Lietuvos vaikai mokomi iš programos, kurioje, pavyzdžiui, prezervatyvai pristatomi kaip darantys neigiamą poveikį sutuoktiniams, ypač vyrams - jie esą panaikina poreikį išmokti save valdyti.
Kaip pranešė Lenkijos dienraštis „Dziennik“, tėvai, nenorintys, kad jų vaikai įgytų žinių apie lytinius dalykus, turės pateikti raštišką pareiškimą. Per vienus mokslo metus lytiniam švietimui skirta 14 pamokų. Privalomas lytinis švietimas įvedamas nuo penktos klasės.
Anksčiau tėvai, norėję, kad jų vaikai lankytų lytinio švietimo pamokas, savo valią turėjo pareikšti raštiškai. Jei dauguma tėvų duodavo neigiamą atsakymą, mokyklose tokios pamokos nevykdavo.
Kaip pranešė dienraštis, Lenkijoje šiuo metu trūksta šio dalyko mokytojų, tačiau tikimasi, kad šia sritimi susidomės biologijos mokytojai. Jų kvalifikacijos kėlimui lėšų privalės surasti pati mokykla.
ŠMM kol kas nieko nekeis
Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovė Nomeda Barauskienė aiškina, kad šalyje lytinis auklėjimas vykdomas biologijos, etikos ir kūno kultūros pamokose. Jose vadovaujamasi pernai patvirtinta daug diskusijų sukėlusia „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa”.
Joje rašoma, kad vis dėlto ir prezervatyvai daro neigiamą poveikį sutuoktiniams - ypač vyrams ta prasme, kad jie panaikina poreikį išmokti save valdyti. „Galėdama siekti seksualinio pasitenkinimo tada, kada užsinori, vyro asmenybė gali tapti infantilia ir konfliktiška“, - aiškinama jaunimui.
Vietoje viena patikimiausių apsisaugojimo priemonių laikomų prezervatyvų rekomenduojama naudoti vaisingų dienų skaičiavimo metodą. Anot knygos, išmokę atpažinti vaisingąsias dienas sutuoktiniai turi susilaikyti nuo lytinių santykių (maždaug dvi savaites per mėnesį). „Nors mūsų laikais tai gali atrodyti labai sunku, toks gebėjimas susilaikyti juos daug ko išmoko: kada nereikia užsiimti seksu, jie gali daugiau kalbėtis ir atrasti būdų išreikšti švelnumą vienas kitam ne tik seksualiai; išmokęs valdyti savo seksualines reakcijas vyras lengviau išlieka ištikimas savo žmonai ir nesijaučia nuskriaustas, kada žmona yra pavargusi, gimdo vaikus ar serga“, - rašoma metodikoje.
Tuometinė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė tuomet piktinosi, kad metodikos projekte pateikiami antimoksliniai teiginiai, atspindintys tik katalikišką pasaulėžiūrą į šeimą ir šeimos planavimą. Ji baisėjosi knygos teiginiais, jog kontraceptinės tabletės kenkia sveikatai, lytiniai santykiai su prezervatyvu – nenatūrali sueitis, o homoseksualumas yra liga.
Jai oponavęs psichoterapeutas Gintautas Vaitoška aiškino, kad mokyti jaunimą nevaržyti savo seksualumo tik todėl, kad galima pasinaudoti kontracepcija, reiškia atimti vieną svarbiausių jaunos asmenybės brendimo galimybių.
Visgi po išgirstos kritikos ŠMM specialistai vietas, kuriose homoseksualumas laikomas liga, o lytiniai santykiai su prezervatyvu – nenatūrali sueitis, išėmė. Tačiau jos išliko kitoje - Vilniaus pedagoginio universiteto išleistoje - knygoje.
„Galimybė kažką keisti dabar nesvarstoma. Programa patvirtinta visai neseniai, rengimo metu ministerija buvo priversta derinti skirtingus interesus“, - DELFI sakė N. Barauskienė. Pasak jos, lytiškumo ugdymas vykdomas pradedant darželiu ir baigiant dvylikta klase. Anot ŠMM atstovės, net jei atsirastų atskiros lytinio ugdymo pamokos, pirma reikėtų parengti mokytojus. Su jų trūkumu susiduria lenkai.
