Būtent pastarieji priedai buvo išsigelbėjimas dirbantiesiems. Dabar, besikreipusiojo teigimu, jie bus priversti dirbti už minimalų arba artimą jam atlygį.

Savo ruožtu MRU Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus aiškino, kad kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimas laikinai nepratęstas tik vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, bet ne dėstytojams.

„Sprendimas susijęs su universitete vykdomais pokyčiais, siekiant kuo efektyviau išnaudoti ribotus universiteto išteklius, mažinti administravimo išlaidas ir daugiau lėšų nukreipti dėstytojų atlyginimui bei studijų kokybės gerinimui“, – teigė jis, pripažindamas, kad apie sprendimą, kurį reikėjo skubiai priimti, nebuvo spėta laiku paaiškinti visuose padaliniuose.

Dirbantis MRU: jiems trūksta ne tik žinių, bet ir tiesiog sveiko proto

„Kalbėdami apie MRU, daugelis tampa visai neblogais istorikais ir iš karto pamini Minsko aukštąją milicijos mokyklą, pašiepiamai pabrėždami, kad niekur toli nuo tos „mentų profkės“ ir nenueita. Kiti gi mano kitaip – universitetas reformuotas, kažkada net buvo vienu iš Lietuvos lyderių pagal studentų skaičių, jame dirba tikrai ne vien seno sukirpimo profesoriai, besinaudojantys dar mezozojaus eroje paruoštais konspektais bei mokslinius darbus „rašantys“ magistrantų, doktorantų rankomis, bet ir daugybė šaunių, norinčių ir galinčių dirbti žmonių. Kaip gi yra iš tikrųjų?“, – retoriškai klausė į DELFI besikreipęs universiteto darbuotojas.

Jo teigimu, iš tikrųjų viskas yra labai paprasta, o labiausiai čia tinka posakis „batsiuvys be batų“.

„Aukštosios mokyklos, kuri išdidžiai skelbiasi ruošianti organizacijų vadybos, viešojo administravimo, ekonomikos, apskaitos specialistus vadovams tikrai labai reiktų patiems skubiai nueiti į paskaitas. Nes labai panašu, kad trūksta ne tik kad žinių, kaip valdyti įstaigą, bet tiesiog sveiko proto, logikos ir padorumo“, – įsitikinęs jis.

Nusprendė panaikinti priedus, tačiau nieko nepaaiškino

Pašnekovo teigimu, ypač naudingos būtų tos paskaitos, kuriose pasakojama apie komunikavimą su darbuotojais.

„Negalima tiesiog leptelėti, kad „rektoratas nusprendė panaikinti priedus prie atlyginimo visiems administracijos darbuotojams ir visiems dėstytojams“, ir tyliai sėdėti savo kabinetuose apsimetant, kad „ką aš galėjau padaryti, situacija tokia, krizė“. Savo sprendimus reikia paaiškinti. Slėptis — tai bailumas“, – įsitikinęs MRU dirbantis asmuo.

Jis aiškino puikiai suprantantis, kad didžiajai daliai skaitytojų nusispjauti, kad MRU darbuotojai (išskyrus vadovus) rugsėjo antroje pusėje staiga sužinojo, kad nuo rugsėjo pirmos netenka visų likusių priedų prie atlyginimo, kitaip tariant dirbs už minimalų arba labai artimą minimaliam atlyginimą.

„Daugelis net pasakys: „Taip ir reikia tai profkei, seniai reikėjo uždaryti“. Tačiau studentams, kurie patikėjo šia aukštąja mokykla, tikrai vertėtų nesistebėti, kad dėstytojui, sužinojusiam, kiek jis uždirbs, menkai terūpi paskaitos. O prasta studijų kokybė – puikus nekokybiškos paslaugos pavyzdys“, – dėstė jis.

Statybose dirbantis dėstytojas nebestebins

Skaitytojo teigimu, nenuostabu, jei neilgai trukus studentai pamatys MRU dėstytoją, dirbantį pagalbinio darbininko darbą statybose.

„Tačiau, pasikartosiu, kad liūdniausia ne tai, kad atlyginimai mažėja. Liūdniausia tai, kad su
žmonėmis niekas nesikalba. Universiteto personalas tiesiog nustojo dirbti, nes nežino, nei kas vyksta, nei ką vadovybė planuoja daryti, nei kiek uždirbs.

Pasakysite: „Eikite, pakabinkite vadovus už pakarpos ir nenuleiskite tol, kol nepaaiškins visko“? Ko gero, taip, tai būtų teisingas sprendimas. Tik čia yra viena bėda – darbuotojai kultūringi, vengia kažką aštriau pasakyti, bet net ir mokslų daktarų kantrybė nėra begalinė. Kartais tikrai nepaprastai pavydu žiūrint į tai, kaip žmonės į neadekvatų įmonių ar valstybės vadovų elgesį reaguoja karštakošiai pietiečiai. Ir lietuviams pagaliau laikas atšilti ir drąsiai pasakyti, ką galvojame“, – kodėl nusprendė prabilti viešai, aiškino jis.

