Tai parodė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inicijuota apklausa „Aš Europoje 2025-aisiais“, kurioje dalyvavo 844 Lietuvos dvyliktokai.
Tačiau socialogams ir ekonomistams tokios abiturientų svajos kelia tik juoką.
Nemano, kad kas antras lietuvis bus verslininkas
Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad samdomų darbuotojų ir savo verslą pradedančių asmenų proporcija Lietuvoje yra visiškai kitokia. Anot jo, pakankamai naivu tikėtis, kad po 10-ties metų kas antras lietuvis bus verslininkas arba pats sau vadovaus.
„Jei kas antras bus verslo savininku, neaišku, kas dirbs ir bus samdomais darbuotojais. Aišku, ambicijos yra gerai. Tiek noras vadovauti, tiek – įgyti aukštąjį išsilavinimą yra sveikintinas. Tačiau sunku pasakyti, kokiais motyvais remdamiesi moksleiviai atsakinėjo į klausimą apie būsimą profesiją. Norėčiau, kad jie iš tiesų nebijotų rizikuoti ir imtis savo verslo“, – lūkesčiais dalijosi ekonomistas.
Tačiau jis pastebėjo, kad noras turėti savo verslą ir noras uždirbti 1500 eurų atlyginimą yra visiškai nesuderinama. N. Mačiulis – įsitikinęs, kad Lietuvoje 2025-aisiais 1500 eurų bus minimalus atlyginimas.
„Arba mūsų moksleiviai pajamų atžvilgiu yra labai neambicingi, arba, greičiausiai, nesugeba tinkamai įvertinti ekonominių ir atlyginimų pokyčių tendencijų. Daugelyje euro zonos valstybių šiuo metu minimalus atlyginimas yra net didesnis nei 1500 eurų. Todėl tikrai galime teigti, kad ir Lietuvoje 1500 eurų atlygis bus mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Jeigu Lietuvos neištiks didelė krizė, vidutinis darbo užmokestis po 10-ties metų turėtų būti apie 2000 eurų (apie 7000 Lt). Manau, kad 1500 alga net ir dabar nėra ambicinga alga asmeniui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą“, – įsitikinęs ekonomistas.
Todėl jis tvirtina manantis, kad abiturientai nori ne būti savo verslo vadovais, o tiesiog pernelyg daug nepriklausyti nuo kitų asmenų įtakos. Tiesa, apklausos duomenimis, tik 11 proc. abiturientų mano, kad po 10-ties metų dirbs viešajame sektoriuje.
Siekia išsilavinimo, tačiau žinių neišnaudoja
N. Mačiulis pastebi, kad abiturientai turi labai daug lūkesčių ir išsilavinimo srityje. Anot jo, net ir labiausiai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse aukštojo išsilavinimo siekia mažiau žmonių nei Lietuvoje.
„Gerai, kad lietuviai supranta išsilavinimo naudą, tačiau ir čia matau neigiamą tendenciją. Reikia suprasti, kad ir įgijus profesinį išsilavinimą, turint darbui skirtus įgūdžius, gyvenime galima pasiekti pakankamai gerų rezultatų ir netgi būti prestižinės profesijos atstovu. Lietuvoje neproporcingai daug gyventojų siekia aukštojo išsilavinimo, nes praktiškai nėra jokios kartelės, kuri trukdytų ten patekti. Bolgai, kad Lietuvoje yra daug aukštą išsilavinimą turinčių žmonių, tačiau jų žinios yra pakankamai nekokybiškos" , – pastebi N. Mačiulis.
Anot jo, pernelyg pasitikėti abiturientų apklausa nereikėtų, nes jauno žmogaus kompetencijos pradeda formuotis universitetuose. Ekonomistas mano, kad dar mokyklose besimokantys jaunuoliai retai kada suvokia, kas yra verslininkas, ką reiškia juo būti, ir kokios yra verslininkų ar samdomų darbuotojų pajamos.
Nemoka į gyvenimą žiūrėti realistiškai
Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje susituokusių 25–29 m. amžiaus vyrų yra 17 proc., moterų – 32 proc. Tačiau abiturientų apklausa parodė, kad 80 proc. jų po dešimties metų tikisi būti susituokę, o būdami 26–30 metų amžiaus didžioji dalis planuoja susilaukti vaikų. 70 proc. abiturientų tikisi turėti 2, 16 proc. – 3 ir tik 9 proc. – 1 vaiką.
