„Turime pripažinti, kad matematikos, kitų dalykų pasiekimų skirtumai labai dideli. Vyresnių klasių mokinių matematikos, gamtos mokslų pasiekimai žemesni nei daugelio šalių, žemesni nei EBPO vidurkis. Nerimą kelia ir tai, kad nemaža dalis mokinių tikrai negerai jaučiasi mokykloje - kalbu apie klimatą mokyklose, santykius. Iššūkis, kuris nelengvai įveikiamas - didėjanti atskirtis švietime“, - atkreipė dėmesį ministrė.
Pasak J. Petrauskienės, socialinė, ekonominė atskirtis tai lemia tik iš dalies.
„Netolygumas tarp savivaldybių, netolygumas pačių savivaldybių viduje tarp skirtingų mokyklų irgi akivaizdus“, - sakė ministrė.
Pagrindinis žmogus, gebantis spręsti šias ir kitas švietimo problemas, J. Petrauskienės įsitikinimu, yra mokytojas.
„Mokytojų rengimo, profesinio ugdymo, apmokėjimo už darbą sistemos pertvarka yra viena esminių, pagrindinių pertvarkų švietime, nes faktai, kuriuos šiandien turime, kad per trejus metus padidėjo vyresnių nei 60 metų amžiaus mokytojų skaičius Lietuvoje, ir jų yra daugiau kaip 15 proc., bet sumažėjo trisdešimtmečių mokytojų skaičius, ir jų yra tik 3 proc. , rodo struktūrines problemas“, - konstatavo J. Petrauskienė, apžvelgdama, kas jau daroma ir numatoma padaryti ateityje sprendžiant šias problemas.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre, vykstančioje konferencijoje „Pakeliui siekiant bendro tikslo - visos mokyklos geros!“ švietimo ir mokslo ministrė pristatė pastarųjų trejų metų švietimo būklės analizę ir pokyčius kuriant gerą mokyklą.
Švietimo bendruomenė diskutuos apie „kokybės krepšelį“, skirtą bendrojo ugdymo mokykloms, neformaliojo švietimo krepšelį, kalbės apie savivaldybių vaidmenį kuriant gerąją mokyklą.
Kasmetę švietimo konferenciją rengia Švietimo ir mokslo ministerija, pirmoji jos dalis bus tiesiogiai transliuojama ŠMM feisbuko paskyroje ir YouTube kanalu.