"Streikuosime prieš numatomus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus. Nesame prieš reformą, bet jinai negali būti tokia, kokią siūlo Švietimo ir mokslo ministerija. Reformos koncepcija absoliučiai ydinga ir ją visą iš esmės reikia keisti, nes ji numato ne pertvarką, o griovimą. Ir jeigu akademinė bendruomenė nesukils, tai visa visuomenė daug metų jaus skaudžias pasekmes - mokslas bus sunaikintas, jis taps neįkandamas", - "Vakarų ekspresui" teigė profsąjungų susivienijimo prezidentė.
A. Lapinskienė informavo, kad vasario 5 d. Klaipėdos universitete vyks susirinkimas, kuriame ji dėstytojus supažindins su Mokslo ir studijų įstatymo projektu bei su juo susijusiais naujais streiko reikalavimais. Universiteto rektorius Vladas Žulkus pristatys ekonominę universiteto situaciją.
Aukštųjų mokyklų vadovams didžiausią nerimą kelia numatomas krepšelio, kuris būtų skirtas geriausiems abiturientams, įvedimas. Jie nuogąstauja, kad netekusias studentų krepšelių aukštąsias mokyklas užguls finansinė našta, didės socialinė atskirtis.
V. Žulkaus teigimu, dėl lėšų trūkumo jau dabar fakultetams nurodyta 12 proc. sumažinti darbo užmokesčio fondą, ribojamos komandiruotės, pirkimai, remontai, tačiau žmonės iš darbo kol kas neatleidinėjami.
Anot jo, kaip reikalai klostysis priėmus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, sunku prognozuoti, nes neaišku, kiek lėšų į universiteto iždą įplauks rudenį. Tačiau, ramino rektorius, Klaipėdos universitetui išnykimas negresia.
"Blogiausia, kas galėtų atsitikti dėl po reformos paaštrėsiančios konkurencijos tarp aukštųjų mokyklų - universitetas taptų kolegija. Tačiau esu įsitikinęs, kad taip nebus. Esame vienintelis universitetas visame Vakarų Lietuvos regione", - teigė V. Žulkus.
Kaip vieną iš pagrindinių Klaipėdos universiteto išlikimo saugiklių Alma Mater valdžia įvardija artimiausiu metu prasidėsiančias Baltijos Slėnio statybas.