Navickas prarastus atlyginimus mokytojams žada kompensuoti per kelerius metus

Laidoje „DELFI Diena“ viešėjęs streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad lėšų šaltinių yra ne vienas, tad per kelerius metus atlyginti prarastus atlyginimus mokytojams galės ir profesinė sąjunga.

Nuo tada, kai mokytojai pradėjo budėti Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), viešai paskelbta profesinės sąjungos sąskaita, į kurią kviečiama pervesti lėšas streikuojantiems mokytojams. Bet tai – ne pagrindinis ir ne vienintelis sąjungos lėšų šaltinis.

„Paramos sulaukiame nemažai, renkame ir nario mokestį. Esame viena pažangiausių profesinių sąjungų, taikome vakarietiškas praktikas, todėl didelio streso čia neturime“, – apie lėšas kalbėjo A. Navickas.

Pirmininkas įvardijo, kad per šį laiką profesinė sąjunga sulaukė apie 40 tūkstančių eurų paramos. „Tiek sulaukėme iš aukų, tačiau, kaip jau sakiau, pagrindinis šaltinis – nario mokestis. Nario mokesčio per metus generuojame apie pusę milijono, – įvardijo A. Navickas. – Nemanome, kad organizacijai būtų labai nepakeliama per kelerius metus kompensuoti prarastas (lėšas mokytojams – DELFI).“

Rokas Masiulis, Andrius Navickas

© DELFI / Kiril Čachovskij

DELFI žiniomis, nario mokestis vidutiniškai siekia apie devynis eurus, o profesinei sąjungai šiuo metu priklauso apie šeši tūkstančiai mokytojų.

Į klausimą, ar šįmet mokytojai dar gali tikėtis atlygio, A. Navickas atsakė neigiamai. „Visos sumos šiemet tikrai neįmanoma išmokėti. Manau, kad kompensuotumėme didžiąją dalį tiems, kurie daugiausia prarado, bet vis tiek galvoju, kad ir ministerijai, ir Vyriausybei bus svarbu ir jie norės, kad tas ugdymo procesas būtų kompensuotas. Ar tas spragas paliksime? Nes jei mokytojams nebus už intensyvumą mokama, gali būti, kad mokytojai atsisakys už tą laikotarpį, kuris buvo praleistas, dirbti. Jei jiems visai nebus mokama. Čia klausimas ministerijai.“

A. Navickas pažymėjo, kad tai bus vienas pagrindinių klausimų, siekiant nutraukti streiką.

Laidoje kartu viešėjęs laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Rokas Masiulis teigė, kad šio klausimo dar detaliai nenagrinėjo. „Nelabai ir to hierarchinio lygio suprantu, kuriame turėtų būti priimtas šis sprendimas. Ar neturėtų šis klausimas būti sprendžiamas Vyriausybės lygmenyje? – svarstė R. Masiulis. – Tai man naujas klausimas, jo dar nesame diskutavę.“

Rokas Masiulis

© DELFI / Kiril Čachovskij

R. Masiulis teigė, kad yra girdėjęs premjero pasisakymus (Saulius Skvernelis teigė, kad nemato galimų lėšų mokytojams padengti streiko laikotarpį – DELFI), bet pats šio klausimo dar nesu nagrinėjęs.

„Premjerui, kaip ir aišku, kad nerūpi vaikai. Lyg ir taip aš supratau. Ar ne?“ – svarstė A. Navickas.

Laidoje buvo kalbama ir apie intensyviai vykstančias derybas. A. Navickas pakartojo reikalavimus, kuriais siekia ne tik mažinti vaikų skaičių klasėje, bet ir didinti valandinį atlyginimą mokytojams. Laikiniai ministro pareigas einantis Rokas Masiulis teigė, kad šiuo metu vykstančių derybų metu tobulinamas etatinis modelis, kuriuo bus siekiama mažiau laisvės palikti direktoriams.

„Iki šiol buvo direktoriui suteikta laisvė nuspręsti, kiek ir kokiam mokytojui mokėti. Nebuvo aiškių kriterijų, pagal kuriuos tas atlyginimas būtų išdirbamas, – teigė laikinai ministro pareigas einantis R. Masiulis. – Kartu su mokytojais ir profesinėmis sąjungomis sutarėme, kad aiškumo reikia daugiau. Tas laisvumas gavosi tokia anarchija, chaosas. Siekiama padaryti kuo tikslesnį apibrėžimą.“

DELFI primena, kad streikas prasidėjo lapkričio 12 dieną. Pirmiausia prie streiko prisijungė keliasdešimt mokyklų, vėliau šis skaičius intensyviai augo. Gruodžio pradžioje streikavo beveik pusantro tūkstančio mokytojų, dabar šis skaičius nukrito iki dviejų šimtų.

Ministerijoje budintys mokytojai tikina, kad norėtų derybų rezultato pasiekti dar iki švenčių, kad jų nereiktų sutikti ministerijos salėje.

Visa laida „DELFI Diena“: