„Laisvės TV“ projekte „R.I.T.A“ aptarti buvo ir galimi interesų konfliktai, susiję su Karaliaus Mindaugo profesinio centro buvusia vadove, jos sūnumi, kitais darbuotojais.
Tiesa, tokias sąsajas neigia ir minimos mokslo įstaigos, ir į istoriją įpintų universitetų atstovai.
Apsigynė disertaciją, kuriame – straipsnis, rašytas su mama?
Kaip teigiama laidoje, buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio centro vadovė mokslo daktarė Laimutė Anužienė kartą su savo sūnumi Aivaru Anužiu parašė mokslo straipsnį, kurį publikavo Kauno universiteto žurnale „Tiltai“.
„Tas straipsnis yra apie darbiojo turizmo paslaugą ir tas straipsnis – beveik visas, beveik pažodžiui – yra įtrauktas į Aivaro Anužio disertaciją. Literatūros sąraše nuorodos į tą kartu su mama parašytą straipsnį nėra jokios“, – nurodoma reportaže.
Aptariamos disertacijos gynimo tarybos pirmininkas buvo buvęs KTU rektorius P. Baršauskas, disertacija ginta ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.
Tvarka skiriasi nuo galiojančios kitose šalyse
Pasak A. Anužio, aptariamas straipsnis iš tiesų yra nurodytas disertacijoje prie disertacijos rezultatų publikavimo skilties.
„Teiginiai apie mano disertaciją yra klaidingi“, – nurodė jis, pabrėždamas neįžvelgiantis ir jokio interesų konflikto.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Doktorantūros studijų dekanė ir Doktorantūros komiteto pirmininkė profesorė Ilona Bučiūnienė DELFI taip pat teigė, kad jokio kriminalo čia nėra.
„Kadangi disertacija traktuojama kaip nepublikuotas mokslinis darbas, jos pagrindu prieš (Lietuvoje) ar po disertacijos gynimo (JAV, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Olandijoje ir kitose šalyse) paprastai yra parengiami ir publikuojami moksliniai straipsniai, kuriuose gali būti naudojamos ištisos disertacijos teksto dalys arba straipsniai gali būti įtraukiami į disertaciją kaip jos skyriai.
Paprastai disertacijos pagrindu parengti straipsniai įrašomi santraukoje, o literatūros sąraše jie nebūtinai turi būti cituojami, kadangi yra parengti to paties tyrimo pagrindu. Todėl dažniausiai paliekama autoriui spręsti, ar įtraukti, ar ne vieną darbą į kito literatūros sąrašą“, – aiškino ji.
Pasak I. Bučiūnienės, šiuo klausimu aktyviai diskutuojama mokslinėje bendruomenėje, tačiau vienareikšmio atsakymo kol kas nerasta.
Lietuvoje neturime visuotinai priimtų bendraautorystės tradicijų
„Daugelyje pasaulio universitetų yra visuotinai priimta praktika, kad daktaro disertacija gali būti ginama straipsnių (jau publikuotų, priimtų ar tinkamų publikavimui tam tikro lygio žurnaluose) pagrindu. Paprastai nėra reikalavimo, kad straipsnis būtų be bendraautorių. Tai priklauso ir nuo kultūrinių veiksnių.
Bet kuriuo atveju, labai jautriai žiūrima į asmens, kokiu nors būdu prisidėjusiu prie tyrimo, nepaminėjimą straipsnyje, nes kai kuriose šalyse (Didžiojoje Britanijoje) disertacijos vadovų (jų paprastai būna keletas) ar kitų asmenų, prisidėjusių prie tyrimo, nebuvimas bendraautorių sąraše gali būti traktuojamas, kaip idėjų vagystė. JAV paprastai tie asmenys paminimi padėkoje, tačiau tai priklauso ir nuo universiteto tradicijų. Straipsnio autorius pats gali pasirinkti bendraautorius pagal jų indėlį į mokslinę publikaciją“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atstovė.
