„Čia yra didžiulis skandalas“, – pripažino jis.

Pasirodo, tokia situacija susidarė dėl to, kad šie asmenys prisidėjo 2016 metais rengiant valstybinio matematikos brandos egzamino užduotį, o šių metų egzaminas didžiąja dalimi buvo sudarytas iš pastarosios.

Matematiko žiniomis, minimi asmenys nebuvo įsipareigoję 2017 m. nedirbti su dvyliktokais.

Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė DELFI sakė, kad jokio skandalo čia nėra. Anot jos, įprasta praktika egzamine naudoti ankstesniais metais sukurtas užduotis.

Du asmenys dirbo privačiai, vienas – mokykloje

„Didžiulis netikėtumas, kad sugeba įdėti tas pačias užduotis kitais metais. Tie žmonės galvojo, kad rengia 2016 metų užduotis, o dabar jos kažkaip tapo 2017 m. užduotimis“, – sakė D. Dzindzalieta.

Matematiko teigimu, Nacionalinis egzaminų centras (NEC) žinojo, kad visi tie trys asmenys 2017 metais dirbo su dvyliktokais. Du iš jų moksleivius mokė privačiai, vienas dirbo mokykloje.

Paklaustas, kurie konkrečiai uždaviniai sutampa, D. Dzindzalieta nurodė, kad jų – didžioji dalis.

„Patys sunkiausi uždaviniai. Taškais žiūrint, daugiau nė pusė – tikrai <...> Jei nelaikytume skirtumų tokių dalykų kaip kablelis, gramatinės klaidos, tai kai kurios užduotys sutapo žodis į žodį. Paskutinė užduotis buvo visiškai žodis į žodį“, – patikino jis.

Matematiko teigimu, minėti asmenys iš viso galėjo dirbti su maždaug šimtu mokinių.

„Apie 100 žmonių, gal mažiau, gal daugiau. Apie 100 mokinių galėjo būti metus ruošiami tokio tipo uždaviniams. Jie turėjo pranašumą“, – aiškino pašnekovas.

Dainius Dzindzalieta

Nebuvo informuoti, kad užduotys gali būti panaudotos vėliau

Paklaustas, kodėl NEC galėjo taip pasielgti, D. Dzindzalieta spėjo, kad galbūt šiemet buvo sunku rasti žmonių, kurie prisiimtų įsipareigojimą rengti tokios svarbos užduotis.

„Reikia rasti žmonių, kurie pasirašytų kažkokią sutartį, mestų savo darbus ir įsipareigojimus visiems metams“, – svarstė matematikas.

Jo žiniomis, rengę užduotis 2016 m. egzaminui nebuvo informuoti, kad jos bus panaudotos 2017 metų egzamine.

„Jei tiems metams kuriamos užduotys, sukuri, tie žmonės pasižada, kad nedirbs su dvyliktokais, jų neplatins nė vienam dvyliktokui ir tai ne veltui numatyta. Kad ir koks sąžiningas būtum, būdamas mokytoju, tu stengiesi padėti mokiniui. Nesakai užduočių, bet ruoši tokio tipo užduotims net nesąmoningai. Jei žinai užduotis, tai nereikia spėlioti, kokias temas reikia kartotis, ar rimčiau panagrinėti“, – aiškino jis.

D. Dzindzalietos nuomone, logiška, kad asmenys, kurie ruošia užduotis egzaminuojamiems, turėtų po to nedirbti su jais.

Gali būti didelių pokyčių

„Neįsivaizduoju, ką reikia daryti. Pirma gal išsiaiškinti situaciją, kiek žmonių žino, kas dirbo prie tų užduočių, kas dirbo su dvyliktokais. Išsiaiškinti, koks tas kiekis žmonių yra ir spręsti. Nežinau, ką daryti, bet tokios situacijos negali būti.. Tai yra visiškai nesąžininga kitų mokinių atžvilgiu. Dalis mokinių išėjo ir pasijuto gerai, nes jie ruošėsi ir juos ruošė egzaminų užduotis žinoję žmonės, jie turėjo pranašumą“, – sakė D. Dzindzalieta.

Jo žiniomis, 2016 m. rengtose užduotyse nebuvo jokių uždavinių iš 2015 m.

NEC vadovė: tikėtina, kad rengėjai užduoties niekur nepanaudoja

Tuo metu S. Vingelienė tikino, kad tokia praktika – įprasta.

„Užduotys rengiamos ne vienerius metus. Rengiamos ir alternatyvios, panaudojamos vėliau. Visus rengėjus saisto konfidencialumo pasižadėjimas, kuris galioja neribotą laiką. Kadangi už užduoties paviešinimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tikėtina, kad rengėjai tikrai užduoties niekur nepanaudoja“, – sakė ji.

Paklausta, ar tiesa, kad užduotys sudarę asmenys pernai negalėjo dirbti su dvyliktokais, bet šiemet tai daryti jiems nebuvo uždrausta, S. Vingelienė kartojo, kad užduotis rengiama kelerius metus.

„Į galutinį rengimą pakviestas mokytojas su dvyliktokais dirbti negali, bet ankstesnės užduotys gali būti panaudotos. Kitaip tie mokytojai, kurie kažkada NEC dirbo, jei jų užduotis nepanaudota, išeitų, niekada negali dirbti su dvyliktokais“, – suprasti situaciją ragino ji.

Tačiau S. Vingelienė patikino, kad „išviešinimas ir tokie teiginiai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai, ką jis sako, reiškia, kad mes kreipsimės į policiją ištirti šį faktą. Jis sako, kad žmonės paviešino užduotis“.

Saulė Vingelienė

Turėjo per mažai lėšų, kad parengtų užduotis naujai?

Paklausta, ar įprasta rengiant egzaminus užduotis sudaryti ne naujai, o imti iš užduočių banko, NEC vadovė sakė, kad elgiamasi įvairiai.

„Šiemet mes ne vieną egzaminą ėmėme užduotis iš banko, kadangi turėjome labai mažai lėšų“, – nurodė ji.

Tačiau pasidomėjus, ar naudoti užduotis, kurios buvo kurtos vos prieš metus nėra nesaugu, S. Vingelienė kartojo, kad žmonės, kurie rengia užduotis, pasirašo, kad tų užduočių, kol jos nebus paviešintos, nepanaudos.

„Žmogus atsako už tai, ką jis darys. O pats principas, kaip sakau, nejau visiems, kurie tik kažką padarė NEC, neleisim dirbti su dvyliktokais?“, – klausė ji.

Pasak S. Vingelienės, užduočių banke atsidūrusios egzaminų užduotys vėliau gali būti panaudojamos žodis į žodį.

Naudoja ir užduotis iš vadovėlių

„Egzaminas vyksta pagal programą. Dalis užduočių panaudojama tų, kurios yra mokykliniuose vadovėliuose. Juk egzaminas nėra kažkas absoliučiai vaikams niekada nematyto, nežinoto, negirdėto. Iš to, ką jie mokosi. Mūsų bėda būtų, jei vaikai gautų užduotis ne iš to, ką jie mokėsi“, – aiškino pašnekovė.

Paklausta, ar neįžvelgia tam tikro pranašumo tarp tų vaikų, kurie mokėsi pas užduotis žinojusius mokytojus, ir tų, kurie nesimokė, S. Vingelienė sakė, kad pirmiausia reikia įrodyti, kad mokytojas nutekino užduotis, o ne iš karto šmeižti.

Ji pažadėjo peržiūrėti pernai parengtas užduotis ir patikslinti, kiek jų sutampa su šių metų egzamino užduotimis. DELFI tekstą tikisi šiuo komentaru papildyti.