Dažnas gyvenimo aprašyme nurodo ne tik įgytą išsilavinimą ar darbinę patirtį, bet ir nepasivargina brūkštelėti jį galinčio rekomenduoti asmens kontaktų ar netgi pridėti savo nuotraukos.
Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus skaičiuoja nuo metų pradžios sulaukęs 62 norinčiųjų mokytojauti prašymų.
Iš jų 45 proc. iki tol darbavosi uždarosiose akcinėse bendrovėse.
Kaimo mokytojo duoną valgyti pageidauja vertėjos, buvę apsaugos darbuotojai, barmenė, keramikė, prestižinės parfumerijos parduotuvės pardavėja konsultantė, Nacionaliniame operos ir baleto teatre dirbęs informatikas, žurnalistės amatą išbandžiusi pedagogė, Panevėžio Muzikinio teatro darbuotoja ir netgi Anglijos viešbučio apartamentus tvarkiusi kambarinė.
Grįžta vyrai
Į rajono Švietimo skyriaus duris daugiausia beldžiasi baigusieji pradinių klasių pedagogiką, dailę ir technologijas. Darbo ieško ir po penkis istorikus bei socialinius pedagogus.
„Gyvenimo aprašymų gaunam labai įvairių – su pridėtomis nuotraukomis, rekomendacijomis“, – pastebi K.Rimkus.
Vienas tiksliųjų mokslų atstovas nurodo, kad mokytojo ieškančiam mokyklos direktoriui jį galėtų rekomenduoti Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, kiti siūlo išklausyti jų buvusių viršininkų – gamyklos ar bendrovės direktorių nuomonę, kuklesnieji turi viltį, kad įsidarbinti padės buvusių mokytojų rekomendacijos.
Ekonominis sunkmetis griauna dar vos prieš metus gyvavusį stereotipą, kad mokytojo profesija išskirtinai moteriška. Iš kelių dešimčių siekiančiųjų įsidarbinti Panevėžio rajono mokyklose 15 stipriosios lyties atstovų.
„Dabar mokytojų kolektyvuose tik kas dešimtas vyras. Nors užsienyje kuo aukštesnės pakopos mokykla, tuo daugiau joje dirba vyrų“, – pastebi K.Rimkus.
Sunkmečio pasekmė
Vedėjo teigimu, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus turima statistika neatspindi tikrosios padėties – norinčiųjų mokytojauti gali būti gerokai daugiau. Dalis jų ieško tiesesnio kelio į mokyklą ir gyvenimo aprašymus siunčia tiesiai švietimo įstaigos direktoriui.
K.Rimkaus nuomone, išaugęs susidomėjimas pedagoginiu darbu – ekonominio sunkmečio pasekmė.
„Velžio gimnazijos mokytojai yra pasidžiaugę, kad per 20 Nepriklausomybės metų pagaliau jie turi stabilų darbą ir gauna gerą atlyginimą“, – prisiminė vedėjas.
Ką tik studijas baigusio ir 36 val. per savaitę dirbančio mokytojo atlyginimas siekia 2800 Lt neatskaičius mokesčių. Tokį patį darbo krūvį turinčiam vyresniajam mokytojui priskaičiuojamas 3500 Lt darbo užmokestis, metodininkui – 3800 Lt.
Tačiau, anot K.Rimkaus, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pedagogai nepatenka tarp daugiausia uždirbančiųjų. Išimtis tik Šveicarija, kur mokytojas uždirba tiek pat, kiek bankininkas.
Pensininkų neatleidžia
Kaip niekada didelį norinčiųjų mokytojauti antplūdį pajuto ir miesto Švietimo skyrius. Į jį jau kreipėsi apie 30 pedagogų. Savo paslaugas siūlo pradinių klasių, fizikos, dailės, tikybos, anglų kalbos, informatikos, muzikos, lietuvių kalbos mokytojai, logopedai.
Švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis prognozuoja, kad artėjant mokslo metams prašymų dar padaugės.
„Verslui išgyvenant sunkius laikus privačiose įmonėse darbo netekę žmonės prisiminė, kad turi pedagoginį išsilavinimą“, – mano vedėjas.
Įsidarbinti Panevėžio mokyklose bandoma ir per Darbo biržą. Šiuo metu joje registruota 17 pedagogų: šeši pradinių klasių mokytojai, keturi anglų kalbos specialistai, po du rusų kalbos ir muzikos mokytojus, po vieną geografijos, kūno kultūros ir technologijų.
Tačiau nei Darbo birža, nei miesto bei rajono švietimo skyriai besiveržiantiems į mokyklas nieko paguodžiamo negali pažadėti – laisvų darbo vietų pedagogams nėra.
Švietimo specialistai pranašauja, kad ateityje nedirbančių mokytojų gretos dar labiau išaugs.
Panevėžyje rugsėjį į pirmąsias klases susirinks 980 mokinių, tai yra net 500 mažiau, nei išlydėta abiturientų. Miesto mokyklose darbuojasi 1199 pedagogai.
Mokinių sparčiai mažėja ir rajono švietimo įstaigose. Po vasaros atostogų į jas sugrįš apie 4500 vaikų. Vos prieš keletą metų rajone mokėsi apie 6000 mokinių. Rajono mokyklose dirba 634 mokytojai, iš jų 6 proc. – pensinio amžiaus.
„Trys mokytojauti norinčios absolventės mums aiškino girdėjusios, kad nuo balandžio įsigaliojo įstatymas, pagal kurį pensinio amžiaus sulaukę mokytojai gali būti atleidžiami. Pritarčiau tokiam įstatymui, bet pagal galiojančius teisės aktus mokytojas gali dirbti nors ir iki 120-ies“, – teigė K.Rimkus.
KOMENTARAS
Elona Bagdanavičienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
Ekonominė situacija pakoregavo darbo rinką. Prieš keletą metų mokykloms būdavo sunku surasti užsienio kalbų ar informacinių technologijų specialistus, dabar tokios problemos nebeliko. Matyt, privačiame sektoriuje dirbo nemažai turinčiųjų pedagoginį išsilavinimą. Kai kompanijos pradėjo mažinti etatus, atleidinėti darbuotojus ar užsidarė, darbo netekę, bet tinkamą išsilavinimą turintys žmonės atsigręžė į mokyklas. Be to, mokytojo darbą patrauklų daro ir per pastaruosius kelerius metus augęs atlyginimas.