„Man irgi buvo nutikusi panaši istorija. Vieną dieną internete radau blyksinčią reklamą „Come study at Oxford“ (kviečiame studijuoti Oksforde – liet.). Na, užpildžiau paraišką. Daug nesitikėjau, maniau, kad nepriims, nes mano brandos egzaminų rezultatai nebuvo labai geri. Bet po penkių dienų jau atskriejo pranešimas iš Oksfordo universiteto, kad mane priėmė ir tapau universiteto studente. Įsivaizduokite mano nustebimą!“, – taip savo istoriją komentaruose po minėtu straipsniu pradėjo pasakoti DELFI skaitytoja Jolanta.

Galvojo, kad studijuoja Oksfordo universitete

Ji prisiminė, kaip tuomet nudžiugo ir ji pati, ir jos tėvai. Kartu jie gal pusšimtį kartų skaitė gautą laišką.

„Negalėjau patikėti savo sėkme. Galvojome, kad arba Oksfordo universiteto dekanai nesuprato mūsų lietuviškos sistemos pažymių (mano brandos atestato pažymių vidurkis siekia tik 68 proc.), arba, kad iš Lietuvos Oksfordo universitete dar niekada nestudijavo joks studentas, gal jie pagalvojo, kodėl nepasiūlius vietos studentei iš negirdėtos, neregėtos valstybės (tiesa, savo prašyme aš pabrėžiau, kad Lietuva yra ES narė).

Tėvai važiavo į kaimą, mano garbei tris kiaules paskerdė. Visas kaimas buvo sukviestas, gal tris dienas visi gėrė už mano tėvų pinigus ir man sakė tostus, linkėjo sėkmės universitete, kuris yra pats geriausias pasaulyje.

Po to buvo ir nemalonių akimirkų. Viena iš universiteto sąlygų buvo ta, kad iš anksto reikėjo sumokėti beveik 30 tūkst. svarų sterlingų (apie 132 386 Lt.) už visus studijų metus. Tėvai užstatė savo trijų kambarių butą, pardavė sodybą Zarasuose, tėvas net pardavė savo „BMW“. Pinigus surinkome, pervedėme, tuomet atėjo patvirtinimas, kad dabar jau galiu pas juos atvykti. Tėvai man nupirko bilietą ir žadėjo kas mėnesį siųsti po 5 tūkst. litų, kad galėčiau ten išgyventi.

Oksfordo universitetas
Na ką, po pusės metų studijų susipažinau su studente iš Rusijos. Ji man ir sako: „Šis universitetas toks pusėtinas. Bet kaip aš norėčiau studijuoti Oksforde!“ Žiūriu aš į ją ir galvoju, ką ji suvalgė, kad taip nusišneka. Sakau: „Tai, kad mes abi ir studijuojam Oksforde!“ Ji pažiūrėjo į mane lyg būčiau iš kitos planetos ir sako: „Kokiame dar Oksforde, mes juk „Oksford Brookes“ universiteto studentės. Man rankos pradėjo drebėti, o ji dar pridūrė, kad mūsų universitetas užima tik 89 vietą geriausių universitetų rinkimuose.

Pradėjau verkti, nubėgau paskambinti tėvams, kad mus apgavo. Mečiau universitetą ir grįžau į Lietuvą. Jaučiuosi baisiai apgauta, kaip galima leisti vienam universitetui kopijuoti kito pavadinimą? Tik vėliau supratau skirtumą tarp „Oxford University“ ir „Oxford Brookes University“! Tėvai dėl šios apgavystės per naktį pražilo, prarado butą, bankrutavo. Dabar visi trys gyvenam namelyje ant ratų, jaučiuosi apgauta ir psichologiškai išprievartauta“, – nežinia, juokais ar rimtai, kalbėjo mergina.

Įtartinos kolegijos – tik dėl vizos

Panašia patirtimi dalijosi ir kiti skaitytojai. Štai po slapyvardžiu „citrinas iš Anglijos“ pasislėpęs vaikinas pasakojo, kad užsienyje gausu įvairiausių net sandėliukuose įsikūrusių kolegijų.

„90 proc. mokymo įstaigų yra visiškas šlamštas. Sumoki milžiniškus pinigus už studijas, o negauni nieko. Tokios kolegijos dirbti dėstytojais samdo ką tik studijas baigusius studentus. Dažniausiai jos yra skirtos trečiųjų pasaulio šalių piliečiams, kad galėtų gauti vizą. Aišku, kelis kartus per savaitę reikia kolegijoje apsilankyti, išspręsti kokį tekstą, tačiau kokybišku mokslu ten net nekvepia“, – pasakojo jis.

Kitas skaitytojas pastebėjo, kad nemažai lietuvių nepasidomi net aukštosios mokyklos statusu. Galvoja, kad įstojo į universitetą, o sužino, kad studijuos technikume.