Anot jos, mokslinis indėlis gali būti: idėja moksliniam tyrimui, dalyvavimas skirtinguose tyrimo etapuose, duomenų rinkimas, analizė, straipsnio ar atskirų jo dalių teksto rašymas ir t.t.
„Autorių indėlis paprastai atsispindi autorių eiliškume (išskyrus finansų žurnalus, kur kartais autoriai rikiuojami pagal abėcėlinę pavardžių eilę). Lietuvoje mes neturime visuotinai priimtų bendraautorystės tradicijų“, – nurodė I. Bučiūnienė.
Atskleidė artimus ryšius ir interesų konfliktą?
„R.I.T.A“ laidoje taip pat tikinama, kad L. Anužienė įvairiomis progomis mėgo girtis, kad šiame jos vadovaujamame centre dirba net 28 mokslų daktarai. Dalis jų – esą artimos L. Anužienės aplinkos asmenys, kurių disertacijas vartant į akis krenta ne tik temų ir turinių panašumas, bet ir, kad jas ginant komisijoms vadovaudavo (arba jų nariais būdavo) tie patys asmenys.
„Dalis centro daktarų – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos katedros, dabar Instituto, doktorantai, kaip ir pati L. Anužienė. Jos disertacijos gynimo taryboje – docentė, habilituota daktarė Margarita Teresevičienė.
Jau profesorė Vytauto Didžiojo universitete, habilituota daktarė M. Teresevičienė vadovauja komisijai, kurioje disertacija gynė L. Anužienės marti Ieva (Tą neigė ir A. Anužis, ir VDU atstovai – DELFI). Mokslinė I. Anužienės konsultante ir vadove buvo kita VDU profesorė daktarė Vilma Žydžiūnaitė, kuri taip pat yra ir šv. Ignaco Lojolos kolegijos direktoriaus pavaduotoja. Direktoriaus Aivaro Anužio – Laimutės sūnaus ir Ievos vyro.
Karaliaus Mindaugo centro pavaduotojos ir centro viešuosius pirkimus laimėdavusios įmonės „Valedija“ akcininkės Jolantos Valiulienės disertacijos gynimo komisijoje buvo ne tik profesorė daktarė V. Žydžiūnaitė, bet ir pati centro vadovė daktarė L. Anužienė.
Dar profesorė M. Teresevičienė pirmininkavo Ignaco Lojolos kolegijos Sveikatos mokslų katedros vadovės ir Karaliaus Mindaugo centro Aukštadvario skyriaus vedėjos Aistės Antanaitienės disertacijos gynimo tarybai, Mindaugo mokymo centro Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos ir centro dalininkės („Ortopedijos klinikos“) vadovės Danutės Maurušaitienės disertacijos gynimo tarybai.
Buvusi Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros vedėja profesorė M. Teresevičienė yra Karaliaus Mindaugo centro projektų ir marketingo skyriaus vedėjo Algimanto Teresevičiaus sutuoktinė“, – teigiama reportaže.
Bendradarbiauja 25 metus: tai vienintelis tokias kompetencijas galintis suteikti universitetas
Savo ruožtu VDU atstovai DELFI sakė situaciją aptarę su minimomis specialistėmis. Anot jų, VDU yra vienintelis Lietuvos universitetas, kuriame vykdomi tyrimai ir mokymai profesinio rengimo srityje, tad sutapimais stebėtis nereikėtų.
„VDU Edukologijos institutas parengė daugelį edukologijos mokslo daktarų profesinio mokymo institucijoms ir kolegijoms visoje Lietuvoje. Moksliniai tyrimai vykdomi kompetencijų ir jų vertinimo, profesinio mokymo ar profesinio rengimo turinio modeliavimo ir kitose kryptyse. Todėl natūralu, kad VDU mokslininkai, dirbantys profesinio rengimo srityje, vadovauja šias temas analizuojantiems moksliniams darbams ir dalyvauja disertacijų gynimo tarybose.
