aA
Kylantys Lietuvos atletai vis dažniau laužo mitą, jog aukštasis mokslas sporto pasaulio atstovams – sunkiai įkandamas riešutėlis.

Jau spėję išgarsėti perspektyvūs Klaipėdos sportininkai – olimpietis plaukikas Pavelas Suškovas, Europos kiokušin karatė vicečempionas Lukas Kubilius, sprinterė Lina Grinčikaitė – dienotvarkę susiskirstę minučių tikslumu.

Kasdien po kelias valandas atletai lieja prakaitą treniruočių salėse, o likęs laikas skirtas mokslams. Studijos rimtos – universitetuose „kremtama“ magistrantūra.

Ne tik sporto, bet ir mokslo aukštumų siekiantys jaunuoliai knygas bei konspektus varto pakeliui į treniruotes ar varžybas, savaitgaliais ir naktimis. „Privalai išnaudoti kiekvieną akimirką. Dažnai tenka keliauti į tolimose šalyse rengiamus čempionatus, tad mokymasis autobusuose ir lėktuvuose tapo vos ne kasdienybe. Po studijų ir varginančių treniruočių nieko nebesinori – tik kristi į lovą ir miegoti“, – sportininkai neslėpė, kad pramogauti jie neturi nei jėgų, nei laiko.

Dėstytojai – negailestingi

Prieš daugiau nei metus Tarptautiniame krikščioniškame universitete verslo ir vadybos administravimo bakalauro laipsnį įgijęs, o dabar Vilniaus Mykolo Romerio universitete teisės magistrantūroje studijuojantis L.Kubilius prisipažino, jog kartais būna labai sunku. Bet Lukas žino: sportininku visą gyvenimą nebūsi.

„Sportas – nenuspėjamas. Niekada nežinai, kada patirsi traumą ir liksi nereikalingas. Žmogus privalo būti universalus. Tiesiog stengiuosi save realizuoti ir tobulinti visose srityse, ne tik sporto. Mano gyvenimo tempas ypač greitas. Lakstau iš vienos vietos į kitą“, – užsidegęs kalbėjo 24-erių vaikinas, kuris dar dirba karatė instruktoriumi ir užsiima internetinių svetainių kūrimo verslu.

Dėstytojai, matyt, atlaidūs sporto aukštumų pasiekusiesiems? „Kai auditorijoje sėdi maždaug 80 studentų, kas ten tave mato. Kas nesidomi sportu, vargu ar mane žino. Jei būčiau toks garsus kaip disko metikas Virgilijus Alekna, tuomet gal ir pajusčiau dėstytojų nuolaidų“, – svarstė magistrantas. Šiuo metu jis intensyviai ruošiasi pasaulio kiokušin karatė čempionatui, kuris spalį vyks Japonijoje.

Gaudavo didžiausią stipendiją

Klaipėdos universiteto Jūrų transporto techninės eksploatacijos valdymo magistro diplomą šiemet gavęs plaukikas P.Suškovas neslėpė, kad dėl nuolat vykstančių varžybų tekdavo praleisti dalį paskaitų, taip pat ne kartą atidėti egzaminų sesiją.

„Svarbiausios sezono varžybos – tarptautiniai, pasaulio ir Europos čempionatai – dažniausiai vyksta žiemą ir pavasario pabaigoje. Tai nuolat sutapdavo su egzaminų sesija. Tekdavo sesiją prasitęsti ir egzaminus laikyti, kai kiti studentai jau žinodavo savo rezultatus“, – atviravo ne vieną šalies rekordą pasiekęs plaukikas.

Nors mokydavosi jis daugiausia savaitgaliais, pasivyti kurso draugus vis dėlto pavykdavo. „Per egzaminus visada siekdavau kuo didesnių balų, nes buvau užsibrėžęs gauti pačią didžiausią stipendiją. Negalvokite, kad rimtą specialybę studijuojančiam sportininkui lengviau nei kitiems studentams. Dabar dėstytojai niekam jokių išskirtinių sąlygų nesudaro. Tik Sovietų Sąjungos laikais nuolaidžiau į sportininkus žvelgdavo – esą, ką čia iš tokių reikalausi, tegul tik trinasi, ir tiek“, – aiškino Pavelas.

Plaukikas pabrėžė, jog norint pasiekti sporto, mokslo ir kitų gyvenimo sričių aukštumų, reikia begalinio ryžto ir didelio noro visada būti pirmam. „Apsispręsk, kas tau gyvenime yra svarbiausia: draugai, pramogos ar rimta veikla. Reikia nuolat į kažką lygiuotis, turėti favoritą, nebijoti konsultuotis, klausti patarimo“, – aiškino lyderiu įpratęs būti 25-erių vaikinas.

Vieni padeda, kiti – ne

Garsi šalies sprinterė Lina Grinčikaitė Klaipėdos universitete studijuoja Kūno kultūros ir sporto pedagogiką. Mergina prisipažino – dėl įtempto sporto varžybų grafiko į egzaminus yra tekę eiti ir visiškai nepasiruošus.

„Rašau tuomet viską, ką žinau iš bendro išsilavinimo. Svarbiausia, kad viskas baigdavosi laimingai – egzaminus vis dėlto išlaikiau. Kai laiko pakanka, egzaminams stengiuosi pasiruošti kuo geriau“, – tikino sportininkė, kuri pernai vykusiame planetos jaunimo lengvosios atletikos čempionate, 100 metrų bėgimo rungtyje iškovojo šeštąją vietą.

