Kai kurie miesto politikai ir švietimo skyrius trečius metus inicijuoja dabar galiojančios vaikų priėmimo į ikimokyklines įstaigas tvarkos pakeitimą. Svarstoma galimybė įdiegti centralizuotą elektroninę duomenų bazę.
Joje kasdien būtų skelbiamos laisvos vietos ikimokyklinėse įstaigose, taip pat ir galimybė tiesiogiai užsiregistruoti internetu, išvengiant kontakto su darželių administracijų atstovais. Tačiau matyti, kad centralizuotos sistemos teks palaukti.
Skaidrumas – nepageidautinas
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pasakojo šią idėją kartu su miesto tarybos nariu Artūru Šulcu iškėlę bemaž prieš trejetą metų. Vedėjos teigimu, jie turėję progos pamatyti, kaip sklandžiai sistema veikia Tauragėje. Tačiau, pasak jos, dešimties tūkstančių litų vertės projektas Klaipėdoje pritarimo nesulaukiantis.
A.Šulco teigimu, savivaldybės administracija vis nepateikia sprendimo. „Deja, iš keturių šimtų dirbančiųjų nėra iniciatyvaus ir aktyvaus žmogaus, kuris to imtųsi“, – sakė tarybos narys.
Jo manymu, projekto įgyvendinimui reikalingos lėšos nėra tokios didelės, tad peršasi nuomonė, jog kažkam yra tiesiog neparankus toks duomenų skaidrumas.
Rezervuoja keletą vietų
Klaipėdos miesto portale kas mėnesį yra skelbiamos laisvos vietos ikimokyklinėse įstaigose. Tačiau padėtis darželiuose kinta greičiau nei spėjama duomenis atnaujinti, todėl suprantamas tėvų nepasitenkinimas, sužinojus, kad skelbta laisva vieta jau užimta.
Švietimo skyriaus specialistė Laima Jakubėnaitė, suvedinėjanti šiuos duomenis, sakė, kad tėvai paprastai rezervuoja vietas šešiose aštuoniose skirtingose ikimokyklinėse įstaigose ir laukia, kur greičiau prieis eilė. Padėtis ypač nepalanki gyvenantiems šiaurinėje miesto dalyje, kur ikimokyklinio ugdymo įstaigų vos viena kita.
Pasak specialistės, atsitinka ir taip, kad net užrašius į eilę naujagimį, jam sulaukus trejų metų, ta eilė dar bus nepriėjusi.
Naujausiais duomenimis, eilėje į ikimokyklinio ugdymo įstaigas laukia 2667 mažieji klaipėdiečiai.
O laisvų vietų iki gegužės vidurio buvo 478, iš jų – 310 į lietuvių ugdoma kalba ir 168 – rusakalbiams.