VDU Profesinio rengimo studijų centras, Edukologijos katedra ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (anksčiau, Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokykla) bendradarbiauja 25 metus. Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta dar tada, kai profesinei mokyklai nevadovavo L. Anužienė. Per šį laikotarpį buvo vykdoma aktyvi mokslinė veikla darbo rinkos, profesijų, kvalifikacijų, profesinio rengimo vadybos ir standartizavimo, kvalifikacijų sistemos, mokytojų rengimo srityse. Mokykla buvo kaip praktinė laboratorija inovacijoms profesiniame mokyme ir rengime diegti. Rezultatas buvo svarbus tobulinant Lietuvos profesinio rengimo sistemą.
Bendradarbiavimas buvo vykdomas ne tik mokslo, bet ir studijų srityje: Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro darbuotojai tobulino savo kvalifikaciją, studijavo magistrantūros studijose ir prisidėjo prie esminio profesinio rengimo turinio, didaktikos, vadybos modernizavimo. Centras – VDU studentų praktikų vieta, kurioje jie įgyja praktinės veiklos pamatus“, – rašoma atsakyme DELFI.
Dalyvavo kaip VDU atstovė ir mokslininkė, atitikusi reikalavimus
Atsakydami į pastabas, kad M. Teresevičienė buvo L. Anužienės disertacijos gynimo taryboje, vadovavo komisijai, kurioje disertaciją gynė L. Anužienės marti Ieva, VDU atstovai aiškino, kad taip nutiko dėl bendrų galiojančių taisyklių.
„Edukologijos doktorantūros studijas VDU vykdo kartu su Vilniaus, Mykolo Romerio, Klaipėdos ir Aveiro (Portugalija) universitetais pagal griežtą reglamentą. Edukologijos mokslo krypties mokslo doktorantūros reglamentas parengtas pagal LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561 patvirtintus Mokslo doktorantūros nuostatus.
Doktorantūrai vadovauja ir sprendimus priima minėtų universitetų mokslininkų jungtinis komitetas, patvirtintas Lietuvos mokslų taryboje. Komitetas tvirtina disertacijų tematikas, doktorantų vadovų konkurso, priėmimo į doktorantūrą atviro konkurso sąlygas ir tvarką, vykdo disertacijų tematikų, doktorantų vadovų atranką ir priėmimą į doktorantūrą, tvirtina doktorantų mokslinių vadovų, konsultantų kandidatūras, tarpininkauja, kad būtų paskirti konsultantai, teikia išvadas dėl doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, jų rezultatų skelbimo ir daktaro disertacijos rengimo planų ir jų vykdymo, doktoranto darbo plano terminų atidėjimo, vykdo doktorantų atestaciją, užtikrina mokslo doktorantūros sėkmingą eigą ir rūpinasi jos lygio kėlimu, įvertina parengtas daktaro disertacijas, sudaro gynimo tarybas.
Gynimo tarybą komitetas sudaro iš ne mažiau kaip 5 narių. Tarybos nariai turi atitikti ne žemesnius nei vyresniojo mokslo darbuotojo reikalavimus, patvirtintus galiojančiuose Lietuvos mokslo tarybos teisės aktuose, dalyvauti doktorantūros procese, tarptautinėje mokslinėje-ekspertinėje veikloje. Tarybos nariai turi būti tos mokslo krypties mokslininkai, neturintys bendrų publikacijų su doktorantu. Ne mažiau kaip vienas Tarybos narys turi būti iš užsienio mokslo ir studijų institucijos. Bent 2 Tarybos nariai turi būti ne doktoranto institucijos mokslininkai. Sprendimas dėl disertacijos tinkamumo priimamas slaptu balsavimu.