Lina neslėpė, jog pasiekimai sporte kartais padeda ir moksluose. „Tie dėstytojai, kurie domisi sportu, kartais „patempia“. Bet tokie atvejai labai reti. Pasitaiko ir tokių dėstytojų, kurie nesupranta, kad vienoje ar kitoje paskaitoje negalėjau dalyvauti vien dėl svarbių varžybų. Nors egzaminui būnu pasiruošusi idealiai, pažymį mažina dėl prasto paskaitų lankymo“, – su kartėliu balse pasakojo aktyvų sportą ir studijas derinanti mergina.

Sieks daktaro laipsnio

Pašnekovai įsitikinę: visuomenės nuomonė, jog aukštumų pasiekę sportininkai pajėgia išlementi vos kelis žodžius, vadovaujasi ne protu, o jėga ir raumenimis, nors ir lėtai, bet keičiasi.

„Vargu ar kvailas žmogus gali būti geru sportininku. Juk sporte taip pat reikia mąstyti: yra tam tikra taktika, metodika, privalai viską tiksliai atlikti, apskaičiuoti. Visose srityse yra protingų ir gabių žmonių. Tik kvailiai vadovaujasi stereotipais“, – tvirtino P.Suškovas.

Beje, magistrantūros studijas yra baigęs ne tik Pavelas, bet ir kiti žinomi plaukikai: plaukimo sporto olimpiečiai Saulius Binevičius, Darius Grigalionis ir Vytautas Janušaitis, kandidatai į olimpiečius Emilis Vaitkaitis ir Mindaugas Margis.

Garsiausias šalies plaukikas kaunietis Vytautas Janušaitis bakalauro eksporto inžinerijos studijas baigė anglų kalba. Vėliau įgijo tarptautinės ekonomikos ir prekybos magistro laipsnį. Dar vienas Kauno plaukikas, taip pat olimpietis, Mindaugas Špokas gali didžiuotis net daktaro laipsniu.

„Reikia žvelgti į priekį. Juk vien iš sporto negyvensi. Dabar iki 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių visa širdimi atsiduosiu sportui, o vėliau norėčiau įgyti ir daktaro laipsnį“, – planus atskleidė Europos prizininkas V.Janušaitis.

Pasak Klaipėdos universiteto sporto klubo pirmininkės doc. dr. Genovaitės Avižonienės, miesto aukštojoje mokykloje išsilavinimo siekia daug garsių atletų.

Tarp jų ir Lietuvos rinktinės sunkiaatlečiai Artūras Skavičius, Konstantinas Gerasimovas, Tadas Mašidlauskas, Gytis Grikinas, „Neptūno“ krepšininkas Vaidotas Pridotkas, šalies lengvosios atletikos čempionai Ilja Andrusenko, Mindaugas Reinikovas, Andrius Šipalis, Lietuvos akademinio irklavimo čempionai Irmantas Brazas, Tadas Katliorius, plaukimo sporto meistrė Jurgita Motiekaitė, pasaulio fitneso čempionas Julius Tamulaitis, „Atlanto“ vartininkas Liudvikas Valius, sportinės aerobikos čempionė Irina Nikitina. Klaipėdos universitete studijas yra baigęs ir galingų raumenų atletas – pasaulio kultūrizmo vicečempionas Rolandas Pocius.

„Sunku visus ir išvardyti. Klaipėdos universitetą baigė ar šiuo metu jame studijuoja labai daug gabių sportininkų. Tai tik įrodo, jog jie nesiruošia užmigti ant laurų ir žvelgia į priekį“, – džiaugėsi sporto specialistė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Garsus mokslo populiarintojas Manley: žmonės tiki pseudomokslu, nes taip paprasčiau DELFI specialiai iš Liuksemburgo (7)

Žmonės tiki pseudomokslinėmis teorijomis, tačiau abejoja moksliškai patvirtintais faktais, nes...

Užkandinę Kaune įkūrusių lietuvių idėja nepaliko abejingų: emigrantai pinigus siunčia net iš Aliaskos (45)

Kaune šeimos užkandinę įkūręs iš emigracijos grįžęs lietuvis neliko abejingas vargingai...

Po Rapšio finalo – skandalas: čempionas atsikirto protestavusiam australui (1)

Pietų Korėjoje vykstančiame pasaulio vandens sporto šakų čempionate Danas Rapšys 400 metrų...

Butą Naujininkuose įrengė taip, kad gaila parduoti: kainuoja nemažus pinigus

Interjero dizainerė Jovita Bingelytė parodė, kaip sostinės Naujininkų mikrorajone įrengė...

JAV įbauginęs lietuvių planas: branduolinių ginklų kontrabanda, suklastotas Linkevičiaus parašas ir paslaptinga kontora Rusijoje (226)

Kas sieja vienos svarbiausios ginklų kontrolės sutarties tarp JAV ir Rusijos žlugimą, Floridoje...

Daugybės negalavimų kaltininkas gali būti to paties vitamino trūkumas: gydytojai tai vadina šių laikų epidemija (73)

Dabar pats laikas natūraliai „pasirinkti“ įvairioms organizmo funkcijoms gyvybiškai svarbaus...

Ledų diena: trys lengvai pagaminami naminių ledų receptai – be cukraus, be laktozės ir su jogurtu

Ledai jau seniai yra neatskiriama mūsų vasaros raciono dalis – be jų karštą dieną sunkiai...

Be trenerio likę 20-mečiai Europos čempionate iškovojo penktąją vietą (29)

Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) krepšinio rinktinė pergalingai baigė pasirodymą Izraelyje...