Mokėjimas kalbėti atveria kelius ir pas prezidentus

Gebėjimai debatuoti ir konstruktyviai reikšti mintis atveria daug kelių gyvenime, o jei juos dar papildo puikios užsienio kalbų žinios, yra nemenka tikimybė padiskutuoti netgi su kitos šalies prezidentu. Tuo įsitikino moksleiviams skirtų Tarptautinių jaunimo debatų vokiečių kalba dalyviai, spalio 14-18 d. atstovavę Lietuvai šio prestižinio konkurso finale Budapešte.

Tai vienuoliktokė Elena Živatkauskaitė iš Vilniaus Licėjaus ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos dvyliktoje klasėje besimokanti Mantė Bartusevičiūtė. Kartu su šiomis merginomis į Vengrijos sostinę vyko taip pat ir projekto alumnas Lietuvoje bei praėjusiais metais Vilniuje vykusio Tarptautinių jaunimo debatų finalo dalyvis, VGTU pirmakursis Mindaugas Gudavičius. Jam buvo patikėta garbinga užduotis – būti pagrindinio finalo žiuri nariu. 

Jaunuoliai dalijasi savo įspūdžiais iš debatų konkurso ir pasakoja, kokias galimybes jiems suteikė išmoktos užsienio kalbos.

Menas ginčytis kartais apsunkina gyvenimą

Gamtos mokslus mėgstančią ir mediciną studijuoti planuojančią septyniolikmetę Eleną dalyvauti šiame konkurse pastūmėjo bendramoksliai. Kelyje į Tarptautinį finalą ji, kaip ir kiti 16 į svarbiausią konkurso renginį Budapešte patekusių konkurso dalyvių iš 8 Rytų ir Vidurio Europos šalių, turėjo išmokti gerai išklausyti varžovus ir taikliai argumentuoti, taip pat laimėti regioninius atrankos turus bei nacionalinį finalą. Mergina Budapešte pasiekė pusfinalį, o iki pagrindinio finalo jai pritrūko labai nedaug. 

„Debatai formuoja žmogų, jo nuomonę, skatina logiškai mąstyti ir visapusiškai tobulėti, – konkurse įgytais įgūdžiais džiaugiasi mergina, nors pripažįsta, kad daugiau žinoti ne visada yra lengva. – Debatai išmokė korektiškai ginčytis. Kartais tai netgi sukelia sunkumų: jei nemokėtum diskutuot, tai tiesiog pamestum savo nuomonę ir, atrodytų, lyg ir viskas, užteks toks diskusijos. Tačiau dabar, kai moku diskutuoti, tai net šeimoje man yra sunku, nes tėvai turi savo nuomonę, aš turiu savo ir tada sakau „Bet tai palaukit, reikia ir iš tos pusės pažiūrėti“ ir tuomet viskas baigiasi ilga diskusija. Taigi, gal tai kartais ir apsunkina gyvenimą, bet taip gyventi yra įdomiau.“ 

Suprato, kur sukti po mokyklos, išmoko pasitikėti savimi 

Dvyliktokei Mantei debatai netgi padėjo apsispręsti, kuria linkme ji nori kreipti savo gyvenimą. Nors tikslios studijų programos mergina dar nepasirinko, bet ji, pasak aštuoniolikmetės, turėtų būti susijusi su tarptautiniais santykiais. 

Debatai merginą žavi savo struktūra, mat jie vyksta pagal griežtai nustatytas taisykles– 4 moksleiviai, 1 kontroversiškas klausimas, 24 minutės . „Debatų struktūra man atrodo labai logiška – tada tu nenukrypsti nuo temos ir viską logiškai išsidėstai . Norėčiau, kad tokie debatai vyktų ir lietuvių kalba. Taip žmonės išmoktų struktūriškai kalbėti ir išsireikšti. Daugelis žmonių pas mus dažnai ir bijo kažką sakyt, ir nemoka pasakyt, - apgailestauja Mantė ir priduria, jog debatuose labai gerai yra tai, kad atstovauji ne tik vieną pusę, o visapusiškai apžvelgi temą. - Žmonės dažnai labai kategoriškai žino, kurią pusę jie renkasi. Tačiau kai pradedi labiau domėtis tam tikra problema, tu supranti, kad viskas nėra taip paprasta.“

Dabar jau studentas, Budapešte žiuri nariu buvęs ir šią patirtį kaip nepakartojamą vertinantis devyniolikmetis Mindaugas sako: „Debatai davė labai daug. Man asmeniškai labai svarbu buvo tai, kad išmokau kalbėti prieš auditoriją, susitvarkyti su jauduliu ir dėstyti mintis.“

Tėvai investavo į vokiečių kalbą

Visi trys kalbinti jaunuoliai puikiai moka bent po dvi užsienio kalbas ir džiaugiasi jų teikiamais privalumais. Ypač daug jiems davė vokiečių kalba.

