- Ar susipažindami su naujais žmonėmis, prisistatote kaip skautė arba sesė Ūla?
- Eidama gatve ar keliaudama, nesakau, kad esu sesė Ūla, bet, jeigu į stovyklą atvažiuoja vaikai, mes jiems sakome, kad nesame vadovai, nesame tėvai ar mamytės. Mes esame broliai, sesės, skautai ir visi kiti.
- O kodėl jūs vieni kitus vadinate broliais ir sesėmis? Iš kur atėjo ši tradicija?
- Skautai yra toks ryšys tarp žmonių, kuris visus vienija. Jeigu žmonės tarpusavyje pykstasi, tai yra labai, labai neskautiška. Tas ryšys atsiranda, kai vienas į kitą kreipiesi „tu, broli, sese“ ir t.t.
- Tai skautuose nebūna vaidų?
- Šią vasarą turėjome labai ilgai išlikusią stovyklą „Budėk 2014“. Turėjome apie 70 vaikų ir vidury stovyklos po truputį visi pradeda nervintis dėl visiškų smulkmenų. Tokių vaidų atsiranda, bet mes stengiamės į tai nekreipti dėmesio, nes tai yra žmogiška.
- O tie pykčiai atsiranda tarp vadovų ar taip pat ir tarp vadovų ir vaikų?
- Daugiau tarp vadovų. Mes su vaikais į pykčius net nesileidžiame. Jeigu atsikalbinėja, tu parodai, kad turi autoritetą prieš tą žmogų, nesileidi į ginčus.
- Kas būtent iššaukia tą jų pagarbą vyresniems skautams?
- Pagarbos sulauki tuomet, kai nesielgi su vaikais taip, tarsi jie būtų mažučiai. Ar devynmetis, ar dešimtmetis, bendrauji kaip su suaugusiu žmogumi, paklausi, kaip sekasi, nesakai, kad „sužinosi, kai kasos užaugs“. Dar jis autoritetą jaučia dėl to, kad esi „profas“ savoje srityje. Galbūt jis irgi nori tai išmokti, dėl to jis tavęs ir klauso.
- Ar būnant tarp ne skautų, jaučiate pareigą skleisti skautiškas vertybes, skautišką dvasią?
- Taip. Atsimenu, kai dar mokiausi mokykloje, analizuodavome lietuviškus kūrinius, kuriuose vyraudavo patriotizmas. Labai dažnai mūsų lietuvių mokytoja paklausdavo: ar jūs mylite Lietuvą? Ir tada visi iškart sakydavo, kad visur geriau – Anglijoje, Amerikoje geriau. Man iškart toks kirtis – pradedu ginti ir sakyti: jeigu jūs, jūsų tėvai, neduoda nieko Lietuvai, kodėl Lietuva turėtų kažką duoti jums? Jeigu kažkam nepatinka gyventi Lietuvoje, man iškart norisi atsikirsti: tai kodėl tau nepatinka? Ar padarei ką nors, kad būtų geriau?
- Kaip per penkerius metus jus pakeitė skautiška veikla?
- Gavau šiek tiek didesnį atsakomybės jausmą – vienas iš įstatų yra, kad skautas yra paklusnus tėvams ir vyresnybei. (...) Dar vienas labai svarbus įstatas – skautė kukli ir mandagi. Tai reiškia, kad skautė ne išsišokėlė, ne pasileidėlė. Skautė yra tvarkinga mergina. Man tokių atsitikimų pasitaikydavo, kai pasielgdavau netašytai. Aš turiu padaryti viską teisingai, kaip manęs prašo.
Visą laidos „Jaunas ir talentingas“ įrašą klausykite čia.