Ne tik sporto, bet ir mokslo aukštumų siekiantys jaunuoliai knygas bei konspektus varto pakeliui į treniruotes ar varžybas, savaitgaliais ir naktimis. „Privalai išnaudoti kiekvieną akimirką. Dažnai tenka keliauti į tolimose šalyse rengiamus čempionatus, tad mokymasis autobusuose ir lėktuvuose tapo vos ne kasdienybe. Po studijų ir varginančių treniruočių nieko nebesinori – tik kristi į lovą ir miegoti“, – sportininkai neslėpė, kad pramogauti jie neturi nei jėgų, nei laiko.
Dėstytojai – negailestingi
Prieš daugiau nei metus Tarptautiniame krikščioniškame universitete verslo ir vadybos administravimo bakalauro laipsnį įgijęs, o dabar Vilniaus Mykolo Romerio universitete teisės magistrantūroje studijuojantis L.Kubilius prisipažino, jog kartais būna labai sunku. Bet Lukas žino: sportininku visą gyvenimą nebūsi.
„Sportas – nenuspėjamas. Niekada nežinai, kada patirsi traumą ir liksi nereikalingas. Žmogus privalo būti universalus. Tiesiog stengiuosi save realizuoti ir tobulinti visose srityse, ne tik sporto. Mano gyvenimo tempas ypač greitas. Lakstau iš vienos vietos į kitą“, – užsidegęs kalbėjo 24-erių vaikinas, kuris dar dirba karatė instruktoriumi ir užsiima internetinių svetainių kūrimo verslu.
Dėstytojai, matyt, atlaidūs sporto aukštumų pasiekusiesiems? „Kai auditorijoje sėdi maždaug 80 studentų, kas ten tave mato. Kas nesidomi sportu, vargu ar mane žino. Jei būčiau toks garsus kaip disko metikas Virgilijus Alekna, tuomet gal ir pajusčiau dėstytojų nuolaidų“, – svarstė magistrantas. Šiuo metu jis intensyviai ruošiasi pasaulio kiokušin karatė čempionatui, kuris spalį vyks Japonijoje.
Gaudavo didžiausią stipendiją
Klaipėdos universiteto Jūrų transporto techninės eksploatacijos valdymo magistro diplomą šiemet gavęs plaukikas P.Suškovas neslėpė, kad dėl nuolat vykstančių varžybų tekdavo praleisti dalį paskaitų, taip pat ne kartą atidėti egzaminų sesiją.
„Svarbiausios sezono varžybos – tarptautiniai, pasaulio ir Europos čempionatai – dažniausiai vyksta žiemą ir pavasario pabaigoje. Tai nuolat sutapdavo su egzaminų sesija. Tekdavo sesiją prasitęsti ir egzaminus laikyti, kai kiti studentai jau žinodavo savo rezultatus“, – atviravo ne vieną šalies rekordą pasiekęs plaukikas.
Nors mokydavosi jis daugiausia savaitgaliais, pasivyti kurso draugus vis dėlto pavykdavo. „Per egzaminus visada siekdavau kuo didesnių balų, nes buvau užsibrėžęs gauti pačią didžiausią stipendiją. Negalvokite, kad rimtą specialybę studijuojančiam sportininkui lengviau nei kitiems studentams. Dabar dėstytojai niekam jokių išskirtinių sąlygų nesudaro. Tik Sovietų Sąjungos laikais nuolaidžiau į sportininkus žvelgdavo – esą, ką čia iš tokių reikalausi, tegul tik trinasi, ir tiek“, – aiškino Pavelas.
Plaukikas pabrėžė, jog norint pasiekti sporto, mokslo ir kitų gyvenimo sričių aukštumų, reikia begalinio ryžto ir didelio noro visada būti pirmam. „Apsispręsk, kas tau gyvenime yra svarbiausia: draugai, pramogos ar rimta veikla. Reikia nuolat į kažką lygiuotis, turėti favoritą, nebijoti konsultuotis, klausti patarimo“, – aiškino lyderiu įpratęs būti 25-erių vaikinas.
