Kita mama, taip pat turėjusi atsisakyti darbo, dar griežtesnė. Ji tikina, kad naujuose sostinės mikrorajonuose gyvenančios šeimos yra apgautos – pirkdamos butą jos susimoka socialinį mokestį už darželį, bet jo negauna.
Elektroninė sistema iš 6-tos vietos nubloškė į 26-tą
Kaip DELFI pasakojo Eglė Balčienė, vyriausiai dukrai – jau 17, vidurinioji pradėjo lankyti pirmą klasę, o jaunėliui kaip tik sukako dveji metukai.
„Su viduriniąja dukra dėl darželio nebuvo jokių problemų. Tiesa, taip pat užrašėme ją vos gimusią, tačiau kai man reikėjo išeiti į darbą, ji iš karto gavo vietą darželyje. Tai buvo metų vidurys. Todėl labai nustebome, kai prašyme dėl sūnaus negalėjome nurodyti, kad į darželį pradėsime vesti vasario mėnesį, kada ir baigėsi mano motinystės atostogos. Jis gali eiti į darželį tik nuo rugsėjo, kai formuojamos grupės. Tuomet svarstėme jį leisti metais anksčiau, bet jis dar buvo per mažas – jo negalėjo priimti. Taigi dabar mano motinystės atostogos pasibaigė, o kur dėti vaiko, neturime.
Iki elektroninės registravimo į darželius sistemos pasirodymo šeima tikėjosi, kad visgi viena vieta jų vaikui darželyje atsiras. Pagaliau ji turinti pirmenybę kaip daugiavaikė, taip pat kreipėsi į darželį pagal savo gyvenamąją vietą, o ir eilėje, kai rašėsi, jie buvo šešti. Tačiau sulaukę elektroninės sistemos tėvai nustėro pamatę, kad atsidūrė net 26-toje vietoje.
„Ir darželio direktorė nesupranta, kas vyksta. Mat pas ją senų, popierinių, prašymų nepadaugėjo. Ji netgi sakė turinti ir dabar vieną vietą. Prieš mus eilėje tik viena šeima norėtų leisti vaikus į darželį nuo dabar, tačiau ji turi dvynukus, o dviejų vietų jau nėra. Taigi mums reikia tik savivaldybės siuntimo, tačiau čia ir yra problema“, - teigė Eglė.
Kaip jai paaiškino savivaldybės atstovė, direktorė negali savavališkai priimti vaiko, aplenkdama stovinčiuosius eilėje prieš jį. Net jei šeimos savo vaikus į darželį leis tik rugsėjį, vieta priklauso joms. Be to, atstovės žiniomis, šiuo metu darželyje nėra nė vienos laisvos vietos – jau dabar vaikų daugiau nei gali būti.
„Vienintelė viltis, kad nuo kovo, kai darželiams bus leista padidinti vaikų skaičių grupėse, mes kažkaip pateksime. Tačiau šansų nėra tiek daug. Kol bus išskirstyti visi 25 vaikai iki mūsų, mes vėl galime likti be nieko. Tikrai nesuprantu, kaip sistema sudarė eilę. Argi galėjo į vieną darželį atsirasti tiek daug pirmesnių už mus, kai ir mes atitinkame net kelis pirmumo kriterijus? Kaip mums dabar žinoti, kad sistema nesuklydo? Juk sistemoje gali būti visokių klaidų. Pavyzdžiui, vienu metu buvo susidariusios dvi eilės. Kaip dabar patikrinti, kad ji nesuklydo? Juk visi duomenys užslaptinti, o juk dažnai pas mus būna tokia koalizija – tie, kurie kuria sistemą, nelabai supranta, ką kuria, nes nėra su ta sritimi susidūrę, o tie, kurie su ja dirba, nelabai moka tai daryti“, - svarstė pašnekovė.
Moteris teigė negalinti pasinaudoti senelių pagalba. Jos motina guli ant patalo, o kiti jau mirę. „Gyvename didžiulėje įtampoje – pinigų nėra, darbe manęs laukia. Kiek gi taip gali tęstis – juk neturėsime, iš ko gyventi. Žinoma, jei negausime vietos darželyje, liks vienintelis kelias – privatus darželis. Tuomet dirbsiu darželiui“, - guodėsi Eglė.
