Valdantieji studentus siūlo rotuoti kas metus, o socialdemokratai – kas pusmetį. Skiriasi ir nuostatos, apibrėžiančios gerą mokymąsi. Pagal valdančiųjų projektą gerai besimokantis studentas tas, kurio vidurkis nuo bendro kurso vidurkio skiriasi ne daugiau nei 20 proc., pagal socialdemokratų – jeigu vidurkis ne žemesnis nei 8 balai.
Opozicija švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių traukė per dantį dėl to, kad šis prieš pustrečių metų priimant įstatymą nesiklausė opozicijos perspėjimų dėl jo nekonstitucingumo.
Seimas nusprendė pradėti svarstyti tiek valdančiųjų, tiek socialdemokratų pateiktas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Už valdančiųjų projektą balsavo 63 parlamentarai, 26 buvo prieš, susilaikė 29. Pataisos bus svarstomos ypatingos skubos tvarka.
Socialdemokratų projektą parėmė 59 Seimo nariai, 33 buvo prieš ir 21 tautos atstovas susilaikė.
Siūlo rotuoti kas metus
Valdantieji siūlo universitetų valdymą perduoti senatui, o studentų mokymosi rezultatus peržiūrėti kas metus. Šiuo metu studentai rotuojami kas dvejus metus.
Studentas valstybės finansavimo – krepšelio – netektų, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų daugiau nei 20 proc. mažesnis už bendrakursių vidurkį.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad studentų mokymosi rezultatai turi būti peržiūrimi po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio žinių patikros. Dėl to Seimo Teisės departamentas įžvelgė, kad valdančiųjų pasiūlymas neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos. Seimo teisininkams taip pat kilo klausimų, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata dėl gerai besimokančiųjų studentų nustatymo.
Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas galimų prieštaravimų Konstitucijai neįžvelgė.
Konstitucinis Teismas gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas Seimui nurodė kuo greičiau užpildyti atsiradusį teisinį vakuumą.
B.Vėsaitė: ar jūs nejaučiate gėdos, kaltės ir atsakomybės?
Įstatymo projektą pristatęs G. Steponavičius aiškino, kad teikiami minimalūs būtini pakeitimai siekiant aukštajame moksle išlaikyti rimtį. Jis akcentavo, kad siūlomi pataisymai laikini – ką taisyti toliau, spręstų darbo grupė.
Ministras aiškino, kad vykdant rotaciją kas metus, studentai išvengtų kas semestrą laukiančios įtampos ir socialinio neapibrėžtumo. Pasak G. Steponavičiaus, aukštosios mokyklos skirtingai vykdo atsiskaitymus ir jose atsiskaitoma už visus studijų metus, kreditai siejami su mokslo metais, o ne semestru.
Opozicijos G. Steponavičiaus siūlymai neįtikino.
„Ar jūs nejaučiate gėdos, kaltės ir atsakomybės? Tai, kad neįsiklausėte savo laiku į opozicijos perspėjimus, kad pažeidžiame Konstituciją ir dėl to mes čia esame dabar visi sukviesti į neeilinę sesiją ir ar nemanote, kad būtų garbingiausia vis dėlto palikti ministro kėdę ir atsistatydinti“, - klausė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Jaučiu savo atsakomybę už pradėtus darbus, sieksiu daryti taip, kad jie būtų pabaigti su vykstančiais kokybiniais pokyčiais, kurių dešimtmečiais nebuvo pradėta aukštajame moksle. Taip, savo atsakomybę aš suprantu ir klaidas, tiek savo, tiek bendrai pradėtas, mes turime pataisyti“, - kalbėjo G. Steponavičius.
Ministras teigė nematantis tragedijos, kad reikės pataisyti 9 ar 10 įstatymo straipsnių.
„Man nelabai smagu jus čia matyti šiandien ryte tribūnoje taip nesmagiai ir nejaukiai besijaučiantį. Matau, jūs puikiai suprantate, kad KT konstatavo praktiškai žodis žodin tą, ką opozicija iš šios tribūnos ne vieną ir ne du kartus kalbėjo priiminėjant aukštojo mokslo reformą“, - kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Andrius Mazuronis. Jis kritikavo siūlymą rotaciją vykdyti kas metus.
