Klaipėdos Sendvario pagrindinė mokykla – viena iš tų, kurioje šį rugsėjį statybininkai dirbs ir sugužėjus moksleiviams. Mokyklos renovaciją ES lėšomis tikėtasi pradėti vasarą, tačiau sutartis su darbų rangovu sudaryta visai neseniai – iki rugsėjo bus pakeista tik dalis langų ir elektros instaliacijos.
„Rugsėjo 1-ajai remontas tikrai nebus baigtas, nes tai neįmanoma. Darbai pradėti tiktai liepos vidury, yra kai kurių spragų su projektuotojais, kaip ir visada, kaip ir visur. Tai ir patys dabar sprendžiam, kaip rugsėjo 1-ąją atidaryti mokyklą ir kaip ji veiks“, – sako Klaipėdos Sendvario pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Alina Gedminienė.
Mokyklų vadovai skundžiasi, kad ir šiemet kartojasi ta pati bėda – pinigai mokyklas pasiekia per vėlai, konkursai trunka ilgai, darbai pradedami ne birželį, o tik vasaros viduryje. Todėl ir mokslo metus dažnai mokyklai tenka pradėti dar remonto dulkėse.
Pinigus skirstančios savivaldybės tikina, kad kosmetinius remontus, kuriems skiriamos tik kuklios lėšos, mokyklos dažniausiai baigia iki rugsėjo. Užtrunka didieji – mokyklų šiltinimo ir atnaujinimo projektai, besitęsiantys ne vienerius metus. Pavyzdžiui, sostinėje iš 38 remontuojamų mokyklų iki rugsėjo darbų tikrai nebaigs keturios.
„Iš tikrųjų kai kurios sutartys buvo pasirašytos birželio paskutinėmis dienomis, šioks toks lėšų vėlavimas yra, tačiau tai ne dėl mūsų kaltės. Tariamės su statybų organizacijomis, kad darbai vyktų arba lauke, arba po ugdymo proceso užsiėmimų“, – teigia Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys.
Sostinės mokyklų remontui šiemet skiriama daugiau kaip 50 milijonų litų, Kaune – arti 30 milijonų. Už ES pinigus Kaune jau renovuojamos penkios mokyklos, dar šeši projektai pradedami.
„Renovacijos projektai yra dideli, apima kapitalinį pastato remontą, kiekvieno jų vertė yra apie 3 mln. Lt. Tokių projektų trukmė 18 mėnesių – pradedant nuo finansavimo sutarčių pasirašymo“, – sako Kauno savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.
Švietimo ministerijos teigimu, remonto darbai mokslams šį rugsėjį gali sutrukdyti retoje mokykloje. O jei taip vyksta – dažniausiai dėl sudėtingos finansavimo sistemos. Dalį lėšų mokyklų remontui skiria savivaldybės, dalį ministerija – iš valstybės investicijų programos. Dar vienas šaltinis – specialiosios ES programos, prie kurių irgi turi prisidėti savivaldybės. Dėl to kartais esą procesai užtrunka.
„Tačiau šiais metais naujų objektų nebuvo, visi pirkimai buvo padaryti praėjusiais metais ar net užpernai, tai šiemet neturėtume tokios situacijos turėti, kad rugsėjo 1-ąją statybininkai neleistų pradėti mokslo metų kurioje nors mokykloje“, – tikina Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis. Tačiau gyvenimas, atrodo, koreguos gražias valdininkų viltis.
Ministerijos duomenimis, šiemet 26 savivaldybėse planuojama suremontuoti 36 mokyklas. Iš visų finansavimo šaltinių tam skiriama beveik 80 milijonų litų.