Jaunos šeimos apmokestinamos dvigubai?
Kita mama, vilnietė Laura, taip pat vaiką į darželį registravo vos gimusį. Šeima gyvena Pilaitėje, o šiame jauname, besiplečiančiame rajone yra vos du darželiai.
„Abiejuose darželiuose buvome už 70-to numerio ribos, taigi iškart supratome, kad neturime jokių šansų – priima vos 30 vaikų. Patekti į kitus darželius ne savo rajone taip pat neįmanoma, nes iškart atsiduriame eilės gale. Tuomet surinkome apie 500 parašų ir radau įmonę, kuri padarė darželio pastato projektą iš surenkamų konstrukcijų, kurios labai populiarios užsienyje – iš jų per 2 savaites pastatomas darželis ar mokykla. Nunešiau šį projektą su mūsų parašais į savivaldybę. Kai pirkome būstą, pasidomėjome, kad detaliajame plane numatyti du darželiai ir viena mokykla. Tačiau paaiškėjo, kad vienas darželiui numatytas sklypas prie ežero jau kažkam atiduotas, o dėl likusio sklypo savivaldybė atsakė, kad dalis jo priklauso kitam savininkui, todėl ir daryti nieko negalima. Bandžiau klausti, kas kiti savininkai – būčiau ėjusi derėtis dėl nuomos sąlygų, bet atsakymo negavau“, - pasakojo moteris.
Neseniai savivaldybė jai visgi atsakė, kad jau pradėta komunikacijų projektų peržiūra Pilaitėje ir darželis čia kažkada bus, tačiau tai moters neguodžia – darželio jai reikia šiandien.
„Dabar mamos jau po metų gali grįžti į darbą ir joms turi būti užtikrinta tokia galimybė. Dar pernai ištraukiau duomenis, kiek Vilniuje gyvena vaikų, kuriems reikia darželio. Jų buvo 7,5 tūkst. vaikų, o vietų – tik 4 tūkst. Man yra keista – juk valdininkams prieinami gimstamumo rodikliai. Kodėl jie neplanuoja darželių poreikio? Beje, naujų mikrorajonų šeimos yra dvigubai apgaudinėjamos. Kai statomi namai, statytojas į biudžetą turi sumokėti tam tikrą įmoką socialinėms reikmėms. Iš šios sumos teoriškai vėliau turi būti statomos mokyklos, darželiai ir pan. Nauji rajonai plečiasi didžiuliais tempais, statytojai mokestį tikrai sumoka ne iš savo pelno, mes jį sumokame, pirkdami butus, tačiau darželiai nestatomi, o kituose rajonuose nebeturime pirmenybės. Todėl mums reikia samdytis aukles ar eiti į privačius darželius. Esame dvigubai apgauti“, - piktinosi pašnekovė.
Lauros dvejų metų atostogos dar nesibaigusios, tačiau moteris jau norėjo grįžti į darbą, kadangi antrais metais mokama pašalpa jos netenkina. Iki tol moteris dirbo keliose darbovietėse. Vienoje iš jų galima dirbti namuose arba kartu į darbą pasiimti vaiką, taigi į ją dalimi etato moteris sugrįžo. Tačiau kitame darbe ji tokių lengvatų negauna, todėl pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe antrus metus dirbti ji negali.
„Surasti Pilaitėje auklę yra problema, nes vaikų labai daug, rajonas labai atskirtas nuo kitų, susisiekimas pakankamai prastas, tad niekas nenori važinėti. Privačių darželių taip pat tik du ir abiejuose man nepatiko sąlygos. Taigi ieškome privačių darželių kituose rajonuose. Vasarą baigiasi mano motinystės atostogos. Savivaldybėje tik išgirdau pasiūlymą kraustytis į Naujininkus – tuomet esą neturėtume problemos su darželiu“, - atviravo Laura.