Mantės tėvai, kaip ji pati sako, investavo į jos vokiečių kalbos mokymąsi ir nuo penktos klasės suteikė jai galimybę kasmet lankyti kalbų mokyklos organizuojamus kursus Vokietijoje. „Kalbos praplečia visą pasaulį. Dėl tos vokiečių kalbos aš mokiausi Vokietijoje, aš 16 metų išvažiavau ir ten subrendau, pamačiau kitokius žmones ir mano vertybės pasikeitė. Pamatęs skirtingus žmones ir jų gyvenimus iš karto įvertini ir savo gyvenimą – ką tu turi ir ką tu gauni,“ – sako dvyliktokė.

Pakvietė diskutuoti su Vokietijos prezidentu

Vokiečių kalba labai daug davė taip pat ir Vilniaus Licėjaus moksleivei Elenai: „Ypač vokiečių kalbos vaidmuo mano gyvenime yra labai labai didelis. Tai yra kažkas nuostabaus, kad aš moku labai gerai ir kitą užsienio kalbą, ne tik anglų, nes šią kalbą moka mažuma. Dėl šios kalbos mokėjimo aš visur dalyvauju – na kad ir šiuose debatuose. Einu vis tolyn ir tolyn. Būtent dėl debatų buvau pakviesta ir į vasarą vykusią diskusiją su Vokietijos prezidentu. Čia žiauri garbė – aš ten buvau vienintelė nepilnametė. Tiesiog neįtikėtina. Anksčiau nebūčiau galėjusi patikėti, kad gali taip atsitikti – staiga tiesiog ima ir pakviečia, paskambina telefonu...“ 

Su tokiu didžiuliu įkvėpimu mergina kalba apie liepos 12 d. Vilniuje vykusią Vokietijos Prezidento Joachimo Gaucko diskusiją su Lietuvos jaunimu apie Europos ateitį, kurioje prie apskrito stalo kartu su kitais jaunuoliais dalyvavo ne tik ji, bet taip pat ir kitas jaunasis debatininkas Mindaugas.

Tik įstojęs į universitetą gavo darbą

Vaikinas savo užsienio kalbos mokėjimą vertina kaip tiesioginę savo sėkmingo starto į gyvenimą po mokyklos priežastį. Mindaugas įstojo į valstybės finansuojamą vietą VGTU ir nuo rugsėjo studijuoja ten informacinių sistemų inžineriją anglų kalba. Jis taip pat jau dabar, net nebaigęs pirmojo studijų semestro, gavo darbą pagal specialybę tarptautinėje IT paslaugų bendrovėje „CSC Baltic“.

„Kalbos atvėrė man labai daug durų gyvenime. Dabar mokausi dar ir prancūzų kalbą, kad dar daugiau tų durų atvertų. Mokytis kalbų visų pirma mane paskatino mano tėvai. Tėtis visuomet sakydavo, kad kalba – tai durys į visas šalis. Dar skatino noras kažką pasiekti, mokėti bendraut, išsireikšti“, - sako Mindaugas. 

Nori pasisemti patirties svetur

Tema, kuria Elena gynė UŽ poziciją Budapešte pusfinalyje, skambėjo taip: Ar valstybės finansuojamų studijų absolventai Europoje turėtų būti įstatymu įpareigoti tam tikrą laiką dirbti savo šalyje? Nors mergina debatuodama privalėjo rasti argumentų, kad absolventus reikia priversti atidirbti, ji pati laiko tokią poziciją nedemokratiška. „Aš nenorėčiau būti įpareigota likti savo šalyje, reikia ieškoti kitų būtų, kaip paskatinti žmones likti savo šalyje“, - sako Elena.

Vienuoliktokė pati nėra tikra, kur ateityje ją nuves gyvenimas: „Vieni žmonės labai kalba apie patriotiškumą, todėl nesinori sakyti, kad tu nori išvažiuoti. Kiti žmonės kaip tik labai verčia - važiuokit tik greičiau iš čia, nėra čia ką veikti. Ir iš tiesų labai sunku būnant tokiu jaunimu apsispręsti, ar tu nori kažkur važiuoti, ar nenori, nes toks spaudimas sudaromas iš visų pusių“.

Mokyklą bebaigiančios Mantės pozicija tvirtesnė: „Kai aš išvažiuoju į Vokietiją, aš labai pasiilgstu Lietuvos ir neįsivaizduoju, kad galėčiau visą gyvenimą ten gyventi. Bet studijuoti, įgyti patirties užsienyje aš noriu, bet dabar bent jau manau, kad aš po studijų grįžčiau į Lietuvą.“ 
 
VGTU studentas Mindaugas, gavęs viliojantį pasiūlymą, neatsisakytų galimybės pastudijuoti arba padirbėti užsienyje. Tačiau kol kas jis planuoja sutelkti visas pastangas mokslams ir darbui Vilniuje.

Vilniuje pernai vykusių VI Tarptautinių jaunimo debatų vokiečių kalba finalo informacinis partneris buvo naujienų portalas DELFI.

Tarptautiniai jaunimo debatai – tai vokiečių kalbos besimokantiems vyresniųjų klasių mokiniams skirtas konkursas. Šis projektas skatina dalyvius aktyviai domėtis ir kritiškai pažvelgti į aktualias politines ir socialines temas bei prisideda prie politinio švietimo. Tai Goethe´s instituto, fondo „Erinnerung, Verantwortung und Zukunft“, Hertie fondo ir Centrinės užsienio švietimo sistemos valdybos (ZfA) projektas.