Šiandien Ozo gimnazijoje yra per 1000 moksleivių. Tačiau net 570 iš jų mokyklos sienas savo akimis pamato geriausiu atveju kartą per pusmetį, kai atvyksta į tarpinį atsiskaitymą. Visi jie dienas leidžia prie kompiuterio: per atstumą bendraudami su mokytojais, ruošdami namų darbus ar įsisavindami naujos pamokos medžiagą. Mokyklos direktorius Albinas Daubaras nėra visiškai įprastas pedagogas – užuot kėlęs ragelį į telefono skambučius, jis atsiliepia „Skype“ programa, o mokytojų ir moksleivių lankomumą kontroliuoja ta pačia programa tiesiog stebėdamas ženkliukus „prisijungęs“, „nėra vietoje“ ir pan.
„Nuotolinio mokymo sistema mokykloje buvo kurta atskiroms Lietuvoje gyvenančių moksleivių grupėms, pastaruoju metu ji ypač paklausi tarp emigrantų. Vis daugiau užsienyje gyvenančių tėvelių, nenorėdami, kad jų atžala pamirštų gimtąją kalbą ar atitrūktų nuo tėvynės, savo vaikus leidžia būtent į mūsų mokyklą“, – sakė Ozo gimnazijos direktorius A.Daubaras.
Šiandien programai įgyvendinti sukurtas elektroninio mokymo turinys ir parengta daugiau nei 7000 tūkst. elektroninių pamokų. „Kurdami šią sistemą stengiamės, kad elektroninė pamoka būtų tokios pačios struktūros kaip ir tradicinė. Mes taip pat turime tvarkaraštį, pradžioje moksleiviui pateikiamas vaizdo įrašas su mokytojo kalba, vėliau dėstoma pamokos teorinė dalis. Vėliau mokinys vidiniu paštu, specialia programa, gauna užduotis, kurias konsultuodamasis su mokytoju sprendžia“, – sistemos esmę išdėstė pedagogas.
Nuotolinio mokymo sistema, pasak A.Daubaro, padeda užsienyje atsidūrusiems lietuvių vaikams nenutausti, o nusprendusi grįžti į tėvynę šeima galės drąsiai leisti savo atžalą į mokslus Lietuvoje. „Yra tokių atvejų, kai šeimos išvažiuoja metams ar pusmečiui. Kai kurios atsiduria tokiose valstybėse kaip Tailandas, kur mūsų ir jų švietimo sistemos visiškai nedera. Todėl stengiamasi neprarasti ryšio su Lietuva ir neblaškyti vaikų po skirtingas mokyklas“, – pabrėžė pašnekovas.