Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais besimokančiųjų vokiečių kalbos dalis bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose sumažėjo maždaug po 3,5 procento, o prancūzų kalbos atitinkamai 0,3 ir 0,6 procento. Panevėžyje stebimos tos pačios tendencijos.
Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas sako, kad mažėja norinčiųjų mokytis vokiškai, o kalbančiųjų prancūziškai mokykloje – dar mažiau. Vokiečių kalbą gimnazijoje kaip pirmąją iš maždaug 150 vaikų pasirinko tik apie 20, o prancūzų kalbą apie 10 moksleivių rinkosi tik kaip antrąją. Ir tai tik daugiausia rajono vaikai, šios kalbos mokęsi anksčiau.
„Ne dėl sunkumo ar lengvumo renkamasi kalbas“, – įsitikinęs direktorius. Jo manymu, priežastys, kodėl mokyklose vyrauja anglų ir rusų kalbos, visai kitos. Tiesiog jomis galima daug kur susikalbėti. Gimnazijoje galima mokytis ir daugiau kalbų – ne vien minėtųjų tradicinių užsienio kalbų, bet ir lotynų, švedų, italų, ispanų. Į šias grupeles surenkama po 10–15 vaikų.
„Natūralu, kad anglų kalba vyrauja – tokia tendencija visoje Europoje. Ispanų kalba taip pat populiarėja“, – aiškino direktorius.
A. Totilas teigė, kad sunku vertinti, gerai ar blogai tokios tendencijos, – tiesiog toks vaikų ir jų tėvų pasirinkimas. „Mums blogiau, nes kai kuriems specialistams ateityje nebeliks darbo“, – neslėpė mokyklos vadovas.
Nebegalės paveikti
Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje prancūzų kalbos net ir nemokoma – nėra tokio poreikio. Tačiau besimokančiųjų vokiečių kalbos sparčiai mažėja. Tokia situacija, anot gimnazijos direktoriaus Vytauto Raišio, tęsiasi jau gerą dešimtmetį: paprastai pirmąja užsienio kalba renkamasi anglų, antrąja – rusų.
„Jei gyventume kur nors vakariniame Lenkijos pakraštyje, gal ir vokiečių kalba būtų aktualesnė“, – svarsto mokyklos vadovas.
Tiesa, buvo laikas, kai ir rusų kalba tarp gimnazistų buvo nepopuliari, tačiau jis praėjo. V. Raišio nuomone, tai natūralu, nes dabartinis jaunimas nejaučia tokio psichologinio spaudimo, kaip vyresnieji. Jiems rusų kalba – bendravimo kalba. Be to, nori nenori, su kaimynais reikės draugauti. Kartu, V. Raišio įsitikinimu, rusų kalba jaunimui yra tam tikras atradimas, o vyresnės kartos žmonėms – ji įprastas dalykas.
Gimnazijoje renkamasi ir trečią užsienio kalbą, tačiau tokių atvejų – vienetai. Dažniausiai tai būna
vokiečių arba lotynų kalbos.
Nepaisant to, V. Raišys įsitikinęs, kad visos kalbos yra didžiulis turtas. „Kuo daugiau jų mokėsi, tuo bus atviresnis pasaulis, – neabejoja pedagogas. – Jaunimas – pragmatiškas: mato save tame pasaulyje ir renkasi, kur didesnės galimybės.“
Tačiau jei ir ateityje situacija nesikeis, gimnazijos direktorius neabejoja, kad mažiau populiarių kalbų mokytojų turės mažėti. Tuo labiau kad ir gimnazija auga – po kelerių metų joje jauniausi gimnazistai bus devintokai. „Kai ateis vyresni vaikai, mes jau nieko negalėsime padaryti – kalbas jie pasirinks kitose mokyklose“, – sakė V. Raišys.
Užmirštama dvarų kalba
Kažkada prancūziškuoju vadintame Panevėžio rajone moksleiviai taip pat jau retai kada renkasi šią kalbą. Gal dėl to, mano Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas, kad prancūzų kalba jau mažai kur pritaikoma.
„Prancūzų kalba seniau buvo kultūros, Europos dvarų kalba. Tie patys rusai dvaruose ja kalbėjo“, – priminė direktorius.
Tačiau anglai, jo manymu, pasaulį užkariavo savo kalba per didesnius technikos pasiekimus.
„Žmonės realiai mąsto, kur gyvena. Šalia didelė valstybė – Rusija, kurios kalbos pagrindus reikia turėti. Iš kitos pusės – Vakarai“, – pedagogas nesistebi, kad jaunimas orientuojasi į tas kalbas, kurių labiau prireiks. Be to, anglų kalba vyrauja ir kasdieniame gyvenime – ja rašomos instrukcijos, kompiuterinės programos ir kt. Ir ieškant darbo populiariausių kalbų mokėjimas yra didelis pranašumas.
„Gerai tai ar blogai, gyvenimo praktika diktuoja tokius dalykus“, – filosofiškai nusiteikęs A. Adašiūnas. Prancūzų kalbos jo vadovaujamoje Ramygalos gimnazijoje dabar mokomi tik tie mokiniai, kurie šią kalbą pasirinko anksčiau. Tiesa, kartais mokytojams pavyksta prisikalbinti vieną kitą naują mokinį.
