„Skirtumas akademijoje ir paskaitų vedime nemažas. Čia labai daug neformalaus bendravimo. Nėra keista, jei kažkokį penktadienį su dėstytoju išeisi iškart į barą alaus arba paprašysi, kad ne paskaitų metu kažką paaiškintų papildomai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo V. Valintėlis.
„Mane sužavėjo pora jaunų dėstytojų, kurie pirmą pamoką statė visus prie sienos su lentele rankose, kur parašytas vardas, ir jau antrą paskaitą bandė į visus kreiptis vardais. Labai šiltai bendravo: po egzamino atnešė pora dėžių alaus, išdalino auditorijai užkandžių ir aptarinėjo egzaminų rezultatus, aiškino uždavinius“, – tęsė V. Valintėlis.
Pasak jo, Kopenhagoje dėstytojas yra labai stiprus oratorius, iš jo trykšta teigiama energija – matyti, kad jis nori pasidalinti žiniomis, sulaukti grįžtamojo ryšio iš studentų.
„Lietuvoje to (dėmesio iš dėstytojų – red.) labai trūko. Jeigu studijų metu norėjome pakeisti pora dėstytojų, nes buvo nesutarimų ar jų dėstymas buvo tiesiog tragiškas, tai mums to nepavyko padaryti. O čia į tai būtų labai rimtai atsižvelgta. Čia studentas yra daug svarbesnė figūra universiteto gyvenime nei Lietuvoje“, - pasakojo V. Valintėlis.
Visą laidos „Salos“ įrašą klausykite čia.