengs rytinių – papuls į vakarinius kamščius

Be to, Žirmūnų gimnazijos vadovas nėra tikras, ar šio projekto autoriai pagalvojo, kad vėliau pamokas pradėję vaikai papuls į vakarinius kamščius.

„Gimnazijose pamokos baigiasi 15.30-16.30 val. , o tuo metu visi pradeda grįžti iš darbo. Todėl jei pamokų vėlinimu bandoma išspręsti Vilniaus transporto kamščių problemą, ji tik iš ryto bus perkelta į vakarą, nes vėliau pradėję darbą gimnazijos jį baigs apie 16.30“, - mano E. Grigaliūnas.

Kaip būtų sprendžiama būrelių problema, DELFI pašnekovas net neįsivaizduoja: „Kol vaikas nuvažiuos į užsiėmimą, kuris truks tegu ir valandą ar pusantros, kol iš jo grįš, kada namuose pradės ruošti pamokas? Todėl manau, kad valanda vėlinama pamokų pradžia labai pakenktų, o lauktos naudos neatneštų“.

Gimnazijos, kuriose vėliau prasidės pamokos

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, jog 17-os  sostinės  4-mečių gimnazijų pamokų pradžios laikas keisis nuo rugsėjo 1-osios.

Pamokų pradžia keičiama Vilniaus Antakalnio, Jono Basanavičiaus, Jono Pauliaus II gimnazijoje, Karoliniškių, „Laisvės“, „Minties“, Mykolo Biržiškos, Pilaitės, Radvilų, Salomėjos Nėries, Simono Daukanto, Šv. Kristoforo, Užupio, Vytauto Didžiojo, Žemynos, Žirmūnų gimnazijose ir Vilniaus licėjuje.

Tikimasi, kad pamokų pradžią perkėlus iš 8 į 9 val. gerės mokinių savijauta, mokymosi rezultatai, taip pat išsispręs viešojo transporto perpildymo problema.

„Dar rudenį atliktos moksleivių apklausos metu paaiškėjo, kad beveik pusė iš 45 tūkst. moksleivių į pamokas vyksta viešuoju transportu rytinio piko metu. 8 val. ryto pamokas pradeda 81 proc. visų sostinės moksleivių. Po diskusijos su tėvais ir mokyklų kolektyvais bei gavus jų pritarimą 9–12 klasių moksleiviams rekomenduota pamokas pradėti 9 val.“, - rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

Mokslo įstaigų darbo pradžią perkelti iš 8 į 9 val. Vilniaus miesto savivaldybė pirmą kartą pasiūlė dar 2006 m.

Pasak savivaldybės, vėlesnis pamokų laikas turi teigiamos įtakos moksleivių sveikatai bei savijautai ir tai liudija užsienio patirtis: „Londono Akademija tapo pirmoji mokykla Britanijoje pradedanti mokslą 10 val. ir jos mokiniai tapo budresni ir aktyvesni pamokose. Mineapolyje (JAV) pakeitus aukštųjų mokyklų pradžios laikus iš 7:15 į 8:40, mokinių rezultatai pagerėjo kelis kartus. Taip pat vėliau prasidedant pamokoms sumažėja vėlavimas, pravaikštos, pagerėja pažymiai“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (400)