„Dauguma tų studentų įstoja į užsienio universitetus, kurie turi gražius pavadinimus, toks studentas gali pasigirti, kad studijuoja, pavyzdžiui, koledže. Tačiau realybė yra visai kitokia. „College“ čia vadinamos ne tik kolegijos, bet ir profesinės ar paprastos mokyklos. Galėtų lietuviai Lietuvoje studijuoti toje pačioje kolegijoje, bet ne, išvažiuoja į užsienį, kad tėvai kaimynams galėtų pasigirti „mano sūnus/dukra studijuoja koledže“. Be to, Škotijoje ir Danijoje mokslas yra nemokamas, o kas nemokama, ar gali būti kokybiška?“, – retoriškai klausė skaitytojas.

Lietuviai nesupranta, kaip gauti žinių

Vis dėlto studente pasivadinusi skaitytoja pasakojo, kad studijų kokybė užsienyje nėra bloga. Anot jos, lietuviai tiesiog nesupranta, ko nori iš mokymosi įstaigos, o tuo, ką gauna, nemoka naudotis.

„Šiuo metu užsienyje studijuoju magistrą. Tikrai nesitikėjau, kad krūvis bus toks didelis, ir mokytis reikės tiek daug. Straipsnyje rašo, kad studentai grįžta, nes turi tik 5 kontaktinės valandas per savaitę, tačiau nemanau, kad jie grįžta dėl to. Aš turiu 9 kontaktines valandas. Kitaip – 3 paskaitas per savaitę, iš kurių viena trunka 3 val. Iš pradžių galvojau, kad spėsiu ir pastudentauti, ir dirbti, ir sportuoti, kalbos kursus lankyti, dar daugybę dalykų... Nieko panašaus. Studijuoju 10 val. per parą: rašto darbai, darbas grupėse, egzaminai, pristatymais. Savaitgaliais – tas pats. Visas mokymasis vyksta ne klasėje, o bibliotekoje ir namie – savarankiškai.

Bakalaurą baigiau Vilniaus universitete, bet nieko panašaus ten nepatyriau. Na ir kas, kad ten reikia paskaitose sėdėti. Bet kokia kokybė tų paskaitų... Dėstytojai ateina atkalbėti paskaitą, ir visi laisvi iki kitos savaitės. Dabar suprantu, kodėl dabartinis universitetas yra vienas iš geriausių Europoje, mokymo sistema labai skiriasi“, – pasakojo ji.

Paaiškino, kaip atskirti mokymosi įstaigas

Savo patirtimi dalijosi ir kitas, trijuose užsienio universitetuose, studijavęs skaitytojas.

„Bakalaurą mokiausi UK, buvau Šveicarijoje su „Erasmus“ programa, magistrą mokausi Olandijoje. Noriu pasakyti kelis dalykus. Visų pirma, užsienyje yra „universities“ ir „applied universities“. „Universities“ yra akademinio lygio universitetai, kaip ir pas mus, juose daugiau koncentruojamasi į teorines žinias. „Applied universities“ atitinka lietuviškas kolegijas. Taip vadinami neakademiniai universitetai, kuriuose praktinės žinios yra prioritetas. Šiaip daugumoje šalių esi vienodai „kietas“ pabaigęs tiek „university“, tiek „applied university“. Po „applied university“ gali lygiai taip pat stoti į universitetinį magistrą. Darbo rinkoje „applied university“ dažnai būna net pranašesnis dėl privalomų praktikų ir koncentravimosi į patirtį, o ne į teoriją. Žinoma, yra ir prastų „applied universities“, tačiau tokie – ne visi“, – pasakojo vaikinas.

Jis piktinosi tais lietuviais, kurie nežino, kur mokytis važiuoja. Anot jo, jei žmogus prieš išvažiuodamas negali pasidomėti, į kokią šalį važiuoja, kokia joje yra švietimo sistema ir ko moko švietimo įstaigoje, „taip jam ir reikia“.

„Toks žmogus ir Lietuvoje gali įstoti į Alytaus kolegiją ir po pusmečio susiprasti, kad mokosi ne universitete“, – juokėsi jis.

Komentarus rašykite prisiregistravę

DELFI ragina skaitytojus savo poziciją išsakyti komentaruose užsiregistravus ir nesislepiant po anonimiškumo skraiste.

Nors jūs vis dar galite komentuoti anonimiškai, registruotiems vartotojams siūlome daugiau privalumų:

Jūsų žinutė pasirodys kartu su Jūsų pasirinktu paveikslėliu ir vardu.

Prie registruoto vartotojo žinutės bus rodomas ID simbolis, kuris patvirtina, kad tai yra registruoto vartotojo vardas. Jūs taip pat galėsite keisti šiuos duomenis arba bet kada komentuoti anonimiškai.

Vartotojo paskyros gali būti tarpusavyje susiję. Galite komentuoti iš pasirinktos paskyros su norimu paveikslėliu ir vardu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu būsite prisijungęs.

Prie Jūsų naujausių komentarų bus rodomas mini profilis.