Taigi, doktorantūros procesas yra daugiapakopis, kurio sprendimų priėmime dalyvauja įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai. Prof. M. Teresevičienė tarybos ir komisijos veiklose dalyvavo ir kaip VDU atstovė, atsakinga už doktorantūros vykdymą VDU Edukologijos katedroje, kuriai vadovavo 2002–2014 m., ir kaip mokslininkė, kuri atitiko Lietuvos mokslo tarybos keliamus reikalavimus vyriausiam mokslo darbuotojui ir mokslo kryptį, taip pat neturėjo bendrų publikacijų su doktorantais“, – nurodė jie.
Įžvelgia klaidų
Paklausti dėl V. Žydžiūnaitės, VDU atstovai tikino, kad laidoje buvo paskelbta klaidinanti informacija.
„Pirma, Ieva Anužienė nėra Šv. Ignaco Lojolos kolegijos direktoriaus, Laimutės Anužienės sūnaus, Aivaro Anužio žmona. Ji taip pat niekada nebuvo ir nėra Šv. Ignaco Lojolos kolegijos darbuotoja, todėl Vilma Žydžiūnaitė su ja niekada neturėjo ir neturi darbinių sąsajų.
Antra, Vilma Žydžiūnaitė Šv. Ignaco Lojolos kolegijos pavaduotojos pareigas eina tik nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio (Ieva Anužienė edukologijos mokslo krypties disertaciją apgynė 2015 m.). Tai nėra pagrindinės jos pareigos. Siekiant išvengti įvairaus pobūdžio tarpinstitucinių interesų konfliktų ir laikantis etikos, V. Žydžiūnaitė dirba tik administracinį darbą. Jos atsakomybės sritis – studijų ir taikomojo mokslo vadyba. Ši kolegija yra privati aukštojo mokslo institucija, kurioje potencialių darbuotojų vertinimą ir kandidatūras tvirtina Valdyba“, – nurodoma atsakyme DELFI.
VDU atstovų teigimu, I. Anužienė disertaciją „Sociokultūrinių kompetencijų ugdymas(-is) profesiniame mokyme“ apgynė 2015 m. Prof. V. Žydžiūnaitė I. Anužienės konsultante ir vadove buvo paskirta Doktorantūros komisijos, kurią sudaro kelių universitetų konsorciumas.
„Tai yra griežta, pagal formalius reikalavimus vykdoma mokslininko atitikties galimybei vadovauti doktorantui procedūra. Mokslinis konsultantas skiriamas pagal daugelį kriterijų, vienas iš jų yra mokslininko įdirbis konkrečios temos srityje (tematikoje). Atsižvelgiant į doktorantės temą, tik prof. habil. dr. V. Žydžiūnaitė atitiko tyrimų sritį ir turėjo tinkamo mokslinio lygmens publikacijas, mokslo tyrimų įdirbį: 39 tarptautinės mokslinės publikacijos; 2 monografijos; 2 mokslo studijos; 3 mokomosios knygos/ metodiniai leidiniai. I. Anužienės disertacija, kaip ir visos VDU disertacijos, iki teikimo gynimui perėjo tarptautinės plagiato programos patikrą ir buvo pripažinta originaliu darbu, galimu gintis“, – teigia atsakymą rengę.
Kompetencija neabejoja
Savo ruožtu J. Valiulienės daktaro disertacija „Kompetencijų perimamumas profesiniame rengime“, kurios gynimo tarybos nare buvo prof. habil. dr. V. Žydžiūnaitė, apginta 2011 m. gruodžio 2 d. Tuo metu (iki pat 2014 m.) prof. V. Žydžiūnaitė ėjo VDU Kokybės ir inovacijų centro vadovės pareigas (profesorės papildomos pareigos – tuometinėje Edukologijos katedroje). Tuomet ir dar 5 metus po šio gynimo profesorė su Šv. Ignaco Lojolos kolegija esą neturėjo jokių sąsajų.
