„Mano paties požiūriu, tai - visuomenės problema. Kad reikia normaliai žiūrėti į mokslą, kalbama jau 20 metų. Tačiau dabar labai daug žmonių tiesiog paliko universitetus, o tarp likusiųjų nemažai dirba ne dėl pinigų, o kad įdomu, nes piniginiu požiūriu darbas universitete prabanga“, - DELFI sakė istorikas.
Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus nuomone, kovoti už tokią svarbią sritį tiesiog būtų nerimta.
„Jei valstybei nereikia, tai nereikia – mes išeinam kitur, išvažiuojam į užsienį, kur mūsų reikia. Mano požiūris toks: aš turiu pakankamą išsilavinimą, gabumų, kad susirasčiau darbą kitur. Žemdirbiai, tie patys mokytojai, tarp kurių, neslėpkim, yra vidutinių gabumų, neturi kur trauktis, dėl to kuria profsąjungas, blokuoja kelius ir t. t. O dėstytojai turi labai daug pasitraukimo galimybių“, - kalbėjo istorikas.
Nuo 2002 metų lektoriumi dirbantis mokslininkas moka 6 kalbas, turi kolegų visoje Europoje ir gali išeiti kada panorėjęs, bet kur susirasti darbą.
„Tai kam man kovoti dėl dalykų, kurie akivaizdūs ir savaime suprantami? Ar bereikia kartoti, kad jei norime turėti normalią valstybę, reikia remti mokslą? Ką aš dabar eikvosiu energiją, kad įrodinėčiau akivaizdžius dalykus? Matyt, tarp dėstytojų tokios nuotaikos ir vyrauja“, - sakė R.Kamuntavičius.
A.Gudavičius: inteligentija nepasižymi karingumu
Šiaulių universiteto Senato pirmininkas Aloyzas Gudavičius DELFI sakė, jog šioje aukštojoje mokykloje taip pat veikia nedidelė profsąjunga, kurios „balsas šiek tiek girdimas“, tačiau pripažino, jog šalies mastu priimant sprendimus akademinė bendruomenė tarsi lieka nuošalyje.
„Tai tiesa, tačiau inteligentija niekada nepasižymėjo karingumu. Būtų gerai, kad Lietuvos dėstytojams kas nors atstovautų, tačiau kodėl taip nėra, negaliu pasakyti“, - DELFI sakė Senato pirmininkas.
Paklaustas, kodėl inteligentijai priskiriami medikai pakankamai nuosekliai siekia normalių darbo sąlygų, ŠU senato pirmininkas sakė, kad jie pragmatiškesni, o mokytojų - tiesiog labai daug.
„Tarp universiteto dėstytojų nemažai individualistų, silpniau susijusių su kitomis visuomenės, verslo sferomis žmonių. Be abejo, tai atsisuka prieš juos pačius. Jeigu būtų galinga, stipri ir visus universitetus jungianti profesinė sąjunga, tikrai nebūtų prastai“, - pripažino Šiaulių universiteto atstovas.
A.Pikturna: stiprios profsąjungos stinga ir administracijai
„Mes turime tik mažą profsąjungą Filologijos fakultete ir tai - didžiulė problema. Dėstytojai per daug pasyvūs. Jeigu pastebėjote, medikai, netgi mokytojai kruta, o mes sėdim“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna.
Jo nuomone, aukštosiose mokyklose turi atsirasti lyderis, nes didžioji dalis universiteto darbuotojų tiek užimti, kad „elementariai nesuranda nė kelių minučių visuomeniniam darbui“.
A.Pikturnos nuomone, tokia situacija labai nenaudinga ir pačiai administracijai. „Turėtų atsirasti jėga, kuri pradėtų rūpintis universitetų darbuotojų teisėmis, visiems būtų daug lengviau“, - pripažino prorektorius.
DELFI primena, jog maksimalus Vilniaus universiteto profesoriaus mėnesio darbo užmokestis – 2800 "ant popieriaus", docento – 1970, lektoriaus daktaro 1580 ir asistento 1240 litų neatskaičiuos mokesčių. Panaši situacija ir kituose šalies universitetuose.