„Gal ir egzaminus tada kas metus tik padarome“, - ironizavo A. Mazuronis.
I.Degutienė vos „neišdūrė“ opozicijos
Seimas antradienį po pateikimo pritarė ir opozicinių socialdemokratų parengtoms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis nemokamas studijas siūloma įteisinti studijuojantiems pagal valstybės užsakymą bei turintiems ne žemesnį vidurkį nei 8 balai dešimtbalėje sistemoje, o studentus rotuoti kas semestrą.
Tačiau balsuojant dėl šio projekto buvo iškilusi rizika, kad valdantieji sugebės jį atmesti. Balsuojant pirmąkart socialdemokratų įstatymui pritarė 55 Seimo nariai, 30 buvo „prieš“ ir 25 parlamentarai susilaikė. Kadangi balsavusių „prieš“ ir susilaikiusių skaičius prilygo balsavusiems „už“, dėl teisės akto teko balsuoti antrą kartą.
Antras kartas nemelavo: „už“ balsavo 59 Seimo nariai, 33 buvo prieš ir 21 tautos atstovas susilaikė.
Tuomet posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė socialdemokratų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus svarstyti pavasario sesijoje, o valdančiųjų – sausio 19 dieną. Tokiu atveju socialdemokratų siūlymai būtų praradę prasmę, bet kilus nepasitenkinimui nutarta svarstymui skirti tą pačią sausio 19-ąją.
V.Andriukaitis: panašiai dėl aukštojo mokslo pasisakė trijų sudėčių KT
Opozicinių socialdemokratų pasiūlymus Mokslo ir studijų įstatymo projektui, kurį Konstitucinis Teismas iš dalies pripažino prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, pristatė parlamentaras Vytenis Andriukaitis, kurio teigimu, įstatyme ištaisomos 36 Konstitucijai prieštaraujančios teisinės nuostatos, 2 legislatyvinės omisijos, arba teisės spragos, esama kai kurių redakcinių patikslinimų.
Anot V. Andriukaičio, laikinajame įstatyme aukštųjų mokyklų valdymas nustatomas remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Aukščiausia aukštosios mokyklos savivaldos institucija vėl taptų senatas, kuris rinktų rektorių, operatyviems klausimams dar galėtų būti šaukiama senato taryba.
Valdantieji buvo nustatę, kad aukščiausia aukštosios mokyklos valdymo institucija yra taryba, kurios narius per pusę skiria akademinė bendruomenė bei švietimo ir mokslo ministras.
„Mes taip pat aiškiai apibrėžiame gerai besimokančio piliečio teisę į nemokamą mokslą valstybinėje aukštojoje mokykloje. Šiuo atveju akivaizdu, kad gerai besimokantis pilietis nemoka už mokslą, jeigu jis atitinka gero mokymosi kriterijus, nustatytus įstatymu: kai studijuoja valstybės užsakymu ir jeigu jo studijų patikra atliekama reguliariai kas semestrą“, - teigė V. Andriukaitis.
Jis taip pat išsakė nuostabą, kad konservatoriai ir liberalai kaltina šešis Konstitucinio Teismo teisėjus dėl viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo, mat šie teisėjai taip pat dirba ir universitetuose. Anot socialdemokrato, lygiai taip pat apie nemokamą aukštąjį mokslą ir aukštųjų mokyklų autonomiją yra pasisakę trijų sudėčių Konstituciniai Teismai.
Socialdemokratai, be kita ko, siūlo suvienodinti studijų kainą visoms specialybėms, nuo įstojimo iki pirmųjų egzaminų garantuoti visiems studentams nemokamą mokslą, o vėliau suteikti galimybę studijuoti valstybės lėšomis tik tiems, kurie studijuoja valstybės užsakymu ir kurių vidurkis ne žemesnis nei 8 balai.
Jie taip pat norėtų, kad paskolas studentams vėl teiktų Valstybinis studijų fondas, o ne komerciniai bankai, įvedama galimybė nemokamai mokytis socialiai remtiniems studentams.
Pagal socialdemokratų sumanymą, valstybės finansavimo netekęs studentas turėtų sumokėti nustatyto dydžio įmoką.