Baigta mokykla, miestas: Gerosios Vilties vidurinė mokykla, Vilnius.
Baigtas universitetas ir studijos: Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoju aplinkos inžineriją.
Darbinė veikla: dainininkas, muzikantas, atlikėjas.
Sėkmingiausia ir „mistiškiausia“ pamokos: sėkmingiausia pamoka buvo matematika. Nors nebuvau pirmūnas, tačiau visi dalykai mokykloje man sekėsi neblogai. Tokios pamokos, kurios visiškai nesuprasčiau, net nebuvo. Gal chemija man buvo šiek tiek „mistiškesnė“.
Lankei Balio Dvariono mokyklą, Vilniaus sporto mokyklą. Kiek dar talentų turi, apie kuriuos nieko nežinome?
Tai nėra talentai. Muzikos mokykla man padėjo tapti tuo, kuo esu dabar. Net dvylika metų lankiau krepšinio mokyklą, taip pat ėjau į dailės būrelį, bet profesionaliu krepšininku ar dailininku netapau. Vaikystė yra labai trapus laikotarpis, kai trūksta pasitikėjimo, todėl labai svarbu, kur tu pateksi – pas kokį trenerį, mokytoją, į kokią komandą, tarp kokių vaikų. Visa tai gali lemti, ar pasirinkta veikla, tau tikrai bus įdomi ir patiks.
Kaip tavo tėvai vertina menų krypties pasirinkimą?
Dabar iš tėvų jaučiu didelį palaikymą. Tačiau jie yra vyresnės kartos, todėl, linkėdami man gero, iš pradžių norėjo, kad įgyčiau tokią specialybę, kuri užtikrintų gerą ateitį. Deja, ji dažniausiai nesiejama su menu. Tradiciniu požiūriu menas ir lieka menu, dažniausiai be perspektyvos. Tačiau tėvai negali nuspręsti už vaiką, jo polėkį ar norą.
Bet po mokyklos pasirinkai aplinkos inžinerijos studijas?
Suvokdamas menininkų padėtį Lietuvoje, mąsčiau apie tai, kaip reikės išlaikyti savo šeimą, vaikus. Visada norisi kažko daugiau – ne tik nusipirkti duonos ir sviesto. Norisi ir pakeliauti, ir pamatyti pasaulį.
Kai stojau į aplinkos inžineriją, tai atrodė perspektyvi specialybė bei patiko, nes buvo „arti gamtos“. Šis pasirinkimas buvo mano sprendimas, tačiau, žinoma, nemažai įtakos turėjo ir mano autoritetingi tėvai. Net neabejoju, kad ši specialybė man gyvenime tikrai pravers, nes bet koks mokslas yra naudingas.
Iš tiesų niekada negalvojau, jog būsiu dainininkas. Negalvoju ir apie tai, ar būsiu inžinierius. Norėjau būti ir kosmonautas, ir krepšininkas, ir dainininkas. Visose srityse norėjau save išbandyti. Tik bandydamas pamatai, kur gali save realizuoti ir būti laimingesnis.
Specialybė visuomet yra reikalinga ir visiškai nesvarbu, ar tai inžinerija, ar geodezija, ar ekonomika. Leonardas da Vinčis bei Albertas Einšteinas taip pat buvo arti meno, tačiau puikiai išmanė ir tiksliuosius mokslus. Kuo daugiau žinių semiesi, tuo tampi protingesnis ir išmintingesnis.
Ką sakai sau, kai nesiseka?
Tokiu atveju aš visada sau pasakau – „arba tu, arba tave“. Turi stotis ir eiti, nes niekas kitas tavimi nepasirūpins. Tačiau visa tai turi būti daroma nepaminant žmogiškumo ir savo vertybių – ne arogantiškai, egoistiškai ar lipant kitiems per galvas.
Ar iš muzikos (pvz., dainuojant) įmanoma gerai uždirbti Lietuvoje?
Jei turi proto ir mąstai apie išliekamąją vertę, moki kurti strategijas, žinoma, kad gali užsidirbti. Jei galvoji tik apie vienų ar dviejų metų projektą, nieko gero nereikia tikėtis. Atlikėjai, kurie dainuoja po 20-30 metų, būtent ir yra meistrai-profesionalai, nusipelnę pagarbos, nes gali gyventi iš muzikos.
Ar save priskiri prie Lietuvos pop muzikos atlikėjų? Kaip pats vertini Lietuvos pop muzikos kultūrą ir jos atstovus?
Žinoma, kad aš esu pop kultūros atstovas. Lietuvos pop muzikos kultūra tokia pati kaip ir visame pasaulyje – yra kokybiškos ir yra nelabai kokybiškos muzikos. Apie kitų šalių atlikėjus mes esame daug geresnės nuomonės, nes Lietuvą pasiekia tik kokybiškesnė muzika. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra labai laikinų atlikėjų, tik gal tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva viskas yra labiau pastebima.
Mokykloje žinojai ar nežinojai, kad būsi...?
Aš ne orakulas ir ateities tikrai nežinau (juokiasi). Vienintelis dalykas, ko aš norėjau – būti savarankiškas, todėl nuo 16 metų ėmiausi tokių darbų, apie kuriuos kiti nepilnamečiai net nepagalvotų – dirbau statybose, apsauginiu darbuotoju, padavėju.
Visada norėjau kažką sukurti, o muzika, sportas buvo tik priemonės tai padaryti. Visada reikia protingai mąstyti ir klausyti savęs. Buvo momentų, kai norėjau mesti muzikos mokyklą, nes buvo labai sunku mokytis, bet visada reikia įvertinti, ko tu iš tiesų nori, ir to siekti. Nors vaikystėje sunku tai suprasti, bet jau nuo mažens būtina apie tai pradėti mąstyti.
Profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“ su naujienų portalu DELFI skelbia konkursą moksleiviams. Skaitykite interviu su skirtingų sričių specialistais, pažymėtus „Kam to reikia?!“ ženklu, ir laimėkite su vienu iš savo srities profesionalų šešėliavimo pamoką, t.y. galimybę kartu praleisti dieną, stebint jo kasdienį darbą ar net padedant atlikti užduotis.
Sudalyvauti konkurse galite, registruodamiesi čia.