Anot visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus sociologo Vlado Gaidžio, apklausa atskleidė, kad moksleiviai neretai mąsto pernelyg naiviai ir optimistiškai.
„Žmonės daug ką planuoja ir tikisi. Žadame sau po naujų metų sveikai gyventi, pradėti sportuoti, taip pat žadame ir susituokti, turėti vaikų. Nežinau asmenų, kurie planuotų negatyvią ateitį. Galvotų, kad neturės vaikų, antros pusės. Galima būtų pastebėti, kad daugelis abiturientų mąsto nelabai realistiškai, kiekvienas iš jų kažko tikisi, kad jų gyvenimas bus geresnis“, – pastebėjo sociologas.
Lūkesčiai geri, bet nepakankami
Jis džiaugėsi, kad vis dėlto abiturientams šeima ir vaikai tebėra vertybė. Tačiau pastebėjo, kad net ir tokių optimistiškai nuteikiančių prognozių neužteks lietuvių populiacijos didinimui.
„Matyti, kad jaunuoliai į santuoką žiūri palankiau, skirtumai iš tiesų yra dideli. Jeigu skaičiuotume abiturientų nurodytą suminį gimstamumo rodiklį, matytume, kad tas skaičius yra 2,0, šiuo metu šis skaičius Lietuvoje yra maždaug 1,6. Tiesa, nors rodiklis geresnis, jo neužtenka. Kad populiacija išliktų stabili, suminis gimstamumas turėtų būti 2,1. Intencijos yra daug geresnės, tačiau vis tiek blogesnės, nei reikia populiacijos išlikimui“, – pastebi sociologas.
Asmenų, kurie tikisi po 10-ties metų gyventi Lietuvoje, skaičiaus sociologas nesureikšmino. Anot jo, tai labai priklauso nuo klausimo suformulavimo.
„Nemanau, kad dėl to, kad mažiau žmonių emigruos, Lietuvoje bus daugiau gyventojų. Jau dabar matyti, kad mirtingumas Lietuvoje viršija gimstamumą ir tai, manau, bus būdinga Lietuvai dar ilgą laiką. Gyventojų gali padaugėti tik tuo atveju, jei į Lietuvą pradės plūsti imigrantai, kurių šiuo metu beveik nėra“, – patikino jis.
Požiūris keičiasi
Dvyliktokų atsakymai į klausimą, kokios naujos šalys per artimiausius 10 metų norėtumėte, kad prisijungtų prie Europos Sąjungos, priminė reprezentatyvias visuomenės apklausas: daugiausia moksleivių, t. y. 46 proc., pritarė Islandijos narystei, 37 proc. – Ukrainos, net 34 proc. – Turkijos.
Anot V. Gaidžio, pastarasis rezultatas yra šiek tiek netikėtas: „Paskutinė visuomenės apklausa rodo, jog Turkijos narystei pritaria kur kas mažesnis skaičius – 16 proc. Įtakos moksleivių apklausos rezultatams gali turėti ir jaunimo tolerancija, ir kartų skirtumai.“
Kartų skirtumai atsispindi ir kituose rezultatuose. Pavyzdžiui, kaip tris labiausiai norimas aplankyti Europos Sąjungos valstybes daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė Prancūziją, 41 proc. – Italiją, 38 proc. – Ispaniją (apklausos metu moksleiviai galėjo pasirinkti kelis atsakymus, todėl atsakymų suma viršija 100 proc.).
„Panašus klausimas visiems Lietuvos piliečiams buvo užduotas 1991 m. Pirmoje vietoje tuomet buvo Vokietija, matyt, simbolizavusi Vakarus, gerbūvį. Vargu, ar ankstesnei kartai Prancūzija būtų buvusi pirmoje vietoje. Gal moksleivių atsakymams įtakos galėjo turėti kokie nors įvykiai, gal kokie nors matyti prancūziški filmai – hipotezių neturiu“, – svarstė sociologas.
Apklausą „Aš Europoje 2025-aisiais“ spalio 6–22 d. organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 123 dvyliktokų klasės (arba IV-os gimnazijos klasės) iš Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų 48 savivaldybėse. Iš viso į apklausos klausimus atsakė 844 moksleiviai. Iš jų – 275 vaikinai ir 569 merginos.
