„Kaip gydytojas galiu jums nuoširdžiai rekomenduoti negerti vaistų nuo nervų, nevartoti įvairių dirbtinių darbingumo stimuliavimo priemonių, neužsiiminėti cheminiais nervų gydymo metodais“, – Vilniuje vykusioje parodoje „Mokymasis. Studijos, Karjera 2012” kalbėjo D. Pūras.
Pasak D. Pūro, egzaminai – patikrinimas žinių ir gebėjimų, kurie formavosi nuo pat pradinių klasių, o ypač paskutinius dvejus metus. Psichiatras atkreipė dėmesį, kad kelios dienos prieš egzaminus lemiamos reikšmės neturi – egzaminai neužklumpa netikėtai. Pasak D. Pūro, nepasimesti, nepanikuoti, neprarasti vidinės pusiausvyros padės platesnis ir filosofiškesnis požiūris.
„Šauniausia tai, kad turite pasirinkimo galimybę“, – akcentavo D. Pūras, priminęs, kad tėvų ir senelių karta buvo izoliuota nuo galimybės kartu su laisvu pasauliu mokytis dvasinės sveikatos pagrindų, laisvos asmenybės.
D. Pūro teigimu, psichologijos specialistai svarbiausiu brandaus žmogaus požymiu laiko gebėjimą pačiam priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę.
„Kai vaikas bręsta, iš pradžių daug sprendimų už jį priima tėvai. Bet artėja pilnametystė ir žmogus turi pats pradėti priimti sprendimus. Tai visiškai suprantama, todėl išmintingi tėvai nuo pat kūdikystės vis daugiau sprendimų perleidžia vaikams ir ateityje tuo džiaugiasi. Gebėjimas pačiam priimti sprendimus ir atsakyti už juos – pats svarbiausias brandžios asmenybės bruožas ir pats geriausias skiepas nuo nuolatinių kompleksų, krizių, perdegimų“, – aiškino VU docentas.
Jis patarė nebijoti kartais tėveliams mandagiai paaiškinti, kad egzaminus laiko ne jie.
Gyvenimas be streso – mirtis
„Pats svarbiausias mano patarimas, receptas, kaip pasiskiepyti nuo perdegimų ir nervingumų – pasitikėjimas savimi, savo jėgomis ir žiniomis, asmenybės ištekliais. Tai pats geriausias vaistas nuo perdegimų. Kartu, žinoma, su adekvačiu savo pasirengimo ir gebėjimo įvertinimu: nelabai sveika save nuvertinti, nelabai sveika per aukštai iškelti ambicijų kartelę“, – kalbėjo D. Pūras.
D. Pūro teigimu, vienas rimtesnių rizikos veiksnių per egzaminus – per didelis sureikšminimas esą viską nulemsiančių egzaminų rezultatų. Pasak jo, niekas nesako, kad egzaminai nesvarbus gyvenimo momentas, bet yra daugybė pavyzdžių ir sėkmės istorijų, kai žmonės studijavo visai ne tai, ką paskui sėkmingai veikė.
Pasak docento, lemtingų etapų gyvenime bus dar dešimtys ir šimtai, tad reikia mokytis įveikti jaudulį ir stresą bei žygiuoti tolyn.
„Hansas Selye (kanadiečių gydytojas ir mokslininkas - DELFI) nuolat kartojo: gyvenimas be streso yra mirtis. Ta prasme, ačiū Dievui, kad yra streso, blogai tiktai užsilikti šiame strese ir pereiti į liguistą stresą arba liguistai reaguoti į stresą. Pats stresas – sveikas, tai patikrinimas, ar asmenybė ir organizmas tinkamai reaguoja“, - aiškino D. Pūras.
Jo teigimu, tai taikoma ir laikant egzaminą, ir einant į pasimatymą. Stresas parodo, kad esate sveikas ir gyvas.