aA
„Nesame beviltiški autsaideriai. Nesame šiame klube blogiausi“, – po penkiolikmečių tyrimo rezultatų pristatymo kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tačiau pridūrė, kad visi nori būti geresni, nori būti čempionais, todėl ministerija svarsto ir apie galimus pokyčius, kurie turėtų pagerinti mokinių rezultatus. Viena iš priemonių – ankstesnis ugdymas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Ankstesnis ugdymas jau nėra tik idėja, tai jau pasvarstymai, kurie gali virsti realybe.

„Turime kuo greičiau atlikti bandomąjį projektą ir įsitikinti jo nauda. Tariamės su kai kuriomis savivaldybėmis, – teigė A. Monkevičius ir vardijo galimas savivaldybes, kuriose tai gali būti išbandyta jau kitąmet: Raseinių, Mažeikių, Biržų. – Visi rezultatai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas turi didžiulę įtaką.“

Ministras įvardijo, kad nori išbandyti priešmokyklinį ugdymą nuo penkerių, o nuo šešerių vaikus jau ugdyti kaip pirmokus. „Esu Įsitikinęs, iš karto rezultatai bus geresni“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Jei ministro svarstymai taptų realybe, vaikai į pirmąją klasę žygiuotų metais anksčiau nei dabar. Beje, ir dabar tėvai gali nuspręsti vaikus į mokyklą vesti nuo šešerių metų, tačiau tokiu atveju vaikas turi būti baigęs priešmokyklinį ugdymą.

„Užtektų tik paankstinti ugdymą ir vaikų, penkiolikmečių, pasiekimai būtų kitokie“, – tvirtino ministras.

A. Monkevičius teigė, kad kuo anksčiau, tuo geriau. „Reikia anksčiau pradėti ugdymą. Kuo daugiau vaikų nuo trejų metų, bet dar geriau – jau ir į darželio pakopą įtraukti kuo daugiau vaikų, – kalbėjo ministras. – Tų vaikų (...) rezultatai yra gerokai aukštesni už vidurkį.“

Vis dėlto, jo teigimu, to padaryti per trumpą laiką neįmanoma. „Mums reikia išbandyti, parodyti tėvams, kad tai saugu, kad tai gerai, kad visuomenė pasitikėtų. Ir tada tai išplėsti“, – kalbėjo ministras bei pridūrė, kad jei nuo kitų mokslo metų kelios savivaldybės prisijungs prie bandomojo projekto, per kelerius metus tai bus galima įvesti ir nacionaliniu mastu.

Eksperimentuos su moksleiviais: ikimokyklinis ugdymas – nuo 5, pirma klasė – nuo 6 metų
© DELFI / Andrius Ufartas

Beje, į klausimą, ar siekiama įvesti privalomąjį ikimokyklinį ugdymą, ministras pabrėžė, kad tai turėtų būti ne privaloma, o norima, kad viskas vyktų pasitikėjimo keliu. „Jei darysime tik įstatymu, pasipriešinimas bus didžiulis. Bijos ir mamos, ir tėčiai, sakys, kad dar ne visur sąlygos yra, – tęsė švietimo, mokslo ir sporto ministras. – Sukurkime sąlygas, įtikinkime tėvus, kad tai saugu vaikams, ir pati visuomenė palaikys.“

Ministras teigė, kad buvo bandymų tai padaryti privalomai, pagal įstatymą, deja, tai niekur nenuvedė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasidomėjus, ar šie pasvarstymai, išbandyti paankstintą ugdymą, labai rimti, ministerijos atstovai teigė, kad apie tai svarstoma jau ne pirmus metus. „Ugdymo ankstinimo klausimas jau svarstomas ne pirmi metai – ar nevertėtų mokymosi pradėti vieneriais metais anksčiau. Į pirmą klasę vaikai eitų sulaukę šešerių, tačiau tai nereiškia, kad jie sėstų į suolus. Ugdymas būtų pritaikytas pagal jų amžių“, – tvirtino atsakymą DELFI pateikę ministerijos atstovai.

„Tai būtų didelė permaina, todėl ketinama iš pradžių padirbėti tik su keliomis to norinčiomis savivaldybėmis ir tik po to diegti nacionaliniu mastu. Pirmiau norime sukurti sąlygas, parodyti tėvams, kad tai saugu, patrauklu vaikams, – teigiama atsakyme. – Dabar ministerija rengia planą su atstovais savivaldybių, kuriose būtų diegiamas ankstyvesnis mokymas, skaičiuojamos galimos investicijos.“

DELFI primena, kad diskusijos, jog per mažai vaikų Lietuvoje lanko ikimokyklinį ugdymą, netyla jau seniai. Teigiama, kad kai kuriose savivaldybėse mažas ikimokyklinio ugdymo lankomumas dėl to, kad gyventojams sunku susisiekti su įstaigomis, kai kuriose vietovėse stinga įstaigų.

Antradienį, kai ministras A. Monkevičius užsiminė apie galimą eksperimentinį ugdymo ankstinimą, buvo pristatyti kas trejus metus vykstantys PISA tyrimai. PISA tyrimų metu tiriami penkiolikamečių pasiekimai.