ŠMM informuoja, kad vykdant lytinio ugdymo programą apmokyta 50 mokytojų. Šalia to savivaldybėse parengti mokytojai–sveikatos konsultantai. Apie 80 tokių specialistų pedagogus informuoja ne tik apie lytiškumo ugdymą, bet ir sveikos gyvensenos, alkoholio prevencijos temomis.
Be to, aiškina ŠMM, savivaldybių švietimo centrai į mokymus papildomai kviečiasi Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojus. Šie pataria, kaip apie lytiškumą kalbėti pamokose. Mokytojų mokymus ŠMM numato tęsti, bus apmokomi ir nauji mokytojai. Šįmet ŠMM numačiusi atlikti tėvų nuomonės tyrimą – išsiaiškinti, kaip jie įsivaizduoja lytinį auklėjimą ir švietimą mokykloje.
Tinkamai šviesi – bus mažiau klaidų lytiniame gyvenime
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeraldos Kuliešytės manymu, labai svarbu turėti atskirą dalyką lytiniam ugdymui. Tačiau tik tada, jeigu dėstomas tinkamas turinys - atskirame dalyke turėtų būti pateikiama informacija, kurioje atsižvelgiama į šiuolaikinius jaunimo poreikius. Anot jos, pavyzdžių, ką ir kaip reikia skleisti jaunimui, tenka ieškoti Vakaruose.
Specialistė sako, kad pamokose naudojama programa turi būti gerai išdiskutuota visuomenėje. E. Kuliešytės teigimu, Lietuvoje naudojamoje lytiškumo ugdymo programoje pačių temų nemažai, jų pavadinimai tinka, tačiau niekas nežino, kas toje temoje bus dėstoma.
Be to, aiškina ji, nėra paruoštų pedagogų, nėra parinkta jų ruošimui reikalinga literatūra. „Manau, tai tik pati pačių pradžia“, - apie lytinį auklėjimą Lietuvoje kalbėjo asociacijos vadovė. Tai ji sieja su tuo, kad programą rengė gana konservatyvūs autoriai, tarp jų – kunigas.
„Tad buvo daugiau atspindėta konservatyvi pažiūra į lytinį švietimą. Jeigu ŠMM darytų kažkokius sprendimus, turėtų spręsti, kokią švietimo politiką pasirenka – ar atsižvelgiant į žmogaus teises ir tai, kad valstybė pasaulietinė, ar tai, kad bus laikomasi katalikiško požiūrio“, - teigė E. Kuliešytė. Pasak jos, jei lytinis švietimas tinkamai vykdomas mokykloje, suaugę žmonės lytiniame gyvenime daro mažiau klaidų.
Mokys pasaulietiškai ar katalikiškai?
Pašnekovės teigimu, ŠMM turėtų drąsiai pareikšti, kaip mokys jaunimą: ar mokymas bus pasaulietinis - paremtas mokslu, ar katalikiškas, kai manoma, kad informacijos skleisti nereikia, mat ji gali būti netinkamai panaudota, esą gali skatinti palaidą lytinį gyvenimą.
Jis sako, kad Lietuvoje lytinis švietimas vykdomas pavieniai, nesistemingai, tuo užsiima tik bent kiek su lytiniu švietimu susipažinę ar pašaukimą turintys mokytojai. E. Kuliešytei keista, kad ŠMM neprašė asociacijos pagalbos rengiant mokytojus, nors tai jai ir buvo siūlyta.
Apie spragas Lietuvos lytiniame švietime byloja ir anoniminės jaunimo apklausos internete rezultatai. Tyrimas parodė, kad lytinis švietimas mokyklose vyksta fragmentiškai, o mokytojai nėra autoritetai, į kuriuos mokiniai šiais klausimais kreiptųsi. „Akivaizdu, kad būtina ugdyti tarpusavio pasitikėjimą. Mokytojai turi domėtis lytinio švietimo temomis ir nebijoti apie jas kalbėti, aktyviau reaguoti į pačių mokinių siūlomas iniciatyvas“, - DELFI yra sakęs Jaunimo grupės JUST atstovas Feliksas Miliutis.
Tyrimas parodė, kad trečdalis apklaustųjų per lytinius santykius nesisaugo, o populiariausia kontracepcijos priemonė, šalia prezervatyvų, specialistų nepatikimu laikomas lytinio akto nutraukimas.