Tai numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame plane, kaip pagal studijų sritis paskirstyti lėšas, skiriamas nuo rugsėjo mokslus pradėsiančių studentų studijoms valstybės finansuojamose studijų vietose ir studijų stipendijoms.
Kaip nurodo ministerija, daugiausiai lėšų pagal siūlomą planą tektų technologijos mokslų studijų sričiai universitetuose 29,8 proc., kolegijose 42,4 proc., biomedicinos mokslų sričiai universitetuose tektų 15,1 proc., o kolegijose 23,2 proc., fizinių mokslų sričiai atitinkamai 21,3 proc. ir 5,1 proc. paskirstomų lėšų.
Kolegijose fizinių mokslų studijų srities, o universitetuose fizinių mokslų studijų srities informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studijų krypčių grupės vietų skaičius lyginant su 2015 metais būtų didinamas 50 proc. (arba universitetuose 350 vietų, kolegijose 100 vietų). Pažymima, kad tai siūloma įvertinus Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymą tris kartus padidinti aukštųjų mokyklų informacinių technologijų mokslo srities krepšelių skaičių.
„Kadangi aukštosios mokyklos nėra pasirengusios tokiam staigiam fizinių mokslų studijų srities studijų vietų skaičiaus didinimui, Švietimo ir mokslo ministerija tik iš dalies sudaro galimybę įgyvendinti minėtą Lietuvos verslo konfederacijos siūlymą“, - teigiama projektą aiškinančiame rašte.
Kaip anksčiau rašė BNS, Lietuvos universitetų rektoriai teigia, kad ženkliai padidinus informatikos studentų skaičių, nukentės studijų kokybė.
Socialinių mokslų studijų srities vietų skaičius universitetuose ir kolegijos mažinamas iki 5 proc., išskyrus universitetinių studijų socialinių mokslų studijų srities švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijų vietas - šioje studijų krypčių grupėje studijų vietų skaičius mažinamas apie 40 procentų, tačiau numatoma daugiau tikslinio finansavimo vietų.
„Nuo 2016 m. siekiama didinti studentų priėmimą į tam tikras švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijų programas, kurios būtų finansuojamos tiksliniu būdu. Įvertinus pastarųjų metų priėmimo rezultatus, stebima tendencija, kad sparčiai mažėja priėmimas į tam tikras dalyko pedagogikos studijų krypties programas, pvz., biologiją, geografiją, istoriją, lietuvių filologiją, matematiką ir informatiką, chemiją ir fiziką ir kt.“, - aiškina ministerija.
Tikslinis finansavimas yra skiriamas valstybei būtinoms, bet tarp stojančiųjų nepopuliarioms specialybėms. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą taip finansuojamoms studijoms atsirenka pati aukštoji mokykla. Tikslinę studijų vietą gavęs studentas, baigęs mokslus, turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę.
Iš viso šiemet stojantiems numatoma skirti 8 mln. 41 tūkst. eurų (2015 metais skirta 8 mln. 70 tūkst. eurų).
Planuojama, kad (neįskaitant tikslinio finansavimo) valstybės finansavimą gaus 14 258 studentai. Nors numatoma, kad abiturientų skaičius, palyginti su 2015 metais, mažės apie 9,44 proc., studijų vietų skaičius mažinamas tik 2,2 proc. (arba 327 studentais).