Vieni padeda, kiti – ne
Garsi šalies sprinterė Lina Grinčikaitė Klaipėdos universitete studijuoja Kūno kultūros ir sporto pedagogiką. Mergina prisipažino – dėl įtempto sporto varžybų grafiko į egzaminus yra tekę eiti ir visiškai nepasiruošus.
„Rašau tuomet viską, ką žinau iš bendro išsilavinimo. Svarbiausia, kad viskas baigdavosi laimingai – egzaminus vis dėlto išlaikiau. Kai laiko pakanka, egzaminams stengiuosi pasiruošti kuo geriau“, – tikino sportininkė, kuri pernai vykusiame planetos jaunimo lengvosios atletikos čempionate, 100 metrų bėgimo rungtyje iškovojo šeštąją vietą.
Lina neslėpė, jog pasiekimai sporte kartais padeda ir moksluose. „Tie dėstytojai, kurie domisi sportu, kartais „patempia“. Bet tokie atvejai labai reti. Pasitaiko ir tokių dėstytojų, kurie nesupranta, kad vienoje ar kitoje paskaitoje negalėjau dalyvauti vien dėl svarbių varžybų. Nors egzaminui būnu pasiruošusi idealiai, pažymį mažina dėl prasto paskaitų lankymo“, – su kartėliu balse pasakojo aktyvų sportą ir studijas derinanti mergina.
Sieks daktaro laipsnio
Pašnekovai įsitikinę: visuomenės nuomonė, jog aukštumų pasiekę sportininkai pajėgia išlementi vos kelis žodžius, vadovaujasi ne protu, o jėga ir raumenimis, nors ir lėtai, bet keičiasi.
„Vargu ar kvailas žmogus gali būti geru sportininku. Juk sporte taip pat reikia mąstyti: yra tam tikra taktika, metodika, privalai viską tiksliai atlikti, apskaičiuoti. Visose srityse yra protingų ir gabių žmonių. Tik kvailiai vadovaujasi stereotipais“, – tvirtino P.Suškovas.
Beje, magistrantūros studijas yra baigęs ne tik Pavelas, bet ir kiti žinomi plaukikai: plaukimo sporto olimpiečiai Saulius Binevičius, Darius Grigalionis ir Vytautas Janušaitis, kandidatai į olimpiečius Emilis Vaitkaitis ir Mindaugas Margis.
Garsiausias šalies plaukikas kaunietis Vytautas Janušaitis bakalauro eksporto inžinerijos studijas baigė anglų kalba. Vėliau įgijo tarptautinės ekonomikos ir prekybos magistro laipsnį. Dar vienas Kauno plaukikas, taip pat olimpietis, Mindaugas Špokas gali didžiuotis net daktaro laipsniu.
„Reikia žvelgti į priekį. Juk vien iš sporto negyvensi. Dabar iki 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių visa širdimi atsiduosiu sportui, o vėliau norėčiau įgyti ir daktaro laipsnį“, – planus atskleidė Europos prizininkas V.Janušaitis.
Pasak Klaipėdos universiteto sporto klubo pirmininkės doc. dr. Genovaitės Avižonienės, miesto aukštojoje mokykloje išsilavinimo siekia daug garsių atletų.
Tarp jų ir Lietuvos rinktinės sunkiaatlečiai Artūras Skavičius, Konstantinas Gerasimovas, Tadas Mašidlauskas, Gytis Grikinas, „Neptūno“ krepšininkas Vaidotas Pridotkas, šalies lengvosios atletikos čempionai Ilja Andrusenko, Mindaugas Reinikovas, Andrius Šipalis, Lietuvos akademinio irklavimo čempionai Irmantas Brazas, Tadas Katliorius, plaukimo sporto meistrė Jurgita Motiekaitė, pasaulio fitneso čempionas Julius Tamulaitis, „Atlanto“ vartininkas Liudvikas Valius, sportinės aerobikos čempionė Irina Nikitina. Klaipėdos universitete studijas yra baigęs ir galingų raumenų atletas – pasaulio kultūrizmo vicečempionas Rolandas Pocius.
„Sunku visus ir išvardyti. Klaipėdos universitetą baigė ar šiuo metu jame studijuoja labai daug gabių sportininkų. Tai tik įrodo, jog jie nesiruošia užmigti ant laurų ir žvelgia į priekį“, – džiaugėsi sporto specialistė.