Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas DELFI įvardijo prasčiausias Vilniaus miesto mokyklas (pagal 2018-ųjų metų rezultatus), kurios reitingų rezultatus tempia žemyn: Menachemo gimnazija, Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija, Ozo gimnazija, Juozo Tallat Kelpšos konservatorija, Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija, Pranciškaus Skorinos gimnazija ir Naujininkų mokykla.

DELFI kalbinti įvardytų mokyklų vadovai teigė, kad nesupranta, kodėl yra taip nuvertinami. Vieni kalbėjo, kad jų moksleiviai koncentruojasi ne į bendruosius dalykus, kiti teigė, kad siekia išlaikyti tradicijas, o treti tiesiog peikė reitingų sudarymo sistemą. „Šie reitingai – daugiau su šakėmis ant vandens rašyti nei objektyvūs“, – DELFI tvirtino Naujininkų mokyklos direktorius.

Panašia nuomone dalijosi ir Vilniaus ozo gimnazijos direktorius, negailėjęs kritikos net tik reitingams, bet ir sostinėje pirmaujančiam Vilniaus licėjui.

Menachemo gimnazija: esame tradicinė žydų mokykla

Menachemo gimnazija – miesto centre įsikūrusi žydų vidurinė mokykla. Internete pateikiamame aprašyme teigiama, kad tai nevalstybinė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas rusų ir lietuvių kalbomis.

Gimnazijos administratorė Giedrė (pavardės nenorėjo įvardyti – DELFI) teigė, kad tokie rezultatai stebina ir šokiruoja. Ji taip pat pridūrė, kad žydų mokyklos yra itin vertinamos ir į jas nelengva patekti.

Šįmet, administratorės teigimu, mokykloje nesimoko nė vienas abiturientas, o 2018-aisiais egzaminus laikė vos 2.

Valstybinis anglų kalbos egzaminas

„Mūsų mokykla tokia, kurioje nėra tokių klasių kaip paprastose, valstybinėse. Mokinių čia mokosi labai mažai, – teigė administratorė. – Tai visiškai kitokia, tradicinė žydų mokykla.“

Administratorė taip pat įvardijo, kad vaikai į jų bendruomenę ateina dar pradėdami lankyti darželį ir lieka iki pat pilnametystės, kol baigia mokyklą. Beje, nors pamokos vyksta įprasta tvarka, jos prasideda kiek kitaip nei kitose mokyklose – malda.

Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija: kokios mokyklos šiandien - tokia valstybė rytoj

Dieninės, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokyklos tinklapio pagrindinį puslapį puošia Joachimo Lelevelio nuotrauka. „Galime drąsiai teigti – kokias turime mokyklas šiandien, tokią valstybę turėsime rytoj“, – teigiama vienoje iš tezių mokyklos tinklapyje.

Su J. Lelevelio inžinerijos gimnazijos direktore Edita Zubel DELFI susisiekti nepavyko, nes šiuo metu ji atostogauja, o kiti asmenys, kaip teigė telefonu atsiliepusi darbuotoja, negali bendrauti su žiniasklaida.

Mokyklos tinklapyje taip pat galima rasti ir leidinių, kuriuose rašoma apie įstaigą, straipsnius. Tarp lenkiškų leidinių ištraukų, vienoje iš nuorodų – 2016-ųjų metų žurnalas „Veidas“, kuriame buvo išspausdintas Lietuvos gimnazijų reitingas. J. Lelevelio gimnazija (tuo metu – vidurinė mokykla) buvo 77-oje vietoje.

Juozo Tallat Kelpšos konservatorija: svarbiau specialybė, o ne bendrojo ugdymo dalykai

J. Tallat Kepšos konservatorija savo istoriją skaičiuoja nuo 1940 metų. 1949 m. jai buvo suteiktas J. Tallat Kelpšos vardas. Šiuo metu konservatorijoje mokosi 9-12 klasių mokiniai iš visos Lietuvos.

Ir nors šios ugdymo įstaigos ugdytinių pagrindinių dalykų rezultatai neblizga, direktorė Doleroza Pilikauskienė DELFI teigė, kad jos auklėtiniai pasiekia puikių rezultatų profesinėje srityje.

D. Pilikauskienė teigė, kad 80 proc. jų absolventų įstoja į aukštąsias mokyklas ir Lietuvoje, ir užsienyje, o tie, kurie niekur neįstoja, greičiausiai tais metai net ir nebando stoti. Šįmet konservatoriją baigė 33 mokiniai, į aukštąsias įstojo 23.

