Dauguma DELFI skaitytojų po straipsniu surengtoje apklausoje palaikė pasiskundusį abiturientą ir sakė, kad jis buvo vertas daugiau. Paprašėme rašinį įvertinti lietuvių kalbos mokytojos ekspertės, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės Reginos Dilienės.

„Perskaičiau rašinį, netgi sutikrinau spausdinto teksto ir originalo klaidas (buvo neatitikimų) ir drąsiai galiu tvirtinti, kad 38 balai už tokį rašinį yra per daug“, – DELFI teigė R. Dilienė.

Mokytoja sakė neturinti šių metų taškų ir balų atitikimo lentelės (jos neviešinamos), bet pagal 2013 m. vertinimą, darbas turėjo surinkti bent 27 taškus, kad gautų 38 balus. R. Dilienė nemano, kad šįmet būta kokių nors drastiškų pakeitimų.

„Atsiųstame darbe, net labai geranoriškai vertinant, yra 10 stiliaus klaidų, 3 minties šuoliai/ teksto vientisumo pažeidimai, 2 gramatikos klaidos, 6 rašybos klaidos, 14 skyrybos klaidų. Taigi visa, kas nėra turinio vertinimo sritis, pelno 11 taškų“, – dėsto mokytoja ekspertė.

Ji įvertino ir turinį.

„TEMA: tema menkai suprasta, nes reikėjo rašyti ne apie tai, ar Skirgaila / Balys Sruoga yra vyriškas, o nagrinėti, kaip apskritai vyriškumo SAMPRATA susijusi su istoriniu / kultūriniu laikotarpiu. Samprotavimo, kaip tokio (svarstymo, lyginimo, klausimų kėlimo ir pan.), šiame darbe apskritai nėra! Nėra skirtingų žiūros taškų: psichologinio, socialinio, filosofinio, istorinio ir pan. Užtat daug tuščiažodžiavimo, o per jį atsiranda pora nedidelių FAKTO klaidų, už kurias galima atimti tašką iš turinio vertinimo (arba pažymėti kaip stiliaus klaidą).

Regina Dilienė
Kadangi tema ir argumentavimas yra menki, mokinys rašo apie literatūrą, o ne apie gyvenimą, realybę, tai nelabai randu ir minties vedimo, keistai atrodo įžanga ir pabaiga – abiejose teigiama vienas ir tas pats – vyriškumas, kaip savybė, nėra įgimta. Bet juk tema buvo ne tokia! Ne to buvo klausta! Be to, mokinys ir NENAGRINĖJO įgimta – neįgimta opozicijos. Taigi tema vertintina maksimum 3 taškais, argumentavimas – 3 taškais, gilioji struktūra – 2 taškai, autorius ir jo kontekstas – 2 taškai, iš viso už turinį 10 taškų. Nors, jei atvirai, aš vertinčiau griežčiau“, – savo vertinimą pateikė R. Dilienė.

Visas darbas vertintinas 21 tašku, o tai pagal 2013 m. taškų ir balų atitikties lentelę yra tik 27 balai. R. Dilienės išvada – tiek darbo autorius, tiek jo mokytojas tiesiog nežino, kas turi būti samprotavimo rašinyje.

„Kaip mėgstu sakyti, futbolas krepšinio aikštelėje nežaidžiamas! Dėl tokios situacijos tiesiogiai kalta yra Švietimo ir mokslo ministerija bei jos „pumpurėlis“ – Ugdymo plėtotės centras. Nes jokios plėtotės švietime nėra, mokytojas ir mokinys turi vadovautis pasakos personažo Sigutės filosofija: „Pasisiūsi – bevilkėsi, savo marškinius turėsi.“ O per 10 minučių, apmokamų pamokai pasiruošti, didelės metodikos nesukursi ir „marškinių“ nepasisiūsi“, – apibendrina lietuvių kalbos mokytoja ekspertė.

Rašinys įvestas neatsitiktinai

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovė Asta Nida Poderienė DELFI sakė, kad rašinys kaip lietuvių kalbos ir literatūros egzamino būdas įvestas, nes rašiniu mokinys parodo gebėjimą atsakyti į temą, argumentuoti. Tuo pačiu mokinys pademonstruoja savo raštingumą, gebėjimą struktūruotai atsakyti į temą, pristatyti idėjas ir jas argumentuotai pagrįsti.

„To jiems reikės toliau mokantis ir dirbant, kai jie rašys bakalauro ir magistro darbus. Tai yra universalūs gebėjimai“, – sako A. N. Poderienė.

Asta Nida Poderienė
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalbos mokymą sudaro ne tik gebėjimas vietoje dėti kablelius bei taisyklingai rašyti ilgąsias ir trumpąsias balses. Kalba reikalinga tam, kad perteiktų mintis ir idėjas. Todėl sakė ji, rašinys reikalingas, kad vaikai gebėtų savarankiškai mąstyti, argumentuotai atsakyti ir pagrįsti idėjas.

Tuo metu Baltarusijoje, aiškina A. N. Poderienė, einama kitu keliu – baigę mokyklas, rašo atpasakojimą. Matyt, tos šalies visuomenei reikalingi žmonės, gebantys tiksliai pakartoti.

Samprotavimo rašinys įvestas dar 2008 m. Tais metais buvo galima rinktis tarp samprotavimo rašinio ir teksto interpretacijos, nuo 2013 m. galima rašyti samprotavimo arba literatūrinį rašinį. Pasak N. Poderienės, 2013-2015 m. mokytojai turėjo galimybę mokytis rašinių rašymo subtilumų, rašiniai buvo vertinami ir komentuojami. Ugdymo plėtotės centro svetainėje paskelbta metodinė medžiaga mokytojams, kaip mokyti rašyti literatūrinį ir samprotavimo rašinį. Be to, iš anksto Nacionalinio egzaminų centro puslapyje pateikiama vertinimo instrukcija.

„Atsižvelgiant į parašytas publikacijas ir mokytojų išsakytas nuomones, planuojame per rudens atostogas visiems 11-12 klasėse dirbantiems lietuvių kalbos mokytojams rengti dalykinius seminarus regionuose. Aišku, tiems, kurie norės, nes negali priversti mokytis“, – žadėjo ŠMM atstovė.

Šįmet abiturientų rašinius vertino 384 vertintojai. Prieš tai jie turėjo registruotis, tada atliko užduotis ir tik tada gavo galimybę vertinti darbus. „Labai svarbu, kad mokiniai gali pamatyti savo darbą. Tai yra nauja – jie gali ne tik pasiimti juodraščius, bet ir, gavę rezultatą, mato visą darbą“, – sakė A. N. Poderienė.