Šį rudenį neteks apie 300 tūkst. eurų pajamų

Tuo metu V. Norkus tikino, kad dėl įvairių priežasčių universitetas šį rudenį neteks apie 300 tūkst. eurų pajamų.

„Tai susiję su universiteto apsisprendimu pakelti kokybės kartelę, įvesti aukštesnį minimalų stojamąjį balą. Dėl to į bakalauro studijas šiemet nebuvo priimta daugiau nei 450 studentų, pareiškusių pageidavimą studijuoti MRU. Be to, universitetas šiemet nesudarė mažų grupių ir dėl to taip pat nepriėmė daugiau nei 100 studentų bakalauro studijose ir 170 magistrantūros studijose. Žinoma, studentų mažėjimą lėmė ir objektyvios priežastys, dėl demografijos ir emigracijos mažėjantis gyventojų skaičius“, – tokį praradimą aiškino jis.

Dėl to, sakė MRU atstovas, ir nuspręsta pataupyti – ne tik mažinant administravimo išlaidas, bet jau anksčiau atsisakyta iš universiteto lėšų išlaikomos valgyklos, išoriniams operatoriams perduotos leidybos, švaros paslaugos, stipriai sumažintas transporto parkas, pereinama prie bepopierinės dokumentų apyvartos. Artimiausiu metu planuojama privačiam operatoriui perduoti bendrabučių administravimą.

„Finansinę padėtį gerinti numatome ne vien taupydami, bet ir sparčiau plėtodami projektinę veiklą, mokslo ir technologijų perdavimą per naujai įkurtą socialinių mokslų laboratorijų MRU LAB centrą“, – dėstė V. Norkus.

Kintamoji dalis sudarydavo ir antrą atlyginimą

Jo teigimu, universiteto darbuotojų darbo užmokestį sudaro dvi dalys: pareiginis atlyginimas ir kintamoji darbo užmokesčio dalis. Pastaroji, aiškino V. Norkus, gali būti skirta už pasiektus veiklos rezultatus (iki 100 proc. pareiginio atlyginimo) ir už iniciatyvumą ir inovacijų taikymą (kintamoji dalis gali sudaryti iki 25 procentų), kurie nustatomi pagal MRU Tarybos patvirtintą Personalo darbo apmokėjimo aprašą.

„Sumažėjus universiteto gaunamoms pajamoms, šiuo metu dar nėra suformuotas darbo užmokesčio fondas. Kol tai nėra padaryta, universiteto rektorius negali pratęsti kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo universiteto administracijos darbuotojams ir rugsėjo 20 d. jie gavo tik avansinį mokėjimą nuo tarnybinio atlyginimo dydžio. Kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimas pratęstas tik dėstytojams“, – sakė MRU atstovas.

Jo teigimu, rektorius reguliariai susitinka su universiteto bendruomene aptarti svarbiausius klausimus, kiekvieną mėnesį vyksta išplėstiniai rektorato posėdžiai.

„Tačiau šį kartą tenka rektoriaus vardu atsiprašyti, kad apie sprendimą, kurį reikėjo skubiai priimti, nebuvo spėta laiku paaiškinti visuose padaliniuose“, – apgailestavo V. Norkus.

Studentų mažėjo drastiškai

DELFI primena, kad MRU – vienas labiausiai šiemet „nukraujavusių“ universitetų. Po pirmojo stojimo turo, norą studijuoti čia savo lėšomis pareiškė kone dvigubai mažiau asmenų. Praėjusiais metais studijas valstybės nefinansuojamose (vnf) studijų vietose pradėjo 1200, šiemet tokį norą išreiškė vos 683 studentai. Tad pokytis – net 43 proc.

Į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų (vf+vnf/st) vietas šios mokymo įstaigos atstovams ir pavyko privilioti kone tiek pat studentų (šiemet – 115, pernai –118), tačiau į valstybės finansuojamas studijų vietas užpernai pretendavo net 352 studentai, tad pernai drastiškai sumažėjo studijuojančių savomis lėšomis (iki 118).

Paklaustas, kokias studentų skaičiaus mažėjimo priežastis įžvelgia, MRU studijų prorektorius Giedrius Viliūnas tąkart vardijo ne tik demografines priežastis ir įvestą minimalaus balo kartelę, bet šį praradimą aiškino tuo, kad jie yra nusprendę nekomplektuoti mažų studentų grupių, kad bendrai juntamas negatyvus požiūris į socialinius mokslus, šiemet 8 proc. sumažinta valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose, socialiniuose moksluose – dar 10 proc.