„Tokie tyrimai parodo mūsų silpnas vietas. Rezultatus turime vertinti kaip realybę, kuri mūsų netenkina“, – kalbėjo A. Monkevičius. Vis dėlto, rezultatai buvo Lietuvos moksleivių pusėje.

Atliekant PISA tyrimą aiškinamasi 15-mečių moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei juos lemiantys veiksniai. 2018 m. tyrime dalyvavo 79 šalys.

Pagal skaitymo rezultatus Lietuva yra 29-36 pozicijoje iš 78 šalių, kartu su Rusija, Italija, Slovakija, Izraeliu ir kitomis valstybėmis.

Eksperimentuos su moksleiviais: ikimokyklinis ugdymas – nuo 5, pirma klasė – nuo 6 metų
© DELFI / Andrius Ufartas

„Mūsų rezultatai gerėja. Turbūt, po kurio laiko mes galime pranešti džiugią naujieną, kad statistiškai reikšmingai, 8 taškais, nuo praeitų metų skaitymo gebėjimų tyrimo, kuris vyko 2009 metais, pagerėjo mūsų mokinių rezultatai“, – sakė EBPO PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė.

Tyrimas atskleidė ir Lietuvos mokinių požiūrio į skaitymą skirtumus pagal lytį. Lietuvoje 22 proc. daugiau vaikinų mano, kad skaitymas yra laiko švaistymas. 19 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai reikia kokios nors informacijos. 17 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai privalo.

22 proc. daugiau merginų skaitymas yra vienas mėgstamiausių laisvalaikio leidimo būdų. 21 proc. daugiau merginų patinka kalbėtis apie knygas su kitais žmonėmis.

Pagal matematinio raštingumo rezultatą esame 32-37 vietoje is 79, kartu su Rusija, Italija, Slovakija, Liuksemburgu, Ispanija, Vengrija ir JAV. Pasak tyrėjų, nuo 2009 m. matematinio raštingumo tyrimo rezultatai išliko stabilūs.

Pagal gamtamokslį raštingumą Lietuvos penkiolikmečiai yra 30-33 vietoje, kartu Ispanija, Vengrija, Rusija. Gamtamokslio raštingumo rezultatų pokytis nėra statistiškai reikšmingas.

Šią savaitę taip pat buvo pristatyti ir žurnalo „Reitingai“ duomenys, kurie skelbia, kad geriausi moksleivių pasiekimai šįmet – Kaune. Vilnių Kaunas išstūmė iš pirmosios vietos reitingų lentelėje.

Į trečiąją vietą iš ketvirtosios pakilo Palanga, ketvirtoje vietoje – milžinišką šuolį pademonstravęs Kaišiadorių rajonas, pernai jis buvo tik 29-tas, o penktoje – Klaipėda, pakilusi iš 7 vietos.

Prasčiausi rezultatai, kaip ir pernai, Neringoje. Ši savivaldybė liko paskutinėje, 60-oje vietoje, o Skuodas iš 46 vietos nukrito į priešpaskutinę, 59-ąją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
1.4923

Top naujienos

Sausus orus keis vėjuoti ir drėgni (5)

Pirmadienio dieną toliau vyraus sausi orai . Šalies rytinius ir pietinius rajonus dengs gana storas...

Paluckas sulygino konservatorius su „valstiečiais“: visuomenę skaldo siekdami politinių išskaičiavimų (54)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad „valstiečiai“...

Rusija ir vėl melavo: šalia Lietuvos dislokuoti pajėgumai kelia didesnį pavojų, nei manyta (1141)

Vienas netaiklus šūvis ir dešimtmečio senumo paslaptis, o kartu ir Kremliaus melas subyrėjo į...

Po konservatyvią Saudo Arabiją keliavusi lietuvė: užsieniečiai ten gyvena tarsi auksiniame kalėjime (89)

Apie didžiausią Arabijos pusiasalio valstybę Saudo Arabiją sklando daugybė mitų. Ji garsėja...

Šildymo kainos vieno miesto gyventojų pinigines tuština daug smarkiau (140)

Nors liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, visgi centralizuotai besišildantiesiems...

Lukašenka su žmona viešai nesirodo jau daugybę metų: kur ji? (224)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir atskirai gyvenanti jo žmona Galina susituokė...

Johnas Galliano: skandalingas talentas, per ilgą liežuvį netekęs svajonių darbo (6)

Buvęs Willsono berniukų mokyklos kapelionas prisimena: „Johnas buvo tarsi iššūkis kai kurių...

Rimvydas Valatka. Surūgusi 5 darnų bulvienė (303)

Jie ne 3 proc. kartelės nuleidimo kišeninėms partijoms, o trejų metų Seimo kadencijos vietoj...

Tarpukario Pasvalys: kurortinis miestelis su upių panoramomis ir meilės vardu pavadintas tiltas (6)

Lietuvos šiaurės krašto kurortinis miestelis, kadaise buvęs apskrities centru. Iš Pasvalio miesto...

Vilniečius pašiurpino į Nerį atitekantys „lobiai“: rado smulkinto plastiko (94)

Sekmadienį Vilniuje buvo užfiksuotas nedžiuginantis vaizdas: iš „Vilniaus vandenų“ vamzdžio...