Vokiečių kalba, A. Adašiūno manymu, rajone gal ir būtų populiaresnė, tačiau jos kaip trečiosios mokytis daugumai neleidžia ugdymo plano galimybės. Vaikams, Ramygalos gimnazijos direktoriaus manymu, tuomet nebeliktų laiko ir pamiegoti.
Kol kas gimnazijai dėl tokios situacijos neteko atsisveikinti nė su vienu pedagogu, tačiau pripažino, kad iš esmės jie „gyvena svetimomis pamokomis“ – dėsto svetimą dalyką. „Jei ateityje taip tęsis, ko gero, ir nebeliks“, – prognozuoja A. Adašiūnas. Gimnazijos vadovas sako, jog dabar nedaug ir likę tokių specialistų, kurie drįstų studijuoti prancūzų kalbą ir vėliau eitų į mokyklą dirbti.
Tačiau tai nereiškia, kad šalies gyventojai gali susišnekėti vien angliškai ar rusiškai. A. Adašiūnas priminė, kad dalis kalbų išmokstama jau suaugus – studijuojant universitete. Motyvuotas suaugęs žmogus, jo manymu, pradėjęs nuo abėcėlės per studijų metus kuo puikiausiai įvaldo naują užsienio kalbą.
Sunku mokytis
Panevėžio „Vilties“ vidurinės mokyklos direktorė Danutė Iljinienė pasakojo, kad iš penkių šiemetinių penktokų klasių dauguma antrąją kalba pasirinko rusų. Iš penkių klasių nesusiformavo nė viena prancūzų kalbos klasė, o tikėtasi turėti nors vieną. Vokiečių kalbos niekas net ir nepageidavo.
„Vokiečių kalba anksčiau buvo labai populiari, o dabar Europoje visi susišneka angliškai“, – sako D. Iljinienė.
O štai mokytis rusų kalbos, ir dar sustiprintai – tėvai norėjo, tačiau vis dėlto apsispręsta mokyti taip pat kaip ir visose mokyklose.
Šia kalba taip pat galima susikalbėti ne vien Rusijoje. O įsidarbinant užsienyje, direktorės žiniomis, ji laikoma nemažu pranašumu. „Žmonės žino, ko nori“, – pritarė savo kolegoms iš kitų mokyklų D. Iljinienė.
„Vilties“ vidurinė mokykla yra mišri – mokosi ne vien lietuviai, bet ir rusai. Tačiau rusai antros užsienio kalbos nesirenka – būtų per didelis krūvis. Pasak direktorės, rusų kalba jiems gimtoji, mokosi lietuvių ir dar pirmąją užsienio kalbą – anglų.
Kita vertus, jaunimas rusų kalbos gerai nemoka. Pasak „Vilties“ mokyklos direktorės, programos sunkios ir mokytis pagal jas – labai nelengva. „Programos perkrautos – iš karto reikia vos ne sakiniais kalbėti“, – sakė ji.
Yra kitų galimybių
Vilniaus pedagoginio universiteto Studijų skyriaus vedėjas prof. dr. Antanas Kiveris teigia, kad norinčiųjų studijuoti anglų kalbą palaipsniui daugėja. Kaip yra su rusų kalba, vienareikšmiškai sunku pasakyti, nes siūloma nemažai programų.
Norinčiųjų studijuoti vokiečių kalbą šiemet sulaukta kiek mažiau nei praėjusiais metais. O štai prancūzų – keliais procentais daugiau. Jis spėjo, kad tai susiję su atsivėrusiomis galimybėmis dirbti Briuselyje.
„Žmonės greičiausiai rengiasi išvykti. Gal vokiečių kalba nelabai traukia išvykti“, – svarstė jis.
Be to, mažėjant mokyklose vokiečių kalbos besimokančių moksleivių, jų natūraliai mažiau vėliau ateina ir į aukštąsias mokyklas. Kita vertus, kodėl jaunimas renkasi vieną ar kitą kalbą, objektyvių tyrimų nėra.
Jo manymu, komunikacija su tais kraštais nulemia vieną ar kitą pasirinkimą.
Nors negalima teigti, kad baigę universitetą liks bedarbiais.
„Jei būtų vietų, įsidarbintų“, – priminė jis.
Traktuoti, kad bloga programa, nes mažai įsidarbina, negalima. Vedėjo manymu, problema visai kiti dalykai. Pavyzdžiui, Vilniuje apie 20 000 vaikų laukia darželių, o auklėtojų nebereikia, nes nėra darželių. Tas pats ir su mokytojais – stambina klases, uždaro mokyklas, tad darbo vietų nelieka. Prieš porą metų specialistų mokyklose trūko, o dabar apvirtę viskas aukštyn kojomis.
Tačiau manoma, kad filologai darbo randa. Prancūzų kalba – diplomatų kalba. Rusų kalba atveria plačias galimybes Rytuose. Be to, dalis filologų vėliau studijuoja kitus mokslus, kad ir teisę, ir tampa įvairiapusiškesniais specialistais.
„Nebūtinai mokytojais rengiasi būti. Mokykla neretai būna tik priebėga, kad turėtų pedagoginio darbo stažo“, – sakė A. Kiveris.
Beje, šiemet jam kelia nerimą fiziniai mokslai. Juos pasirinko studijuoti 50 procentų mažiau studentų nei pernai. Tad po 4–5 metų gali kilti problemų. A. Kiveris priminė, kad šių specialistų yra jau parengtų, bet dalis jų per tą laiką išeis į pensiją. Tad patarė rinktis tiksliuosius mokslus, nes ten – ateitis.