„Į gynimo komitetą prof. habil. dr. V. Žydžiūnaitė buvo paskirta, nes atitiko griežtus formalius reikalavimus: neturėjo bendrų publikacijų su besiginančia disertaciją prelegente, taip pat šioje srityje turėjo didelį mokslinį įdirbį: 43 mokslo straipsniai, 1 monografija; 2 mokslo studijos, 1 mokomoji knyga, 1 metodinis leidinys.
Bendri prof. habil. dr. V. Žydžiūnaitės mokslo ekspertizę įrodantys faktai, kurie šiame kontekste yra nemažiau svarbūs: V. Žydžiūnaitė yra habilituota mokslų daktarė, turinti 2 daktaro laipsnius: socialiniai mokslai, edukologija ir sveikatos mokslai, slauga. Pastarasis mokslo laipsnis apgintas Tamperės universitete (Suomija). V. Žydžiūnaitė turi 2 magistro laipsnius: socialiniai mokslai, edukologija ir filosofijos magistras rūpoje, kuris apgintas Blekinge technikos instituto Sveikatos mokykloje (Švedija). Ji buvo eksperte 29 mokslo ir studijų projektuose; yra parengusi 175 mokslo straipsnius moksliniams žurnalams; parašiusi 7 monografijas; 8 mokslo studijas; 2 vadovėlius aukštajai mokyklai; 15 mokomųjų knygų; 4 metodines priemones; skaičiusi 105 pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose ir seminaruose; yra 7 tarptautinių mokslo žurnalų redakcinės kolegijos narė“, – nurodo VDU atstovai.
Intereso konflikto neįžvelgta
Atsakyme DELFI taip pat nurodoma, kad, kai buvo apgintos A. Antanaitienės ir D. Maurušaitienės disertacijos, profesinė mokykla dalyvavo VDU laimėtame ESF projekte „Tyrimų erdvės ir tyrėjų kompetencijų išplėtimas aukštojo neuniversitetinio mokslo sektoriuje“ (2006–2008 m.), kurio tikslas buvo profesinių mokyklų ir kolegijų darbuotojų mokslinių kompetencijų plėtojimas.
„Šiame projekte dalyvavo ne tik Karaliaus Mindaugo, bet ir daugelis kitų Lietuvos profesinių mokyklų ir kolegijų, kurių darbuotojai apgynė disertacijas. Doktorantų skaičius yra minėto projekto išdava ir ne daugiau“, – nurodoma laiške.
Pasak VDU atstovų, A. Teresevičius Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre įvairiose pareigose dirba nuo 1998 m. t.y jau 20 metų, tačiau su moksline veikla neturėjo ir neturi jokių sąsajų.
„Įvertinus įvardintus ir tikslius faktus intereso konflikto neįžvelgta“, – išvada pasidalijo VDU.
Informacijos pasiūlė ieškoti reglamentuose
Tuo metu su žiniasklaidos priemonių atstovais Karaliaus Mindaugo profesinio centro vardu įgaliota bendrauti Vilma Šliužaitė DELFI nurodė dėl A. Anužio disertacijoje neesančių nuorodų į anksčiau publikuotą darbą nieko negalinti pakomentuoti, nes jis nedirba Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Čia iki šiol dirba A. Anužienė.
„Atsakant į Jūsų klausimą dėl galimo interesų konflikto, patariu Jums susipažinti su disertacijų gynimo metu universitete galiojusiais Mokslo doktorantūros reglamentais.
Mokslo doktorantūros reglamente, kuris tvirtinamas Senato tarybos nutarimu, apibrėžta mokslo daktaro disertacijos rengimo, nagrinėjimo, gynimo, Gynimo tarybos sudarymo tvarkos, aptariami kiti su doktorantūros studijomis susiję klausimai.
Dokumente turėtų būti aptartas ir interesų konflikto vengimo klausimas“, – tenurodė ji.