Meras žada Vilnių paversti geriausiu Europos miestu vaikams auginti
„Peržiūrėję visas patalpas per dvejus metus įsteigėme apie 850 naujų vietų, paskelbtas konkursas statyti darželį Santariškėse, ieškoma finansavimo Perkūnkiemio darželiui. Tačiau miestui skiriamas biudžetas, iš kurio galėtų būti statomi darželiai šiemet buvo sumažintas, todėl auklių kviečiu ieškoti ir Seime – ten, kur priimami sprendimai dėl miestui skiriamo finansavimo. Nepaisant to, jog vilniečiai į šalies biudžetą sumoka daugiausiai mokesčių, Vyriausybės ir Seimo sprendimais, lyginant su 2012 metais, sostinės biudžetas šiemet sumažėjo apie 10 proc. arba 149 mln. litų.Vis dėlto, visais būdais siekiame, kad eilių į miesto darželius iš viso neliktų, o Vilnius taptų geriausiu Europos miestu vaikams auginti“, - tikino A. Zuokas.
Planuojama, kad šiemet vietų trūks apie 1500 vaikų, tačiau apie du trečdaliai šių vaikų, Švietimo departamento prognozėmis, galės lankyti darželius. Todėl nuo šių metų rugsėjo planuojama steigti mišrias grupes, taip pat laikinai, kaip tai daroma kai kuriuose Lietuvos miestuose, į grupes priimti 3 vaikais daugiau, nei tai buvo daroma iki šiol. Tokia tvarka galiotų porą metų, o papildomi vaikai į šias grupes būtų priimami jau nuo kovo 15 dienos. Daugiau vaikų darželiai gali priimti, nes šiuo metu realus įstaigų lankomumas siekia apie 70 proc., todėl 3 papildomų vaikų priėmimas nesudarys diskomforto nei vaikams, nei darželiams.
Mero teigimu, šiuo metu gimstamumas jau nėra toks didelis, kaip prieš keletą metų, taigi šiuo metu padidėjęs darželių poreikis po kelių metų turėtų nuslūgti.
A. Zuokas pasidžiaugė naująja elektronine prašymo į darželius tvarka ir atmetė tėvų kaltinimus, kad savivaldybė jos nesuvaldo. „Valdome, bet specialistai, kuriems reikėjo suvesti duomenis, susidurdavo su duomenų netikslumu, keliais prašymais, taip pat ir su nesąžiningumu, kai žmogus persiregistruoja Vilniuje, gauna pirmenybę į darželį, o po mėnesio vėl atgal išsiregistruoja. Tačiau vaikas jau būna gavęs vietą darželyje“, - teigė sostinės savivaldybės vadovas.
Tėvams reikia ne grandiozinių planų, bet darželių šiandien
„Problema ta, kad savivaldybė visgi santykinai manipuliuoja mūsų žiniomis ir informacija. Vilniuje yra deklaruotų ikimokyklinio amžiaus vaikų – daugiau nei 30 tūkst., tačiau nuolat sakoma, darželių trūksta tik 1,5 tūkst. vaikų, nors darželius lanko vos apie 25 tūkst. vaikų. Akivaizdu, kad situacija nėra tokia gera, kaip ji pristatoma. Problema – gerokai didesnio masto, nes didžioji dalis tėvų, kurie neturi vilties gauti darželį, jie tiesiog nerašo prašymo ir neįtraukiami į poreikių analizę. Kita problema, kad į ikimokyklinio ugdymo trūkumą žiūrima labai globaliai, viso miesto akimis. Tačiau vežioti vaiką iš Pilaitės į Naujininkus, žinia, ne tik nelogiška, bet ir nesveika pačiam vaikui. Į miestą reikėtų pradėti žiūrėti labiau atskiromis gyvenamosiomis teritorijomis. Žmonės, kurie norėtų vaiką vesti į darželį, bet santykinai turėtų įsivaizduoti, koks yra logiškas atstumas nuo namų iki darželio.
Be to, į darželių trūkumą žiūrima kaip į potencialių statybų galimybę. Nereikia mums statyti. Tai ilgalaikė investicija, o gimstamumas – vienas iš tų rodiklių, kurie labiausiai kinta. Galbūt vertėtų permąstyti galimybes tiek nuomotis iš privataus verslo patalpos, tiek panaudos sutartimi suteikti darželiams patalpas. Tėvų neguodžia grandioziniai planai dėl darželių, kurie iškils po 2 ar 4 metų. Mes turime keturias kartas vaikų, kurie ilgai stovėjo eilėje, bet taip ir nepateko į darželį“, - teigė R. Paulavičienė.