Valstybinis anglų kalbos egzaminas

Tiesa, J. Tallat Kelpšos konservatorija – vidurinė muzikos mokykla. Norint joje mokytis, reikia laikyti egzaminus. „Yra stojamieji, bet būtent muzikiniai“, – kalbėjo D. Pilikauskienė ir neslėpė, kad ir prieš įstodami į šią konservatoriją jos auklėtiniai dažnai lanko dvi mokyklas: įprastą ir muzikos, tad tikėtina, kad ne visi spėja visur pasiekti puikių rezultatų. Beje, direktorė atskleidė, kad norint įstoti į šią konservatoriją nereikia pateikti puikių rezultatų iš vidurinės mokyklos, svarbu neturėti nė vienos skolos.

„Pas mus niekas nekreipia didelio dėmesio į bendrąjį ugdymą, nes reikia specialybės, stoja į akademiją“, – kalbėjo direktorė.

Ozo gimnazija: šie reitingai – mokyklų vertinimo profanacija

Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras DELFI teigė, kad tokie reitingai tėra tik profanacija. Esą skelbiant tokius reitingus tiesiog iškraipomi tikri faktai, o reitingų viršūnėse esančios ugdymo įstaigos tokių rezultatų pasiekia dirbtinai – atsirinkdami ir prisiviliodami tik geriausius reitingus.

„Reitingų nepripažįstu ir nekomentuoju, – teigė direktorius. – Visi šie reitingai – mokyklų vertinimo profanacija. Jei paskaitytumėte švietimo įstatymą, kokie keliami tikslai švietimui ir sulygintumėte su tuo, pagal kokius kriterijus ši UAB (kalba apie žurnalą „Reitingai“ – DELFI) savavališkai reitinguoja mokyklas, tai pamatytumėte visišką prarają ir neatitikimus.“

Šįmet žurnalas „Reitingai“ pristatė gimnazijų reitingus pagal dalykus. Reiškia, reitingas išdėliotas pagal tai, kaip jų absolventai išlaikė vieno ar kito dalyko valstybinius brandos egzaminus. Tačiau Ozo gimnazijos direktorius kritikuoja tokį vertinimo kriterijų. „Jie ne gerai paruošia, o atsirenka mokinius. Tai esminis skirtumas – jie geriausiai atsirenka mokinius, – apie reitingų viršūnėse esančias ugdymo įstaigas kalbėjo A. Daubaras. – Silpnesnius ir mažiau motyvuotus išstumia iš savo mokyklų, lieka geručiai, sukuriama šiltnamio atmosfera, kurioje tėvai suinteresuoti savo vaikus siųsti, nes tai – geručių mokykla. Kiti neturi, kur dėtis. Juos išstūmė. Jiems pasako, kad jei iš matematikos turi šešis ar septynis – tu mūsų prestižinei gimnazijai nereikalingas. Šitie vaikai išmetami į gatvę.“

Valstybinis anglų kalbos egzaminas

Ozo gimnazijos direktorius teigė, kad tokie „į gatvę išmesti“ mokiniai prašosi būti priimami. Direktorius teigia, kad priima tokius mokinius bei priduria: „Už tokį švietimo misijos atlikimą mūsų mokykla tampa blogiausia mokykla Vilniuje“.

Beje, jo teigimu, švietimo tikslas nėra valstybinių egzaminų rezultatai. „Nėra tikslas paruošti juos egzaminams, tikslas – paruošti ir šviesti jaunuolius plačiąja prasme, o viskas susiaurinama iki skaičių“, – tvirtino direktorius.

Ozo gimnazija yra išskirtinė tuo, kad joje daug mokinių mokosi nuotoliniu būdu. Beje, daug auklėtinių – sportininkai, kurie, kaip teigė direktorius, surenkami iš Vilniaus regiono. Tai, anot A. Daubaro, taip pat sudėtinga, nes daugumos Vilniaus regione gyvenančių asmenų gimtoji kalba nėra lietuvių. „Jie patenka pas mus į vienuoliktą klasę vos kalbėdami lietuviškai ir mes juos pakeliame į tokį lygį, kad jie galėtų išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, kuris yra vienas svarbiausių ir sunkiausių“, – kalbėjo direktorius.

A. Daubaras teigia, kad reitingai sudaromi neatsižvelgiant į mokyklų specifikas. Ir nors Vilniaus licėjus yra pirmosiose reitingų pozicijose, direktorius turi kitokią nuomonę: „Aš tvirtinu, kad tai blogiausia Vilniaus mokykla, nes neatlieka švietimo misijos, o nueina lengviausiu keliu. Galiu sulyginti su šeima, kuri turi keturis vaikus: trys gerai mokosi, todėl jie mylimi, gerai rengiami ir aprūpinami, o vienas – nemotyvuotas, keistas, blaškosi, tai tėvai paima ir išvaro pasakydami, kad mums nereikia, eik, gyvenk savo gyvenimą, tu mums garbės nedarai. Lygiai taip elgiasi mūsų vadinamos prestižinės mokyklos“.

Direktorius tvirtino, kad jokių duomenų „Reitingams“ neteikia.

Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija

J. I. Kraševskio gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Naujojoje Vilnioje. Čia pamokos vyksta lenkų kalba.

Valstybinis anglų kalbos egzaminas

Bendruoju telefonu atsiliepusi darbuotoja DELFI teigė, kad direktorės kabinete nėra, greičiausiai veda pamoką ir nurodė jos mobilųjį telefoną. Tačiau mobiliuoju telefonu atsiliepė ne direktorė Gelena Juchnevič, o kita moteris. Ji perdavė, kad direktorė dalyvauja seminare ir jame bus visą dieną.

Pranciškaus Skorinos gimnazija: nesuprantu, kodėl

Pranciškaus Skorinos gimnazijos direktorė Diana Stachnovič DELFI teigė, kad su reitingais nesusipažino, nematė jų akyse, todėl ir komentuoti negali.

„Negaliu nieko pasakyti. Dabar. Nematau rezultatų ir nesuprantu, kodėl mes tarp blogiausių“, – kalbėjo direktorė.

Ji teigė, kad mokykla nėra didelė – 233 mokiniai nuo pirmos, iki dvyliktos klasės.

„Nėra prastų rezultatų. Nesuprantu. Nesuprantu, kodėl“, – stebėjosi direktorė D. Stachnovič ir pridūrė, kad jau kelerius metus džiaugiasi gerais rezultatais, o šį pavasarį abiturientai ir sau, ir mokyklai pelnė du šimtukus.

Beje, šįmet mokyklą baigė 9 abiturientai, pernai – 16.

Naujininkų mokykla: tai vertinu kaip įžeidimą

Naujininkų mokyklą kaip vieną prasčiausių žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas įvardijo teigdamas, kad dažnai geriausi mokiniai iš jos pasitraukia, tad vidurkis ir prastėja. Ir nors Naujininkų mokyklos direktorius Gediminas Urbonas teigė, kad nesutinka su tokiais prastais rezultatais reitinguose, pritarė, kad dažnai po aštuntos klasės pasitraukia geriausieji, kurie toliau siekia mokytis gimnazijose. Naujininkų mokykla pagrindinė – vienuoliktokai ir dvyliktokai čia nemokomi.

Į klausimą, kaip direktorius vertina reitingus, jis atsakė trumpai. „Vertinčiau tai kaip įžeidimą. Kaip neobjektyvią informaciją. Nes žmonės nuoširdžiai ir gerai dirba, o juos neaišku kaip vertina ir neaišku kokiais kriterijais, – kalbėjo direktorius. – Šie reitingai – daugiau su šakėmis ant vandens rašyti nei objektyvūs.“

G. Urbonas tvirtino, kad duomenys imami nežinia, iš kur. „Kaip ten sakoma: yra melas ir yra statistika“, – į klausimą, ar jis mano, kad šie reitingai – nepatikimi, atsakė G. Urbonasi ir pridūrė, kad šimtu procentų reitingais tikrai nepasitiki.

G. Urbonas neslėpė – geriausi mokiniai iš mokyklos į gimnazijas iškeliauja po aštuntos klasės, tad devintose-dešimtose klasėse lieka tie, kurių „rezultatai nespindi“.

Valstybinis anglų kalbos egzaminas

„Bet jei paimsime aštuntų ar pradinių klasių rezultatus, jie normalūs, jie siekia Lietuvos vidurkį, priklauso nuo metų, nuo kartos“, – teigė direktorius, vadovaujantis kone penkiems šimtams moksleivių.

Mokinių pasiekimų reitingai: Vilnius – nebe pirmoje vietoje

Netolygumai tarp savivaldybių, pagal mokinių rezultatus, tik didėja, rodo naujausi žurnalo „Reitingai“ duomenys. Naujausiuose reitinguose Vilniaus savivaldybei teko nusileisti ir į pirmąją vietą užleisti Kauną, nors lietuvių ir anglų kalbos bei matematikos dalykuose stipriausiai paruošiami Vilniaus licėjaus ugdytiniai.

Geriausias pasiekimais šįmet gali didžiuotis Kaunas, iš pirmos vietos išstūmęs Vilnių. Į trečiąją vietą iš ketvirtosios pakilo Palanga, ketvirtoje vietoje – milžinišką šuolį pademonstravęs Kaišiadorių rajonas, pernai jis buvo tik 29-tas, o penktoje – Klaipėda, pakilusi iš 7 vietos.

Prasčiausi rezultatai, kaip ir pernai, Neringoje. Ši savivaldybė liko paskutinėje, 60-oje vietoje, o Skuodas iš 46 vietos nukrito į priešpaskutinę, 59-ąją.

Tarp geriausių gimnazijų šįmet pateko šios sostinės ugdymo įstaigos: Vilniaus licėjaus, Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija ir kt.